„Profesoriaus Aleksandro Geištoro apdovanojimas – kelis dešimtmečius gyvuojanti Lenkijos iniciatyva, kurianti bendruomenę, vienijanti ir išskirianti tuos, kurie rūpindamiesi kultūros paveldu kartu stiprina visuomenės tapatybę. Tai žmonės, kurie mato paveldo potencialą. Jie tiki, kad kuriant ateitį būtina pažinti kultūrinį kontekstą, iš kurio esame kilę“, – sako „Citi Handlowy“ generalinė direktorė Elžbieta Četvertynska (Elżbieta Czetwertyńska). „Geresnio pasaulio viltis. Šiandien mums reikia stipraus kultūros balso, kuris leistų iš naujo tikėti šiuo geresniu pasauliu“, – priduria ji.
Profesorius Andžejus Rotermundas (Andrzej Rottermund), A. Geištoro premijos komiteto vadovas, teigia, kad „dr. Vydas Dolinskas buvo įvertintas už išskirtinius darbus, Lenkijos ir Lietuvos kultūros paveldo puoselėjimą, jo veiklą skatinant kultūros vertybių išsaugojimą ir populiarinimą Lietuvoje. V. Dolinsko vadovaujamo Valdovų rūmų muziejaus parengtos parodos, mokslinės konferencijos ir paties V. Dolinsko bendradarbiavimas su Lenkijos, Ukrainos istorikais, muziejininkais papildo viso regiono kultūros istoriją, įtraukia ir sudomina Lietuvos visuomenę.“
A. Geištoro premijos globėjas Lenkijos Respublikos Prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) atsiųstame sveikinimo laiške rašo, kad „Dr. Vydas Dolinskas, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Vilniuje direktorius, yra žymus Lenkijos ir Lietuvos santykių Abiejų Tautų Respublikos laikais tyrinėtojas. Vadovaudamas vienai svarbiausių Lietuvos kultūros institucijų, jis priartina lietuvius prie Jogailaičių dinastijos, kaimyninių valstybių istorijos, o tai yra neatsiejama Lenkijos ir Lietuvos paveldo dalis. Direktoriaus organizuojamos parodos ir renginiai, skirti Adomo Mickevičiaus kūriniui „Ponas Tadas“, šlovinančiam lenkiškumą ir lietuviškumą, Gegužės 3-iosios konstitucijai ir Tarpusavio įžado įstatymui, taip pat naujausia paroda, pristatanti vaikiškus Žygimanto Augusto šarvus, patvirtina mano žodžius. Suprasdamas, kaip dabartiniams ir būsimiems abiejų tautų santykiams svarbu tinkamai suvokti mūsų bendrą istoriją, noriu padėkoti ponui V. Dolinskui už viską, ką darote, kad geriau pažintume vieni kitus ir stiprintume mūsų tarpusavio ryšius.“
Dr. Vydas Dolinskas, 23-iasis A. Geištoro premijos laureatas, atsiimdamas garbingą apdovanojimą sakė, kad „svarbiausias žodis santykiuose tarp tautų, o juo labiau tarp tautų, turinčių bendrą istoriją, kultūrą ir paveldą, yra „bendras“. Šis žodis vienijo Lenkijos ir Lietuvos sandraugos tautas istoriniais laikais, taip pat vienija ar gali vienyti buvusios Lenkijos ir Lietuvos valstybės tradicijos paveldėtojus ir šiandien. Ir ne tik lenkus ar lietuvius, bet ir ukrainiečius ar baltarusius. Žodis „bendras“ panaikina konflikto dėl istorinio paveldo nuosavybės galimybę ir sukuria sąlygas bendradarbiauti ir suprasti vieniems kitus“.
Įprastai skiriama viena A. Geištoro premija per metus, tačiau pernai iškilmės buvo atidėtos dėl koronaviruso pandemijos. Tad Varšuvoje buvo įteikta dar viena – už 2020 m. nuveiktus darbus. Ja apdovanotas profesorius Ježis Hausneris (Jerzy Hausneris). Jam premija skirta už nuopelnus kultūros paveldo panaudojimo ir (re)interpretavimo srityje, vertybių ekonomikos sampratos stiprinimą.
Varšuvos karališkojoje pilyje į iškilmingą vakarą rinkosi žymiausi Lenkijos istorikai, muziejininkai. Pagerbti apdovanoto Lietuvos istoriko atėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių palikuonys: Radvilos, Sapiegos, Četvertinskiai, Kosakovskiai ir Geištorai.
Išskirtinis privataus fondo dėmesys – kultūros paveldui
A. Geištoro premiją už išskirtinius nuopelnus saugant Lenkijos kultūros paveldą nuo 1999 m. skiria Leopoldo Kronenbergo fondas „Citi Handlowy“. Šis apdovanojimas yra viena iš daugelio iniciatyvų, kuriomis „Citi Handlowy“ tęsia įkūrėjo Leopoldo Kronenbergo – finansininko ir verslininko, kultūros mecenato ir filantropo, savo veikla rėmusio daugelį socialinio ir kultūrinio gyvenimo sričių – veiklą.
A. Geištoro premija skiriama asmenims ar institucijoms už nuopelnus stiprinant ir puoselėjant kultūros paveldą, ypač už muziejinę ir konservavimo veiklą, taip pat už tyrimus kultūros paminklų išsaugojimo srityje. Premijos tikslas – skatinti ir remti tuos, kurie imasi veiksmų, kad apsaugotų kultūros pasiekimus Lenkijoje ir užsienyje.
Per metus skiriama viena premija. Renginį globoja Lenkijos Respublikos Prezidentas Andžejus Duda. Anksčiau laureatais yra tapusios tokios asmenybės, kaip profesorius Ježis Limonas (Jerzy Limon) (apdovanotas už Gdansko Šekspyro teatro sukūrimą), Elžbieta ir Kšyštofas Pendereckiai (Krzysztof Penderecki, Elżbieta Penderecka) (apdovanoti už idėjas ir veiklą Europos muzikos centre Luslavicuose), už išskirtinius pasiekimus mokslinių tyrimų, parodų, socialinės ir kultūrinės animacijos srityse apdovanojimas taip pat įteiktas Andai Rotenberg (Anda Rottenberg).
Apdovanotas ir britų istorikas Normanas Devisas (Norman Davies), didžiąją savo mokslinės veiklos dalį skyręs Lenkijos istorijos tyrimams ir sklaidai. Tarp laureatų yra ir tokie vardai kaip Krystyna Zachvatovič (Krystyna Zachwatowicz) ir Andžejus Vaida (Andrzej Wajda). Nuo 1999 m. apdovanojimas buvo teikiamas ne tik menininkams, mokslininkams už jų darbus, bet ir už išskirtines iniciatyvas. 2014 m. apdovanojimas atiteko Senųjų Rasų kapinių priežiūros visuomeniniam komitetui, kuris nuo 1990 m. rūpinasi seniausiu Lenkijos nekropoliu Vilniuje. Iki šiol Komiteto pastangomis atnaujinta daugiau kaip 60 paminklų. Praėjusiais metas premijos laureatu tapo vyskupas Valdemaras Pytelis (Waldemar Pytel) už daugiau nei trisdešimt metų trunkančias pastangas išsaugoti, atgaivinti ir atkurti liuteronų kvartalą su Taikos bažnyčia Svidnicoje, 2001 m. įtrauktą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Lenkijoje ir privatūs fondai įtraukiami į prarastų meno kūrinių paieškas
Fondas kartu su Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija nuo 2012 m. pradėjo programą „Sugrąžinti meno kūrinius“, kurios tikslas – susigrąžinti per Antrąjį pasaulinį karą prarastas Lenkijos kultūros vertybes. Leopoldo Kronenbergo fondas kartu su fondu „Communi Hereditate“ sukūrė visiems pasiekiamą išmaniąją programėlę „ArtSherlock“, kurioje paskelbta Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos prarastų meno kūrinių duomenų bazė (63 000 objektų). Tai pirmas tokio pobūdžio sprendimas, kuriuo visiškai pakeista meno kūrinių, atsiradusių dėl per karą vykdyto plėšikavimo, identifikavimo tvarka.
Fondas taip pat ne kartą finansavo Lenkijos kultūros vertybių sugrąžinimą: 1998 m. įsigijo ir Varšuvos nacionaliniam muziejui padovanojo XIX a. sidabro dirbinių kolekciją, kuri dabar eksponuojama Leopoldo Kronenbergo sidabro kambaryje; 2006–2008 m. kartu dirbo prie projekto, siekiant nustatyti Mikalojaus Koperniko kapo vietą; 2010 m. sugrąžino ir Varšuvos karališkajai piliai padovanojo vertingą Voicecho Gersono (Wojciech Gerson) paveikslą „Poilsis Tatrų trobelėje“ („Odpoczynek w szałasie tatrzańskim“), kuris per karą buvo prarastas; 2012 m. sugrąžintas dar vienas per karą dingęs meno kūrinys – Anos Bilinskos-Bohdanovič (Anna Bilińska-Bohdanowiczowa) paveikslas „Juodaodė“ („Murzynka“).