1999–2001 m. R. Schimmelpfennigas dirbo dramaturgu Berlyno „Schaubühne“ teatre. Nuo 2000 m. sukūrė pjeses Štutgarto ir Hanoverio valstybiniams teatrams, Hamburgo „Schauspielhaus“, Vienos „Burgtheater“, Ciuricho „Schauspielhaus“, Deutsches Theater Berlin ir tarptautiniams teatrams Kopenhagoje, Stokholme, Toronte ir Tokijuje, rašoma pranešime spaudai.
2020 m. rugsėjo mėnesį AAT trupė pristatė premjerą pagal vieną iš dramaturgo R. Schimmelpfennigo pjesę „Už geresnį pasaulį“. Pjesėje „Už geresnį pasaulį“ veiksmo centre – džiunglėse vykstantis nesibaigiantis karas. Karo priežastys – nesuvokiamos, o karo dalyviai nežino, už ką kovoja: tai distopinis sąstingis, kur vis labiau trūksta oro ir švaraus vandens, o veikėjai patiria psichologinę, tapatybės krizę.
AAT trupė dalinasi interviu su dramaturgu Rolandu Schimmelpfennigu:
– Baltas popieriaus lapas. Nuo ko Rolandas pradeda kurti?
– Kūryba prasideda dar gerokai prieš paimant popieriaus lapą. Idėja kyla iš niekur, tai gali būti sakinys, išgirstas iš nepažįstamo žmogaus traukinyje, autobuse ar bare. Tai gali būti pirmoji mintis ryte, nubudus iš sapno. Tai gali būti ir straipsnis ar paveikslėlis laikraštyje – kad ir iš kur ši idėja atsiranda, ji turi augti, įgyti savo formą.
Ir tik tuomet ateina akimirka, kai paimu baltą popieriaus lapą. Mano atveju, tai dažniausiai ir yra baltas popieriaus lapas, tikrąja to žodžio prasme, o ne kompiuterio ekranas, kurį naudoju vėliau. Taigi čiumpu rašiklį, manydamas, kad žinau link ko judu, o paskui neriu ten, kur nieko neįmanoma nuspėti. Reikia tiesiog pasikliauti savo instinktu.
– Ar galėtumėte apibūdinti savo kūrybos formatą? Kaip pasirenkate rašymo stilių? Kaip pritaikote savo mintis konkrečiai formai?
– Temos: kurios jums šiuo metu yra įdomiausios? Apie ką norite kalbėti, rašyti dabartiniu momentu / laikotarpiu?
– Su amžiumi tampu vis labiau politiškas. Teatras skirtas 10, 100 ar 1000 jį žiūrinčių žmonių. Tai nėra plokščias ekranas. Jis kreipiasi į sielą ir širdį. Su smegenimis bendrauja taip pat, bet jūsų neapkrauna informacija. Taigi temos, kurių ieškau arba kurios man ateina į galvą, turi su tuo derėti.
Pavyzdžiui, klimato kaita – taip pat pjesės „Už geresnį pasaulį“ tema: Žemės resursų trūkumas – viena didžiausių problemų mūsų planetoje. Bet jūs negalite – arba aš negaliu tiesiog sekti ir atkartoti to, kas sakoma naujienų žiniasklaidoje. Kitos ne mažiau svarbios problemos: smurtas prieš moteris ir vaikus, rasizmas, įsigalintis fašizmas. Išnaudojimas. Modernioji vergija. Žodžio ir minties laisvių varžymas.
– „Už geresnį pasaulį“, kaip ši pjesė „gimė“? Kokia buvo jos kūrimo pati pradžia?
– Vanduo. Afrika. Turtas ir skurdas. Karai, kurie niekada nebus laimėti. Kultūriniai konfliktai. Vėlgi: išnaudojimas. Imperializmas.
– Rolandai, kaip, jūsų nuomone, drama, teatras ar kitos meno rūšys gali pakeisti pasaulį / žmogų? Ar išvis menas turi tokią galią?
– Nežinau. Ar paveikslas gali pakeisti pasaulį? O Eilėraštis? Daina? Simfonija? Ar pjesė? Bet vėlgi: Sofoklis ir jo „Antigonė“ gyvuoja jau 2500 metų, ir žmonėms nenusibosta girdėti bei matyti šią istoriją.
– Kokios mintys kilo po to, kai pamatėte AAT | Artūro Areimos teatro trupės sukurtą meninį filmą pagal jūsų pjesę „Už geresnį pasaulį“? Koks buvo pirmasis įspūdis apie šį darbą? Kaip manote, ar jiems pavyko atskleisti jūsų kūrinio temą? Ar jie atskleidė pačias svarbiausias mintis, kurias jūs asmeniškai išdėstėte savo pjesėje?
– Buvau visiškai nustebęs, priblokštas. Visada labai džiaugiuosi, kai kūrybingi žmonės paima mano sukurtą medžiagą į rankas ir su didžiuliu emociniu tikslumu ją seka – ir nuneša ten, kur nė sapne nebūčiau galėjęs numanyti.
Tai tikrai įspūdingas darbas, kurį atlikote. Unikalus. Ir, be abejo, labai sudėtingas ekranizuoti. Jūs tikrai padarėte kažką išskirtinio. Norėčiau, kad tai pamatytų Coppola arba Werner Herzog.
– Kaip prisistatytumėte? Kas yra Roland Schimmelpfennig?
– Vyras, baltaodis, europietis, beveik 54 metų. Gyvenęs Stambule, Big Sure ir Havanoje. Dabar blaškosi tarp Berlyno ir Madrido. Smalsus ir išbadėjęs. Visuomet susirūpinęs. Nuolat dirbantis. Netgi tada, kai nedirba. Diplomatinė katastrofa. Kartais tylus, kartais tas, su kuriuo smagu susitikti.
– Ar norėtumėte ateityje ką nors drauge sukurti su AAT trupe?
– Be abejonės, taip.
Interviu iš anglų kalbos vertė Ugnė Sprainaitytė