Šių metų festivalio pasirinkta tema – „Žmogaus orumas“. Ja tęsiamas 2014 m. startavęs penkerių metų trukmės festivalių ciklas „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“. Pasirinkę šių metų temą, organizatoriai siekia paskatinti apmąstyti žmogaus laikysenos, to, kas suvokiama kaip „žmogiška“, žmogaus moralinio santykio su pačiu savimi ir su visuomene klausimus.
Griaudamas visa tai, kas iki tol kelis šimtmečius buvo vertinama kaip „humaniška“, Didysis karas prieš šimtą metų likimo žmogumi ir žmogiškumo esmės klausimus suaktualino didelėj daly Europos. Tiesa, pats T. Mannas per Pirmąjį pasaulinį karą „žmogiškumą“ vertino tik kaip vieną iš demagoginių demokratijos gynėjų lozungų, kuriuo prisidengiama pateisinant senosios tvarkos Europoje žlugimą ir kritikuojant „teisingąjį“ karą.
Rašinyje „Šis tas apie žmogiškumą“, patekusiame į kontraversišką rašytojo rinktinę „Apolitiško žmogaus svarstymai“ (1918), jis išsitarė: „Kaip politinė filosofija ir demokratinis principas žmogiškumas stovi ant netvirtų kojų“. Tačiau tarpukariu T. Mannas pakeis savo nuomonę, o jau Antrojo pasaulinio karo metais per BBC sakytose kalbose vaidmuo, kurį Nobelio premijos laureatas teiks žmogaus orumo sampratai, bus visiškai kitoks.
Kokios buvo tokio ilgo virsmo priežastys? Kaip šiandien suvokiamas žmogaus orumas? Ar moralės sureliatyvinimo laikais žmogiškojo orumo samprata dar aktuali, o gal jau pasenusi? Šiuos klausimus festivalio metu numatoma aptarti tiek primenant tas abejones dėl žmogaus likimo žmogumi, jo „vertės“ ir atsakomybės, kurios senajame žemyne reiškėsi Pirmojo pasaulinio karo metais, tiek svarstant vėlesnius „žmogiškumo“ sampratos ir „žmogiškojo“ elgesio išbandymus įvairiose iššūkių situacijose.
Dėmesio lauks parodos
Liepos 17 dieną Nidos bendruomenės namuose atidaromoje parodoje „Žmogaus dienos, gamtos amžinybė“ į festivalio temą bus pažvelgta tarytum praveriant duris į tą epochą ir jos standartus, kurioje karo metais visa apimtimi suaktualėjo žmogaus orumo klausimas. Pusantro mėnesio veiksiančioje parodoje – 82 daugiau kaip šešių dešimčių autorių tapybos ir grafikos darbai. Tai dalis klaipėdiečio Aleksandro Popovo rinkinio, kuriame sukaupti kūriniai susiję su ryškiausiais XIX a. – XX a. pirmosios pusės Rytų Prūsijos dailės istorijos puslapiais – Karaliaučiaus dailės akademija ir Nidos dailininkų kolonija.
Ne vienas šių kūrinių autorius pats tarnavo Pirmajame pasauliniame kare, kaip antai Maxas Pechsteinas, palikęs ryškų pėdsaką Nidos dailininkų kolonijos veikloje. 1916 m. gegužę mobilizuotas į kariuomenę, M. Pechsteinas kovėsi ruože prie Somos Prancūzijoje, kurio abiejose pusėse vos per pusę metų paguldė galvas daugiau kaip milijonas kareivių. Abejonės dėl žmogiškumo buvo apėmusios ir jį. Laiške buvusiam kursiokui ir bičiuliui menininkui Alexanderiui Gerbigui dailininkas rašė: „reikia velniškos drąsos, kad tebeturėtum norą gyventi. Kai kas vis dėlto velniškai kertasi su žmogaus orumu.“
Kita festivalio metu atidaroma paroda iš Rytprūsių perkels į Vilnių. Pirmojo pasaulinio karo metais šiame mieste ligoniais, karo paliestais ir sužeistaisiais besirūpinusios gailestingosios seselės Cornelijos Gurlitt (1890–1919) akimis išvysime žydiškojo Vilniaus etiudus. Parodoje – žmogiškumo kaip kovos už gyvenimą išraiškos, o kartu ir pačios autorės kovos už moters orumą ir lyčių lygybę atspindžiai.
Šią parodą liepos 18 dieną Kuršių nerijos istorijos muziejuje pristatys meno galerijos Vokietijoje Kunsthaus Désirée savininkas ir kolekcininkas dr. Hubertas Portzas, prieš kelerius metus dabartiniam C. Gurlitt piešinių ir litografijų rinkinio savininkui – Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui – padovanojęs šios talentingos, bet primirštos ekspresionistės darbų. Nidoje parodos lankytojai išvys ne tik muziejui šiuo metu priklausančių kūrinių, bet ir C. Gurlitt darbų, saugomų privačiose kolekcijose.
Susitikimai T. Manno terasoje
Kaip keičiasi ir kur veda žmogaus reiklumas sau iššūkių situacijose? Šiuos klausimus gvildens ir trys susitikimai su žodžio programos prelegentais T. Manno memorialinio muziejaus terasoje. Jie, nutolsiantys nuo Pirmojo pasaulinio karo epochos ir perkelsiantys į naujesnius laikus, leis trim skirtingais kampais pažvelgti į įvairius žmogaus orumo, visuomenės santykio į žmogų ir žmogaus santykio į save niuansus.
Vienas prelegentų – Bernhardas Vogelis. Keturis dešimtmečius įvairiuose buvusios Vakarų Vokietijos, o vėliau ir suvienytos Vokietijos politinės karuselės pozicijose praleidęs viešojo gyvenimo veteranas beveik 15 metų vadovavo pirmojo federalinės Vokietijos kanclerio Konrado Adenauerio vardu pavadintam fondui. Šio jau penkiasdešimt metų veikiančio fondo tikslas – atstovauti Vokietijoje ir už jos ribų taikos, laisvės, lygybės vertybėms, skleisti tas demokratijos ir humaniškumo sampratas, kuriomis vadovavosi ir kurias Vokietijoje po karo diegė K. Adenaueris. Liepos 19-osios pokalbio su Bernhardu Vogeliu tema – „Žmogaus orumas yra neliečiamas“ – su tuo tiesiogiai susijusi.
B. Vogelio svarstymus tam tikra prasme turėtų pratęsti, tik perkelti iš vokiškojo į kitą kontekstą varšuvietis Pawełas Smoleńskis – su pogrindine spauda socialistinėje Lenkijoje bendradarbiavęs, vėliau vieno svarbiausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“ žurnalistu tapęs publicistas. Savo žurnalistiniais tyrimais P. Smoleńskis yra atskleidęs daug rezonansinių, politinę potekstę turėjusių bylų. Jo autorystei priklauso kelios knygos politinės kultūros ir politinės moralės klausimais. Susitikimas su juo T. Manno muziejuje – ketvirtadienį.
Liepos 20-osios žodžio programos viešnia – profesorė Danutė Gailienė. Ši Lietuvoje ir už jos ribų gerai žinoma psichologė yra daug rašiusi šizofrenijos, savižudybių ir suicidinio elgesio, eutanazijos, politinių represijų padarinių ir psichologinių traumų temomis. Pokalbyje su ja – apie žmogaus orumą, abejones savimi ir savo verte visiškai kitu – karo traumų – kampu, sugrąžinsiančiu prie apmąstymo tų modernybės karo antropologijos reiškinių, kurie buvo būdingi ir masine bei iki tol neregėta prievarta bei griaunamąja galia pasižymėjusiam Didžiajam karui.
Kino naktys „Agiloje“
Kaip ir praėjusių metų festivalyje, nemokami kino naktų seansai pirmadienio–penktadienio vakarais vyks Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“. Visi penki seansai – galimybė skirtingais pjūviais pažvelgti į šių metų festivalio temą.
Pirmadienį ir antradienį žiūrovai turės progą išvysti du nebyliuosius F. W. Murnau (Friedricho Wilhelmo Plumpės) filmus, vieną kurių įgarsins vokiečių muzikas ir medijų menininkas Thomas Köneris. 1926-ųjų „Faustas“ interpretuos klasikinę vokiečių legendą, kurios herojus, sudvejojęs savimi, sudaro sandėrį su demonu Mefistofeliu.
Panaši – pasitikėjimo savimi ir žmogaus morale – tema nagrinėjama ir kitame režisieriaus JAV pastatytame filme „Saulėtekis“ (Sunrise: A Song of Two Humans, 1927). Pastarasis įdomus ne tik tuo, kad buvo sukurtas adaptuojant Hermanno Sudermanno novelės „Kelionė į Tilžę“ lietuviškaisiais motyvais scenarijų, bet ir kaip juosta, susišlavusi net tris apdovanojimus per pirmąją istorijoje „Oskarų“ teikimo ceremoniją 1929 metais – tada, kai T. Mannas pirmą kartą atvyko į Nidą ir pelnė Nobelio premiją.
Dramatiškus žmogaus orumo vertinimo pokyčius kino naktų programoje atskleis Ralfo Kirsteno biografinis koliažas, skirtas Käthei Kollwitz (Käthe Kollwitz – Bilder eines Lebens, 1987). Jame praėjusio šimtmečio pirmosios pusės kūrėjos, palikusios gilių pėdsakų grafikoje, tapyboje ir skulptūroje, vaidmenį atliko garsi Rytų Vokietijos aktorė Jutta Wachowiak.
Tarp juostoje įprasmintų kadrų išvysime ir bene tragiškiausią K. Kollwitz gyvenimo išbandymą – sūnaus Peterio, Pirmojo pasaulinio karo savanorio, žūtį, atvedusią ją ne tik į aktyvią pacifizmo idėjų sklaidą, bet ir gilaus sielvarto būseną, kurią atskleidžia publikuoti jos dienoraščiai bei laiškai ir kurios išraiška tapo garsiosios K. Kollwitz skulptūros, vaizduojančios motinos gedulą. Viena jų prieš daugiau kaip du dešimtmečius įrengta ir centriniame Berlyno memoriale visoms karų ir smurtinių režimų aukoms – Neue Wache.
Du paskutinieji kino naktų seansai grąžins į nūdieną. Jais festivalio organizatoriai gvildens žmogaus orumo šiuolaikiniame globalių medijų ir hibridinių karų pasaulyje klausimą. Barano bo Odaro „Kas gi aš?“ (Who Am I – Kein System ist sicher, 2014) ir Manto Kvedaravičiaus „Mariupolio“ (2016) siužetai skirtingi, bet abiejuose filmuose narpliojamos žmogaus pasirinkimo (ar jo nebuvimo) situacijos, žmogaus ir visuomenės santykis, žmogiškosios atsakomybės ir asmeninių krizių klausimai.
Skambės ir muzikos akordai
Kamerinės muzikos gerbėjų būrius kiekvieną vakarą festivalio metu į Nidos evangelikų liuteronų bažnyčią sutraukiantys koncertai taip pat kai kuriais aspektais atlieps festivalio, o kartu ir viso penkerių metų ciklo, skirto Didžiajam karui ir jo palikimui modernybėje, temą. Stengdamiesi aprėpti „žmogaus orumo“ sąvokos plotį, festivalio organizatoriai į muzikos programą įtraukė Johanno Sebastiano Bacho ir Vienos klasikų, o ypač Ludwigo van Beethoveno kūrybos.
Klaipėdos kamerinio orkestro atliekami J. S. Bacho kūriniai simboliškai atidarys festivalį, o pabaigos koncerte Čiurlionio styginių kvarteto atlikėjai grieš trečiąjį L. van Beethoveno „Raziumovskio kvartetą“.
Festivalio temą plėtos ir lietuvių kompozitorių – Juliaus Juzeliūno, Osvaldo Balakausko ir Onutės Narbutaitės – opusai. Pirmiesiems dviem kompozitoriams bus skirta tradicinė Lietuviškosios muzikos valanda pirmadienio vakarą, o kompozitorės O. Narbutaitės naujasis kūrinys fortepijonui – retenybė šios kompozitorės kūrybos kelyje – pratęs festivalio užsakytų kūrinių tradiciją. Jį, atliekamą profesoriaus Sergėjaus Okruško, klausytojai išgirs liepos 16-ąją pradžios koncerte.
Šimtui metų nuo Didžiojo karo bus skirtas muzikinis vakaras ketvirtadienį – „1916-ųjų kontekstai“. Vakaro metu skambės karo amžininkų Hanso Pfitznerio, Ferruccio Busoni ir Claude’o Debussy kūriniai violončelei ir fortepijonui. Pirmojo pasaulinio karo amžininkų kūryba turėtų sudominti ir trečiadienio koncertas. Jame Kauno ir Čiurlionio kvartetai grieš Richardo Strausso ir George’o Enescu opusus styginiams, tarp jų monumentalųjį Rumunijos kompozitoriaus Oktetą op. 7.
Šiuolaikinių menininkų ir festivalio brandos akcentai
Kaip ir kasmet, T. Manno festivalio programa nėra griežtai pririšta prie pagrindinės jo temos. Muzikinėje festivalio muzikos programos daly klausytojai turės progą pasižvalgyti ir įsiklausyti į festivalio sukauptą patirtį, išsikerojusias tradicijas, kurioms pamatus klojo ilgametės šio renginio muzikos programos sudarytojos O. Narbutienės žinios, skonis, vertybinė orientacija.
Greta tradicinio Lietuviškosios muzikos vakaro, nebus apsieita ir be kaskart festivalyje pasikartojančio leitmotyvo – rašytojo T. Manno muzikinių interesų – aktualizavimo. Šalia festivalio senbuvių – Kauno, Čiurlionio kvartetų, pianisto Daumanto Kirilausko, kamerinio choro „Aidija“ – renginyje debiutuos Julianas Bachmannas (violončelė), Gryta Tatorytė (fortepijonas), o taip pat debiuto rečitalį festivaliui parengęs JAV gyvenantis pianistas, jau daugiau kaip prieš dešimtmetį nominuotas „Grammy“ apdovanojimui, Andrius Žlabys.
Sykiu šių metų festivalis pratęs atvirumo šiuolaikinių kūrėjų veiklai tradiciją. Be muzikinių pasirodymų, Nidos gyventojai ir svečiai šiuolaikinių menininkų kūrybą galės išvysti dviejose parodose. Virginijos ir Kazimiero Mizgirių galerijos – festivalio partnerio nuo 2002-ųjų metų – ketvirtadienį atidaroma Nerijaus Ermino instaliacijų paroda „Aš būsiu pasirengęs, kai tu ateisi“ reflektuos egzistencinius žmogaus laikinumo ir amžinybės apmąstymus.
Liepos 23 dieną Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija – kitas ilgametis festivalio bičiulis – atvers parodą „Hibridiniai peizažai“ (Hybrid(…)scapes). Savo kūrinius čia pristatys septyni Europos jaunieji kūrėjai, kadaise rezidavę Nidos meno kolonijoje. Parodos tema – globalių veiksnių ir lokalinės erdvės sandūra Nidoje.
Tarptautiniame T. Manno festivalyje tradicijos klostosi jau du dešimtmečius. Šiai kukliai festivalio brandos, o kartu ir pernai dvidešimtmetį pasitikusio Thomo Manno kultūros centro veiklos sukakčiai organizatoriai taip pat nutarė skirti dėmesio šių metų programoje.
Jubiliejui bus skirta Nobelio premijos laureato vasarnamyje Nidoje atidaroma paroda bei diskusija, kurioje numatoma aptarti dviejų dešimtmečių veiklos iššūkius. Joje dalyvaus centro „krikštatėviai“, istorikas Alvydas Nikžentaitis ir germanistė Irena Veisaitė, bei visus du dešimtmečius jo veiklą remiančio Goethės instituto atstovai: Irmtraut Hubatsch, Johanna M. Keller ir Bertholdas Francke. Diskusiją moderuos T. Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkė profesorė Ruth Leiserowitz.
Festivalio dvidešimtmečiui bus skirtas ir liepos 19-osios vakarą į Nidos evangelikų liuteronų bažnyčią kviesiantis Daumanto Kirilausko rečitalis. Drauge su nė vieno festivalio nepraleidžiančiais lankytojais ir tais, kurie šiemet jame nuspręs apsilankyti pirmą kartą, liepos 16-ąją, šeštadienį, dvidešimtąjį festivalį pasitiks Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros ir medijų ministrė Monika Grütters.