VMT gimtadienio metraštis. Teatre kalbama žvilgsniais, o jaučiama nugara

Teatre nutinka visko. Ir nutinka taip, kaip gyvenime retai pasitaiko. Ne veltui sakoma „teatro stebuklas“. Tų stebuklų būna visokių: ir linksmų, ir liūdnų, ir graudinančių, ir įkvepiančių. Valstybinio Vilniaus Mažojo teatro aktorės Valda Bičkutė, Gintarė Latvėnaitė ir Indrė Patkauskaitė šiandien pasakoja apie partnerystę.

Spektaklis be pagrindinės herojės

„Skridome gastrolių į Helsinkį, su „Madagaskaru“, pradeda pasakojimą Valda. Tuo metu Salomėją vaidino Indrutė, Gintarės dublerė. Oro uoste užsiregistravome skrydžiui. Sėdint laukimo salėje apėmė toks keistas jausmas – lyg tai nėra Salomėjos-Indrutės.“

Valda tęsia toliau: „Klausiu tuo metu teatre dirbusio administratoriaus – kur Indrutė? Jis ramiai atsako, kad viskas tvarkoje, Indrutė tikrai yra. Yra tai yra, – sako aktorė, – laukiame toliau. Prasidėjo sodinimas į autobusą, kuris veža į lėktuvą. Tada jau aiškiai matau – Indrutės nėra. Tačiau man vėl ramiai paaiškinama, kad ji į lėktuvą nuvažiavo kitu autobusu. Tiesa, kaip paaiškėjo vėliau, jokio kito autobuso ir nebuvo,“ – juokiasi Valda.

„Lėktuve man vėl neramu, vėl klausiu kur Indrutė. Faktas prieš akis – lėktuve jos tikrai nėra. Ką gi, panašu, kad į gastroles skrendame be pagrindinės herojės. Primygtinai atkreipiu administratoriaus dėmesį į šį faktą. Jis skambina, o mes sėdime lėktuve ir planuojame, kaip spektaklį suvaidinsime be pagrindinės herojės.“

Indrutė juokdamasi pasakoja: „Tai buvo mano pirmas skrydis lėktuvu – ir džiaugiausi, ir nervinausi. Neturėjau bagažo, todėl ramiai sėdėjau ir laukiau. Mačiau, kaip aplink vaikšto kolegos. Atėjo laikas atiduoti lagaminus į bagažo skyrių, kažkuris kolega pakvietė eiti, tačiau aš juk be bagažo, todėl ramiai sėdžiu toliau.“

Aktorė pasakoja: „Lėktuvas kyla dvyliktą valandą. Pažiūriu į laikrodį – pusė dvylikos, atsistojau, ėmiau ieškoti kitų aktorių, einu aplink salę – nieko iš mūsiškių nėra! Švieslentėje matau užrašą „Helsinkis“, sakau oro uosto darbuotojai, kad man reikia kaip tik ten. O ji man – deja, vartai jau uždaryti. Ir tada jausmas toks, - sako Indrė, - kaip filme, negali patikėti, kad čia su tavimi taip. Aš sakau, kad man būtinai ten reikia, kad nubėgsiu iki lėktuvo, – prisimindama juokiasi aktorė. Laimė, kad už penkių valandų buvo kitas skrydis.“

Scenoje net pikčiausi priešai susitaiko

Režisieriaus Rimo Tumino spektaklyje „Madagaskaras“ Salė ir Milė – geriausios draugės. Ar tokia artima partnerystė scenoje persikelia ir už teatro ribų?

„Ne veltui, vyro ir moters duetai dažnai įsimyli, peržengia teatrines, filmo ribas, – sako Valda. Tai toks daugiasluoksnis procesas. Kaip sako režisierius Rimas Tuminas, pažinimas yra meilė; kai pažįsti, negali nemylėti. Taip atsitinka, kad nejučiomis papuoli į šį procesą: per personažą pažįsti aktorių, per aktorių – personažą. Tai net nėra sąmoningas procesas, tiesiog atsiranda tam tikras ryšys.“

„Spektaklyje yra scena su linais, – pasakoja Gintarė, – tuo metu aš būnu atsisukusi nugara į žiūrovus, o su Valda susikalbame žvilgsniu: visada jos „paklausiu“, ar spektaklis lengvai, ar sunkiai „eina“. Paklausta, ar gali užbaigti savo partnerės sakinius, Gintarė linksi galvą: „Žinoma, būna, kad pasimiršta tekstas ar tas pats pasakoma kitais žodžiais, tačiau taip gerai žinai spektaklio eigą, kad tai jau neišmuša iš vėžių.“

Valda pasakoja apie teatro stebuklą: prieš lipdami į sceną kolegos gali kuo nuoširdžiausiai nemėgti vienas kito, tačiau scenoje viskas pasikeičia: tu vaidini šilčiausius santykius, personažai tampa kuo artimiausiais, mieliausiais žmonėmis.

„Negali į sceną išnešti įtemptų santykių gyvenime, – sako Valda, – spektaklio akimirką tu myli tą žmogų kaip geriausią savo draugą – tai aktoriaus etika.“

Valdai antrina Gintarė sakydama, kad scenoje visada užtrenkiamos durys asmeniniam gyvenimui. „Tą akimirką tu negalvoji apie asmenybes, vienokios jos ar kitokios. Scena yra scena“, – sako aktorė.

Valda Bičkutė – Valstybinio Vilniaus Mažojo teatro aktorė, kurianti vaidmenis teatre ir kine. Valda Bičkutė vaidina valstybinio Vilniaus Mažojo teatro spektakliuose: „Madagaskaras“, „Trys seserys“, „Mistras“ (režisierius Rimas Tuminas), „Freken Julija“ (režisierius Artūras Areima).

Gintarė Latvėnaitė – Valstybinio Vilniaus Mažojo teatro aktorė, pelniusi Geriausios aktorės apdovanojimus bei Auksinį scenos kryžių. Gintarė Latvėnaitė vaidina Valstybinio Vilniaus Mažojo teatro spektakliuose: „Motina (Vasa Železnova)“ (režisierius Kirilas Glušajevas), „Madagaskaras“, „Trys seserys“, „Mistras“ (režisierius Rimas Tuminas), „Helgelando karžygiai“ (režisierius Ramūnas Cicėnas), „Damos vizitas“ (režisierius Evaldas Jaras), „Mano batai buvo du“ (režisierė Gintarė Latvėnaitė) ir kt.

Indrė Patkauskaitė – aktorė, vadinanti Valstybinio Vilniaus Mažojo teatro spektaklyje „Madagaskaras“ (režisierius Rimas Tuminas), „Mano batai buvo du“ (režisierė Gintarė Latvėnaitė).

Vilniaus Mažasis teatras įkurtas 1990 m. režisieriaus Rimo Tumino ir jo bendraminčių. Prieš šešiolika metų Vilniaus Mažajam teatrui buvo suteiktas valstybinio teatro vardas. Valstybinis Vilniaus Mažasis teatras apdovanotas šv. Kristoforo statulėle – už nuopelnus Vilniaus miestui. Iš viso teatro repertuare – daugiau nei dvidešimt spektaklių, garsiausi iš jų – režisieriaus Rimo Tumino spektakliai „Maskaradas“, „Revizorius“, „Madagaskaras“, „Trys seserys“, „Mistras“, „Belaukiant Godo“. Teatre spektaklius stato Rimo Tumino mokiniai, kviestiniai režisieriai iš Lietuvos ir užsienio.