Parodos drobės - tai penki paskutiniais metais nutapyti Nidos ciklo peizažai pagal anksčiau darytus piešinius. „1981-ųjų rudenį ir žiemą gyvenau pas Nidos girininką. Ką tik buvo praėjusi didelė audra, pamario miške gausu išvartų, nenatūraliai aukštų kelmų, išmestų valčių ir šie sužeisti, sužaloti objektai rūstaus dangaus ir geltono smėlio fone sudarė keistas, bet aiškias, išraiškingas formas. Jos savo ruožtu buvo mūsų tuometinio sovietinio periodo palydovės – lyg išsukinėti sąnariai, lyg paslėpti pasiklausymo lokatoriai ar radijo trukdymo antenos, lyg sudaužyti likimai. Dabar man ši tema pasirodė vėl aktuali ir tuos senus piešinius paverčiau šviežiais tapybos darbais“, - pasakoja autorius.
Įvairiais periodais V.Žukas darė koliažus. Šio dailės žanro esmė – iš spaudos ar kitokių popieriaus atplaišų ar iškarpų komponuojamas asociatyvus siužetas – kartais lengvesnis, kartais dramatiškesnis. Po to šie fragmentai suklijuojami ant popieriaus ir akvarele, spalvotu tušu ar tempera kompozicija suvedama į meninę visumą. Tik šįsyk į Klaipėdą jis atvežė ne pačius koliažus, o pagal juos nutapytus visai šviežius aliejinius darbus. Visų trijų drobių leitmotyvas – moters veidas. Ekspozicijoje tai „Lūpos“, „Pelkyno gėlė“ ir „Teatro uždanga“.
Kelios drobės yra iš periodo, kurį galima sąlyginai vadinti egzistencialistiniu (1980-1982), pvz., didelis „Peizažas su balta ir juoda saule“, „Žiema Žydavainiuose“, „Apleista šventykla“. Tai miškas, pavirstantis šarvuota kariauna, kur šviečia kelios saulės (arba-arba), kur ąžuolinių sijų daržinė iš Obelijos dvaro tampa biblinės šventyklos prieangiu.
„Man pačiam netikėta ekspozicijos dalis - natiurmortai, kurių anksčiau nevertinau, todėl jie gerus 20 metų užmiršti išgulėjo dirbtuvės stelažuose arba rūsyje. Visai neseniai juos užtikau, ištraukiau į šviesą, įrėminau ir siūlau klaipėdiečiams pirmiesiems būti šio radinio liudininkais. Toks ir neseniai surastas paveikslas „Deganti Lietuva“, kurį tapiau 1976-siais. Darbą įkvėpė Romo Kalantos auka“, - prisipažįsta dailininkas.
Atskira parodos dalis – keraminiai glazūruoti reljefai, kurie padarė įtaką ir paskutiniams tapybos ciklams. Pvz., ąsotis perrūgusiam vynui, kurio prototipas yra paveikslo apkaustas iš Kretingos bažnyčios dešiniosios navos. Arba keli glazūruoti lelijų motyvai pagal Aušros vartų Marijos auksuoto metalo drabužius.
Dauguma Klaipėdos galerijoje pateikiamų siužetų, metaforų ar simbolių tiesiogiai ar netiesiogiai atspindi autoriaus, jo aplinkos, jo mylimųjų gyvenimus, likimus.