Jau daugiau nei dešimtmetį gyvuojantis duetas kuria daugiasluoksnę muziką, kuri yra nuolat besikeičiantis ir gyvas procesas, kai kiekviena akimirka tampa unikali. „Tai nėra kažkas ypač nauja – tiesiog grodami atveriame duris į savo pasaulį“, – sako atlikėjai.
Tai kas gi yra ta improvizacinė muzika? „Šnekant labai teoriškai, improvizacinė muzika – tarsi momentinė kompozicija, akimirkos fiksacija, bet iš kitos pusės tame yra labai daug kitų niuansų“, – aiškina A. Mikalkėnas.
Gal lengviau ne improvizuoti, o groti iš natų? „Sunku palyginti. Man improvizacija artima nuo vaikystės – ją atradinėjau dar nepažinodamas natų. Atsimenu, pianinu senelių namuose grodavau visokias istorijas. Man tai užsifiksavo kaip kompozicijų kūrimas, tarsi pasakų įgarsinimas. Pradedi galbūt nežinodamas, kaip skamba, bet paliestas garsas įtraukia ir ima diktuoti: tarsi muzikinės mintys pradeda atsirast, nematomas vidinis balsas sako, kokį klavišą spausti toliau. Taip, kaip šnekėdamas bandai papasakot kažką, lygiai taip ir su garsais. Turi kažkokią gilią vidinę nuojautą, kur turėtų mintis plaukti, ir bandai atliepti tą impulsą“, – sako D. Vyšniauskas, tęsiantis muzikų tėvų kelią, o pučiamąjį instrumentą pasirinkęs ne be tėčio, žinomo saksofonininko Petro Vyšniausko, įtakos.
„Įdomus momentas, kai gali improvizuoti su nepažįstamais muzikantais, kurie taip pat yra improvizatoriai, bet su draugais muzikinė diskusija tampa natūralesnė, sodresnė. Kai pažįsti žmogų, su juo sklandžiau vyksta kalba. Dominykas – tarp labai gerų draugų. Kartu pagrojame seniai, turime daug bendrų patirčių ir savitą improvizacinį dialogą. Su niekuo kitu taip negroju, kaip su juo“, – teigia A. Mikalkėnas.
Šis duetas niekada iš anksto nesitaria, ką gros. „Bet visada būna labai kompoziciška ir organiška. Jei įsirašau koncertą ir klausau, atrodo lyg surežisuota – kažkokią struktūrą ir logiką visada galima užčiuopti. Su Arnu jaučiuosi užtikrintai, visokiose situacijose su juo galiu susišnekėti“, – bičiuliui pritaria D. Vyšniauskas.
Kaip improvizuojant vienam kito neužgožti? Anot muzikantų, svarbiausia – klausytis, išlaikyti pusiausvyrą, nedominuoti. „Visą laiką turi girdėti savo bendražygį, kuris eina kartu, o tu arba jam pritari, arba diskutuoji – visai kaip pokalbyje“, – sako trimitininkas.
Ko publika gali tikėtis „Muzikos magijos“ klube, kur šie atlikėjai kovo 20-ąją surengs koncertą? „Išgyventi kūrybinį improvizacijos procesą – sėkmes ir nesėkmes – kartu su mumis. Klausytojas bus tiek pat aktyvus, kaip ir atlikėjai, kartu patirsime improvizacijos stebuklą. Muzikos rašymas – individualus momentas, koncentruotas į save, savo patirtis, negali ateiti pas kompozitorių į kambarėlį ir paklausti: „Kaip tu tą darai?“ O improvizacija – atvirkščiai, labai atviras procesas. To reikėtų ir tikėtis“, – žada A. Mikalkėnas.
Improvizacinės muzikos duetas / Dominykas Vyšniauskas ir Arnas Mikalkėnas. Kovo 20 d. 19 val. „Muzikos magijos klube“ Vilniuje (Šv. Stepono g. 12).
