Zarasuose atidaroma Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerija

Gegužės 27-ąją, 15 val., Zarasų krašto muziejaus naujose erdvėse (D. Bukonto g. 1) atidaroma dailininkų Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerija, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Nomeda ir Šarūnas Saukos – žinomi Lietuvos tapytojai, jaunystę praleidę Vilniuje, baigę Vilniaus dailės akademiją (buvusį Vilniaus dailės institutą), patogų miestietišką gyvenimą nuo 1990 m. iškeitę į gyvenimą kaime, Zarasų rajone, šalia Dusetų. Nors menininkai parodas rengia retai, už savo išskirtinę kūrybą yra pelnę ne vieną apdovanojimą.

Šarūnas Sauka – Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos (1989) laureatas, apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu (1998), ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ (2016), Baltijos asamblėjos premija (2022). Nomeda Saukienė – LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos (2017) laureatė.

Abu menininkai už profesionalios dailės puoselėjimą ir propagavimą bei Zarasų krašto vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje 2014 m. paskelbti Zarasų krašto garbės piliečiais.

Zarasų krašto muziejui menininkai paskolino daugiau kaip 80 tapybos ir skulptūros darbų, dalį jų bus galima pamatyti atidaromos galerijos pirmojoje parodoje.

Nomedos ir Šarūno Saukų galerija įrengta naujame Zarasų krašto muziejaus padalinyje Zarasų senamiestyje.

2022 m. restauruoto istorinio pastato (pastatyto XIX a. viduryje) antrojo aukšto sales pritaikyti tapybos darbų ekspozicijai pakviestas architektas Justinas Dūdėnas. Pirmosios parodos kuratorė – menininkų dukra, menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė Monika Saukaitė, Galerijos trijose salėse eksponuojami abiejų menininkų kūriniai.

Anot kuratorės, „Nors paveikslų formatai, plastika ir temos, atrodo, be galo skirtingos, nesunku rasti ir jungiančių dalykų. Vaiko susitikimas su skeletu, gėlės ir kaulai, kūrėjo flirtas su giltine, degantis aguonų laukas – skirtingi pavidalai kalba apie gyvenimo trapumą, daiktų ir žmogaus laikinumą, praeities alsavimą kasdienybėje ir kartu – apie amžiną atsinaujinimą“.

Kuratorės teigimu, pirmojoje parodoje norėjosi pristatyti naujus, dar niekur nerodytus darbus, bet taip pat priminti žiūrovams vienus įsimintiniausių menininkų darbų, rodytų parodose Vilniuje ir kitur.

„Didžioji dalis eksponuojamų kūrinių sukurti per paskutinį dešimtmetį ir, tikėtina, daugeliui žiūrovų dar nematyti. Tačiau bus ir keletas ankstesnių, atpažįstamų kūrinių, nutapytų jau prieš porą trejetą dešimtmečių: tai Nomedos išraiškingieji alijošiai ir įvaizdžius keičiančios lapės, Šarūno Biografija, Savižudybė ir keletas kitų“.