Šilutės rajono savivaldybei formaliai likvidavus Zudermano memorialinę ekspoziciją, Europoje ir Amerikoje prieš šimtmetį garsaus, o Lietuvoje iki šiol mažai žinomo autoriaus atminimą ėmėsi ginti Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas bei Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija kartu su rašytojo draugiją įsteigusiais Šilutės intelektualais.
Šilutės Hugo Šojaus muziejaus H. Zudermano memorialinę ekspoziciją per metus aplanko vos kelios dešimtys lankytojų, o vaikai autoriaus kūrybos mokyklose nesimoko. Todėl išlaikyti nelankomą ekspoziciją politikams atrodo prabanga.
„Mūsų mokymo vadovėliuose jis neminimas. Jeigu jis yra toks žymus, kodėl mūsų bendroje literatūroje apie ji nieko nesakoma? Tik mes vieni, šilutiškiai, apie jį kalbame ir vertiname, nes pažįstame. Daug kas dabar prisiminė, kad yra Šilutė, kad yra Zudermanas, toks žymus kraštietis“, – atkreipė dėmesį Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.
Šių metų birželio pabaigoje rajono taryba, vienbalsiai patvirtinusi naujus Šilutės Hugo Šojaus muziejaus įstatus, sykiu likvidavo ir buvusio kandidato į Nobelio literatūros premiją H. Zudermano memorialinę ekspoziciją Macikų kaime šalimais Šilutės.
„Mes šiandien svarstome, likviduoti ar nelikviduoti memorialinę ekspoziciją name, kuriame gimė šitokio masto ir rezonanso rašytojas. Juk mums ir pirmiausia Šilutei pats likimas padovanojo tokią personą“, – stebėjosi Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos narys knygotyrininkas Domas Kaunas.
Muziejaus likimo klausimą į viešumą iškėlęs žinomas sostinės pedagogas Vytautas Toleikis smerkė savivaldybę ir muziejaus vadovybę, kad šios taip apleido rašytojo memorialinę ekspoziciją.
„Aš nebegaliu ramiai kalbėti, mane ima nervas – aš jaudinuosi už savo žemiečius. Kur jūs buvote 26 metus, kad tik dabar pirmą kartą gyvenime sužinojote, jog tik 60 lankytojų per metus? Atsiprašau! Mes visą laiką ramiai Vilniuje tupėjome ir tik šiais metais sužinojome, kad muziejus nelankomas. O ką veikia kultūros skyrius? Ką veikė jūsų mokytojai?“ – aiškino jis ketvirtadienį Lietuvių literatūros ir tautosakos institute surengtame pasitarime.
Kad visi pamiršo H. Zudermaną, kalta muziejaus vadovybė, teigė Šilutėje steigiamos H. Zudermano draugijos narys kunigas evangelikas liuteronas Remigijus Šemeklis. „Lengva ranka panaikinti yra netoliaregiška. Tai yra traukos tiltas su Vokietija ir net Amerika. H. Zudermanui nereikia daryti reklamos – galima tuo vardu pritraukti žmonių, ir tai priklauso nuo muziejaus darbuotojų fantazijos“, – mano dvasininkas.
Rašytojo namų ateitimi neabejoja ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas. „Svarbiausia, kad jis yra išlaikytas ir nieko nereikia atstatyti ir restauruoti iš žemių. Šilutėje su Hugo Šojaus muziejumi kaip dideliu centru atsiranda šiuolaikinė muziejininkystė. Visa tai sujungus gali būti puikus sklaidos, turizmo, infrastruktūros projektas, jeigu dabar mes jo neprarasime. Tokio masto žinomų rašytojų, kurie būtų gimę dabartinės Lietuvos teritorijoje ir kurių gimtieji namai būtų išsaugoti, nėra daug“, – pastebėjo jis.
Anot M. Kvietkausko, Lietuvoje analogiško svorio vieta yra nebent Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo iš griuvėsių atkurtoji sodyba Šeteniuose Kėdainių rajone.
Šilutiškių bruzdesys ir sostinės institucijų dėmesys pristabdė memorialinio namo naikinimą, kol rašytojo atminimo sergėtojai sugalvos, kaip atnaujinti pamirštą, apleistą ir nelankomą muziejų.
„Šiandien jis lieka“, – patikino Šilutės politikas V. Pozingis po susitikimo su literatūros mokslininkais Vilniuje.
Rašytojas ir dramaturgas, žymiausias vokiečių natūralizmo atstovas H. Zudermanas gimė 1857 m. rugsėjo 30 d. Macikuose. Lietuvoje labiausiai vertinamas jo apsakymų rinkinys „Lietuviškos apysakos“. Pagal rinkinio tekstą „Kelionė į Tilžę“ režisierius Arūnas Žebriūnas 1981 m. pastatė vaidybinį filmą „Kelionė į rojų“.
Holivudo žvaigždė Marlene Dietrich vaidino filme pagal H. Zudermano romaną „Dainų daina“, o kita žymi aktorė Greta Garbo – kino adaptacijoje pagal romaną „Nemirštanti praeitis“. Klaipėdoje veikia rašytojo vardo gimnazija.