Sekmadienį didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai prasidės Šventosiomis Mišiomis Panų kalno koplyčioje ir tradicine procesija į Žemaičių Kalvariją.
Dešimties dienų atlaiduose bus meldžiamasi ne tik už žemdirbius, ūkininkus, ligonius, nuo priklausomybių kenčiančius žmones, medikus, mokytojus, dvasininkus, šeimas, bendruomenes, parapijas, „Caritą“, bet ir už mūsų tautiečius, gyvenančius užsienyje.
Pagal nusistovėjusią atlaidų tvarką, kuri mažai kinta nuo pat 17 amžiaus, tikintieji keturis kartus per dieną dalyvaus Šventosiose Mišiose, o po vidurdienio pamaldų eis, kaip žemaičiai sako, Kalvarijos Kryžiaus Kelio kalnus.
Žemaičių Kalvarijos šventovė - 19 Kryžiaus Kelio koplyčių ir Bazilika - bei visoje Lietuvoje garsi nuo 17 amžiaus pirmosios pusės. Didieji atlaidai čia vyksta kasmet liepos mėnesį.
Anksčiau Gardais vadintos vietovės istorija siejama su Vytautu Didžiuoju, kuris ją užrašė Žemaičių vyskupams.
Vyskupas Jurgis Tiškevičius į Gardus pasikvietė dominikonus, kurie 1642 metais įrengė Kryžiaus kelią su devyniolika koplyčių ir pavadino Žemaičių Kalvarija. Pamažu taip imta vadinti ir visą buvusį Gardų miestelį.
Prašo išgijimo malonės
Kairiajame Varduvos upės krante vyskupas dominikonams pastatė Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, į kurią 1649 metų liepos 4 dieną, sekmadienį, iškilmingai įnešė relikvijorių su Šv. Kryžiaus relikvija, gauta iš Liublino domininkonų.
Žemaičių Kalvarijos kalnų koplyčiose yra ir daugiau Jeruzalę primenančių relikvijų. Trečioje koplyčioje "Jėzus meldžiasi Alyvų sode" saugomas medžio gabalėlis iš Alyvų kalno. Septynioliktoje koplyčioje "Jėzus kenčia ir miršta ant kryžiaus" laikoma iš Romos parvežta Kristaus vinies kopija ir iš Jeruzalės atsiųstas akmenėlis nuo Golgotos kalno.
1962 metais buvo bandoma Žemaičių Kalvarijos koplyčias uždaryti, tačiau žemaičiai atkakliai pasipriešino ir jas apgynė. 1988 metais popiežius Jonas Paulius II Žemaičių Kalvarijos bažnyčiai suteikė Mažosios bazilikos titulą.
Ši šventovė garsi stebuklinga Nukryžiuotojo Jėzaus figūra ir iš Romos atgabentu stebuklingu Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslu, prie kurio Dievo motinos užtarimo ir išgijimo malonės meldžiamasi nuo 17 amžiaus.