Nesitiki, kad juos dar kam nors Lietuvoje reikia pristatyti, nebent kas nors galvoja, kad trupė „Low Air“ reiškia žemumų orą, o ne jos įkūrėjų vardų pirmuosius skiemenis. Airidos Gudaitės ir Lauryno Žakevičiaus šokio aistra ir pomėgis jungti nesujungtą nubrėžė hiphopo įstrižainę pas paauglius ir vakingo kosinusoidę senjorų linkui, ir viskas virto „Low Air“ - mokykla ir teatru. Po jų svaiginančios karjeros ir tarptautinių aukštumų nebedera šaligatvio vadinti žemu startu, o scenos – didžiuoju finišu. Miesto šokis atėjo į profesionaliąja sceną, bet ir ten nesustojo. „Low Air“ savo užsidegimu ir kūryba atskleidė urbanistinio šokio įvairovę plačiajai publikai, o edukacinė veikla suteikė galimybę jaunimui pažinti šokį, juo komunikuoti ir siekti profesinės šokio karjeros. „Low Air“ nėra prekės ženklas, bet jais susidomėjo net tų TV laidų prodiuseriai, kurie mieliau siūlo ne šokį, o šoką.
Ir „Low Air“ pasirodymai iš tiesų buvo šokas! O savo įvairios tarptautinės tinklaveikos dėka per pastarąjį dešimtmetį kūrėjai ne tik atpažįstami Lietuvoje – jie savo šokį pristato svetur kaip šalies ženklą. Kur bus kita jų stotelė – nežinia, bet: Žaidimas dar nebaigtas. Su(si)tikimų bus daug. Nes Savos krūvos Kelionė namo vis dar remiama tos pačios pradžios Jausmų jungtimis.
Vitos Mozūraitės premija skirta pagerbti asmenims, kurie keičia šiuolaikinio šokio pasaulį, plečia jo ribas, pradeda kurti reiškinius, naujus šioje teritorijoje ir už jos ribų, nagrinėja šiuos fenomenus ar daro įtaką visai šalies meno ir šokio politikai. Vitos Mozūraitės premija yra ne piniginis prizas – laureatai apdovanojami kelione į jų norimą pamatyti šokio spektaklį Europoje.
Vitos premijos komitetas:
Šiuolaikinio šokio asociacija
Lietuvos šokio informacijos centras
Scenos meno kritikų asociacija