Vytautui Kernagiui – 70: maestro legenda gyva visų širdyse

Gegužės 19 dieną Vytautas Kernagis būtų minėjęs savo 70-metį. Ką maestro būtų pasakęs apie šį apvalų skaičių? Deja, šiandien galima tik spėlioti – jau trylika metų, kai jo nebėra šalia mūsų. Vytautas Kernagis jaunesnysis taip pat nežino, ką apie sukaktį pasakytų tėvas, tačiau jo manymu, metai nieko nelemia. „Lemia tik tai, kaip tu jautiesi, koks esi viduje. Savo penkiasdešimtetį tėvas atšventė Malaizijoje, žiūrėjo kaip į tiesiog gražų skaičių. Gimtadieniai jam buvo gera proga susikviesti artimiausius draugus ir pabūti kartu. Manau, kad jis nesureikšmintų šito skaičiaus“, – sakė didžio kūrėjo sūnus.

Skaičiai nieko nereiškia, jeigu juos linksmai pateiki

Prisiminimų V. Kernagis jaunesnysis turi įvairiausių – gimtadienius tėvas mėgdavo pažymėti, kaip sakė jis, su „kažkokiu draivu, kitokiu požiūriu“.

„Kai tėčiui suėjo 55-eri, jie kartu su mama šventė 110 metų gimtadienį. Taip ir kvietė visus – į 110-ąjį, gerai įsiminė. Visą laiką prisigalvodavo įvairiausių dalykų. Kaip ir pradžioje sakiau, – skaičiai nieko nereiškia, jeigu tau pavyksta juos linksmai pateikti. Gimtadieniai vykdavo ir būtų turbūt vykę artimųjų rate su pašėlionėmis, ką labiausiai tėvas mėgdavo – susirinkdavo tik artimiausi draugai, jų nebūdavo daug, bet tarp kurių būnant nereikėdavo jokių kaukių. Gegužės mėnuo – šeimos susiėjimo, visų prisiminimų laikotarpis. Pavasarinio atgimimo metas, kai gali išeiti į lauką ir lauke švęsti, užsikurti laužą, būti su draugais. Gegužė būdavo švenčių metas, daug gimusių šį mėnesį (pusseserės Gabijos Jaraminaitės, mamos, tėvo gimtadieniai) – ir dabar dažnai yra“, – sakė V. Kernagis ir pridūrė, kad tik abiejų su sese gimtadieniai išsibarstę. Jo paties – rugpjūtį, o Eglės – sausį.

Maestro dukra Eglė Kernagytė sakė, kad tėčio gimtadienis puiki proga dar kartą prisiminti, pasiklausyti maestro dainų, jas kartu padainuoti. „Jis buvo nuostabus žmogus, tokių, tikiu, daug nėra. Tėčio gimtadienis – tai diena, kai nesinori liūdėti, kai galima džiaugtis, kad dangus padovanojo Kernagį, kad jis gimė. Mes dėl to irgi džiaugiamės, tai diena, kai gimė mūsų tėtis. Norisi švęsti tą dieną“, – kalbėjo ji.

Nemėgo didelių kompanijų

V. Kernagio dukterėčia, aktorė G. Jaraminaitė pasakojo, kad savo gimtadienį maestro dažniausiai švęsdavo senelių sode, įprastai tokiu metu jau būdavo geras oras. Susiburdavo tik artimiausi. V. Kernagis, anot aktorės, nemėgo didelių kompanijų, jam labiau patikę būti arba vienam, arba su pačiais artimiausiais draugais, šeima.

„Tokie pasisėdėjimai, matyt, jam suteikdavo saugumo jausmą. Dabar jį puikiai suprantu – visą laiką būnant tarp žmonių, bendraujant su publika, iš tiesų labai norisi „susigrąžinti“ save, pabūti vienam. Būdamas sode, gamtoje, V. Kernagis visada uždegdavo laužą, jis labai mėgdavo ugnį. Iš vaikystės prisimenu: vakarais, kai lapus rudenį degindavo, jis atsisėsdavo ant greta sukrautų akmenų ir žiūrėdavo į laužą, tokia meditacija“, – dalijosi šiltais prisiminimais G. Jaraminaitė.

Vienas gimtadienių, kurį V. Kernagiui teko praleisti vienam – jo 50-etis, filmuojantis legendinėje televizijos laidoje „Robinzonai“, Malaizijoje. „ Pasakojo, kad per savo gimimo dieną (nors darbai vyko nuo ryto iki pat vakaro) jam pavyko nuklysti nuo filmavimo grupės. Ėjo vienas palei upės krantą, per džiungles, atokiau nuo visų. Tik nutolęs atsisėdo ant šlaito, žiūrėjo į upę, ir kaip jis sakė, apmąstė visą savo gyvenimą. Pripažino gavęs vos ne didžiausią sau dovaną“, – pažymėjo G. Jaraminaitė.

Visada gali protestuoti prieš, bet gali ir už

Pandeminė, karantininė situacija sudėtinga, kaip susitelkti visiems, į ką koncentruotis, ką patartų V. Kernagis, – pasiteirauju jo sūnaus, turėdama omenyje „Didijį šeimos gynimo maršą 2021“ – žinia, šeima nesutiko, kad renginyje būtų naudojamos maestro dainos.

„Tėvas koncentruodavosi į vienas kito palaikymą, toleranciją, pakantumą. Tai ypač svarbu šiuo metu, kai žmonės labiau dirglūs – karantinas tikrai visus iškankino, viskas aplinkui atrodo blogai. Manau, kad tas pakantumas būtų vienas pagrindinių dalykų – ko Šeimos marše su žiburiu nerastum. Kaip tėvas sakydavo: „Visada gali protestuoti prieš, bet gali ir už.“ Jis visą laiką protestavo už, o ne prieš. Už laisvę, šeimą, toleranciją, pakantumą, nepriklausomybę. „Prieš“ – niekur neveda. Tėvas kalbėtų būtent apie tai, manau“, – pasvarstė V. Kernagis jaunesnysis.

V. Kernagį visi prisimena kaip žmogų, kuris visose situacijose įžvelgdavo teigiamų pusių. „Turbūt todėl ir buvo visiems toks artimas. Neigiami dalykai supriešina, o bandymas įžvelgti teigiamas puses – visada suartina. Kokias pažiūras beturėtum, kaip tau beatrodytų. Tas tiesa“, – sakė V. Kernagio atžala.

Juto vidinį įsipareigojimą saugoti tėčio atminimą

Taip, V. Kernagio išmintis – aukso vertės. Gerai, kad šeima kursto prisiminimus apie tėtį – puslapyje kernagis.lt galima atrasti maestro nuotraukų, pasiklausyti muzikos.

„Aklai nebrukame, tiesiog stengiamės kartkartėmis priminti apie tėvą vienokiu ar kitokiu kampu – negirdėtą dainą išleisti, dokumentiką parodyti. Gaila, kad jau sukurto filmo premjera dėl pandemijos nukelta į kitų metų sausį ar vasarį. Tai stiprus filmas – atrasta tai, ko niekas negirdėjo, nematė, nežino“, – pažadino smalsumą pašnekovas.

E. Kernagytė pritarė broliui, sakydama, kad juto ne griežtą, bet vidinį įsipareigojimą saugoti tėčio atminimą.

„V. Kernagio neužmiršta, ir ne dėl to, ką mes darome – skamba jo muzika, žodžiai, poezija, linksmos ir smagios dainos... Naujai išleistoje 70-ečio plokštelėje sudėjom tokį fainą Kernagį, jo visokio būta... Smagu, kad žmonės, užaugę su V. Kernagio dainomis, su jo muzika pažindina ir savo vaikus. Kokia laimė menininkui! Išlieka gyvas tol, kol jį atsimena, ta atmintis keliauja į ateitį.Tėčiui tai buvo labai svarbu – jis dalino ir atidavė save publikai, klausytojams“, – kalbėjo E. Kernagytė.

Kad ir kaip šiandien beatrodytų blogai, nepamirškime šypsotis

Atgimimo metais, sunkiuoju blokados laikotarpiu V. Kernagis yra pasakęs išmintingą frazę, kuri anot sūnaus, gražiai susikoreliuoja ir su dabartine situacija.

„Tai galėjo būti 1993-1994, blokada, pinigų nebuvo, o jei ir buvo, šie nuvertėdavo kiekvieną dieną. Jis tuomet pasakė: „Kad ir kaip šiandien beatrodytų blogai, nepamirškime šypsotis, nes bet kokiu atveju, visa tai praeis.“ Tad ir dabar, jei sąlygos pagerės, galėsime vaikščioti be kaukių, rinktis į didžiules arenas, bet pamiršime šypsotis – visa tai bus nieko verta. Mintis, pasakyta prieš 28-erius metus, tiktų ir šiandienai. Nepamirškime šypsotis, galbūt iš esmės viskas nėra taip blogai. Galbūt tam tikri dalykai mus erzina, bet jeigu pamiršime šypsotis, būsime pikti ir paniurę ar pagiežingi, niekinantys vieni kitus – nieko gero iš to neišeis“, – įsitikinęs V. Kernagis jaunesnysis.

Paklaustas, ką būtų svarbu akcentuoti maestro 70-ečio proga, sūnus sakė, kad tegu žmonės tai atsirenka patys. Svarbiausia, anot jo, kad V. Kernagio legenda gyva visų širdyse: „Jeigu tai, ką jis darė visą savo kūrybinį gyvenimą, paliko įspaudą – tai svarbiausia. Tolerancija, pakantumas, geras žodis ir šypsena – gali atstovėti prieš bet ką.“

Dažnai tenka išgirsti sakant, kad daugiau tokių artistų kaip V. Kernagis – nėra ir nebus. „Negalėčiau tam nepritarti“, – pritariamai linktelėjo dukra Eglė.

Pavyzdžiu sau, ir kitiems G. Jaraminaitė kėlė V. Kernagio pareigingumą. „Tiesiog tobulas, šimtaprocentinis atsakomybės jausmas. Jeigu turėjo kažkur būti – jis atvyks anksčiau, bet niekada ne vėliau. Jeigu laukia koncertas ar renginys – visada maksimaliai pasiruošęs, susidėliojęs iki detalių. Maksimaliai atsidavęs savo darbui. Tačiau šios savybės lydėjo ne tik darbe, bet ir gyvenime. Sakydavo, jei ko reikia – aš padėsiu, sutvarkysiu šitą reikalą, ir žiūrėk, jau po penkių minučių stovi prie durų. Kartą turėjau renginį, o man, kaip tyčia, dingo balsas. V. Kernagis pas mane atvažiavo ir sako: „Pakuokis, už tave vesiu tą renginį, o tu stovėk ir šypsokis.“ Jis buvo pareigos žmogus, didžiulis punktualumo, pareigos, atsakomybės, darbštumo pavyzdys“, – geru žodžiu minėjo savo dėdę G. Jaraminaitė.

Visos šios savybės, anot aktorės, dažnai yra nematoma artisto profesijos pusė. „Atrodytų, sėkmė, bet čia slypi kita pusė, dėl jos tenka nemažai įdėti savęs, bet niekas į tai nežiūri. Sėkmė niekada neateina per vieną naktį, tai didžiulis įdirbis, reikalaujantis atsakingumo ir atsidavimo. V. Kernagis buvo pareigos žmogus, atsidavęs šeimai, rūpestingas, sąžiningas ir doras“, – pažymėjo ji.

Į savo buvimą scenoje, bendravimą su publika, dainavimą, G. Jaraminaitės pastebėjimu, maestro žiūrėjo nepaprastai atsakingai. „Jam patiko tai, ką daro.Tačiau niekada nežiūrėjo į tai kaip į pramogą. Yra V. Kernagio dainų, kurios iki šios dienos dainuojamos Vasario 16-ąją ar Kovo 11-ąją. Šios dainos apie Lietuvą. V. Kernagiui Lietuva buvo labai svarbi, jis norėjo, kad visi tai pajustų, suprastų tėvynės svarbą – jautė didelę atsakomybę. Tai stipriai jį apibūdina kaip asmenybę“, – kalbėjo pašnekovė.