„Su Ukrainos muziejais bendradarbiaujame nuo 2019 m., o prasidėjus plataus masto karo veiksmams – tarpusavio ryšiai tapo dar intensyvesni. Nuo 2022 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kartu su partneriais rinko paramą Ukrainos muziejams ir jų darbuotojams, saugiai į Lietuvą pervežė muziejines vertybes, jas tyrė, restauravo, skaitmenino ir pristatė visuomenei. Marijos Prymačenko paroda – vienuoliktoji ir tikrai dar ne paskutinė. Jos kuratoriai atveria duris į taikų, saulėtą, tačiau karo paliestą dailininkės pasaulį“, – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Nuo 2022 m. M. Prymačenko kūriniai, tapę karo niokojamos Ukrainos kultūros simboliais, jau eksponuoti Dresdeno, Kyjivo, Londono, Niujorko, Varšuvos, kitų miestų muziejuose ir galerijose. 2022 m. balandį M. Prymačenko kūrinys „Mano namai, mano tiesa“ (1989) paramos Ukrainai aukcione buvo parduotas už 110 000 Eur. O paveikslo „Balandis išskleidė sparnus ir prašo taikos“ (1982) atvaizdai pasklido internete, plakatuose ir palaikymo žinutėse.
Ukrainos nacionalinė legenda
„Marijos Prymačenko kūryba – tai pasakojimas apie Ukrainą, apie ukrainietišką pasaulį, kuriame yra daug vietos viskam, kas gyva, gera ir gražu. Jos menas liudija ukrainiečių tapatybę pasauliniu lygmeniu. Žmonės intuityviai jaučia jos darbų unikalumą“, – pasakoja vienas iš M. Prymačenko albumo sudarytojų, buvęs Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
„Vizionieriška menininkės kūryba yra tapusi legenda ir atpažįstamu ukrainietiškos kultūros simboliu. Savamokslė tautodailininkė yra viena mėgstamiausių šalies menininkių. Jos atvaizdas puošia šalies banknotus, o kūriniai – iliustruotas pasakų knygas, pašto ženklus, animacinius filmukus. Net šešiolika Ukrainos atminties institucijų saugo M. Prymačenko darbų kolekcijas, jos kūrybos parodos rengiamos visame pasaulyje“, – pasakoja viena parodos kuratorių, LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejaus direktorė dr. Ilona Mažeikienė.
Vilniuje atidaroma paroda – pirmasis tokios apimties menininkės pristatymas Lietuvoje. Eksponuojama 60 kūrinių iš 100 evakuotų darbų kolekcijos.
M. Prymačenko gimė 1909 m. Bolotnios kaime, Polisės regione. Vaikystėje persirgtas poliomielitas ilgainiui įkalino ją namuose, tačiau neužvėrė kelių kūrybiškai saviraiškai. 1930-aisiais savamokslė menininkė jau buvo žinoma siuvinėtoja ir tapytoja, o 1937 m. jos darbai eksponuoti Ukrainos tautodailės parodoje ir apdovanoti pagrindiniu prizu.
„Gyvendama uždarą gyvenimą ji susikūrė erdvų vaizduotės pasaulį, kurį apgyvendino realiais ir įsivaizduojamais gyviais, augalais, žmonėmis. Jame įžeminta valstietiška buitis sugyvena su vizionieriška estetika, dramatiškais XX a. socialiniais įvykiais ir nuo realybės atitrūkusiomis fantazijomis. M. Prymačenko paveiksluose gausu metaforų ir simbolių, senojo Polisės regiono folkloro, legendų, mitologinių būtybių, komponuojamų ornamento principu“, – apie menininkę pasakoja I. Mažeikienė. Šešis savo gyvenimo dešimtmečius M. Prymačenko praleido gimtajame kaime. Ten išgyveno Holodomorą, Antrąjį pasaulinį karą, šeimos narių netektis, Černobylio katastrofą, sulaukė Ukrainos nepriklausomybės.
2022 m. rusijai įsiveržus į Ukrainą, buvo sudegintas Ivankivo istorijos ir kraštotyros muziejus, kuriame saugoti M. Prymačenko kūriniai. Dalis darbų žuvo, o kitus iš degančio pastato išgelbėjo vietos gyventojai.
Dedikacijų poezija
M. Prymačenko savo šešiasdešimtojo gimtadienio proga nutapyto paveikslo nugarinėje pusėje pirmą sykį užrašė dedikaciją. Nuo to laiko panašių tekstų, paaiškinimų, eiliuotų įrašų, patarlių atsirasdavo dažno kūrinio reverse. Šiuos užrašus į lietuvių kalbą išvertė poetė Jurgita Jasponytė.
Viename jų siunčiamas sveikinimas Kyjivui: „Dovanoju tau Kyjive / gėlių iš Polisės / ir skaisčią saulę ir taikų dangų / ir žemę su varpom ir žiedais“ (1982).
Kitame – pasakojamas smaližės nuotykis: „Virtinėliai lentynėlėj / aš į juos dairausi užgesino / mergos šviesą sugulė / miegoti aš už tų virtinių / ir bėgte iš gryčios / per tris aptvarus nubėgau / užkliuvau moliūguos / pridariau iškados“ (1979).
Iš menininkės ranka užrašytos dedikacijos kilo parodos pavadinimas: „Brangūs draugai / dovanoju jums saulę / ir saulėtą meną / kas man rašote laiškus / ir mylite meną didžiausiai / dėkui jums dovanoju / savo puokštę / ir dovanai saulė lai šviečia / visiems žmonėms ant Žemės / kad būtų taika Žemėj“ (1978).
Karo žaizdos saulėtame pasaulyje
Į Lietuvą atkeliavo 100 kūrinių kolekcija, tačiau spalio 15 d. atidaromoje parodoje bus eksponuojama tik 60 rinktinių M. Prymačenko guašu tapytų kompozicijų. Dalis evakuotų kūrinių buvo itin prastos būklės, todėl LNDM Prano Gudyno restauravimo centro specialistai iškart nutarė juos restauruoti ir konservuoti, taip prisidedant prie Ukrainos ir pasaulio kultūros paveldo išsaugojimo.
„Ukrainos muziejai, o su jais Ukrainos ir pasaulio kultūra patiria nuolatinę grėsmę būti sunaikinti“, – pasakoja vienas parodos kuratorių Skaistis Mikulionis.
Kūrinius 2022 m. ekstremaliomis sąlygomis vežant į saugojimo vietą Ukrainoje, skilo apsauginiai stiklai ir suraižė paveikslus.
Lydinti renginių ir edukacinių užsiėmimų programa lietuvių ir ukrainiečių kalbomis
Parodą „Dovanoju jums saulėtą meną. Marijos Prymačenko kūrinių kolekcija, evakuota iš Zaporižios srities dailės muziejaus“ papildo animacinių filmų, edukacinių ir ekskursinių veiklų programos, paskaitų ciklas. Ugdančių veiklų ir ekskursijų programa parengta bendradarbiaujant su ukrainietėmis Svitlana Matvieienko ir Iryna Bila. Edukaciniai užsiėmimai skirti įvairaus amžiaus lankytojų grupėms: ikimokyklinio amžiaus vaikams, moksleiviams, šeimoms, senjorams, pritaikytos žmonėms su negalia.
Meno istorikė I. Bila ves ekskursijų-paskaitų ciklą „Marijos Prymačenko pasaulis“ ukrainiečių kalba: spalio 26 d. 13 val., lapkričio 9 d. 13 val., lapkričio 30 d. 11 val., gruodžio 13 d. 17 val., gruodžio 21 d. 11 val.
Lavinamuosius renginius galima užsakyti tel.: +370 5 261 6764, +370 659 57 530 ir el. paštu: kasiulio.edukacija@lndm.lt.
