Lietuvoje – virš 20 tūkst. vabzdžių rūšių
Knyga „Gyvas vabzdžių pasaulis“ – ketvirta iš penkių knygų serijos, kurioje jau pasakota apie paukščius, žvėris, gyvą miško pasaulį.
„Apie vabzdžiai rašau todėl, kad jų pasaulis šiaip jau ir mūsų planetoje, ir Lietuvoje yra sunkiai aprėpiamas. Tai, kad jų yra labai daug, labai aiškiai matome iš pasaulinės statistikos: biologai skaičiuoja, kad vabzdžių pasaulyje yra nuo 3 iki 10 mln rūšių, o su tokiu tikslumu iš karto ir pasakoma, kad mes apie juos žinome labai mažai arba beveik nieko nežinome. Lietuvoje vabzdžių yra gerokai daugiau virš 20 tūkstančių rūšių“, – sakė S. Paltanavičius.
Savo knygoje jis pristatinėjo ne atskiras vabzdžių rūšis, o jų grupes.
„Jei rašai apie vabalus, apie kažkurią grupę, tai supranti, kad toje grupėje, pavyzdžiui, blakių, jų yra apie 400 rūšių. Jei jas visas vardinsi, tai jau bus specialioji, mokslinė literatūra, o ši knyga yra visiems tiems, kurie tiesiog kad ir vasaros dieną išeis ir galės atsakyti savo vaikams į jų klausimus. O vaikų klausimai būna tokie tiesiog, kas čia, o mama didelei gėdai dažnai sako nežinau – tad tokia knyga galėtų padėti ir mamai, ir vaikams“, – vylėsi gamtininkas.
Kviečia vaikus tyrinėti patiems
S. Paltanavičius pasakojo sulaukiantis laiškų iš savo mažųjų skaitytojų, ir ne tik elektroninių.“Jie man parašo, kurie patys studijuoja, kaip pirmiausia susipažįsta su vabzdžiais. Kai kas stebi, pavyzdžiui, maitina, augina vikšrą kaip savo gyvūnėlį, o paskui, kai išsirita drugys, paleidžia tą drugelį. Tai įsivaizduojate, jei vaikas kokioje nors knygoje paskaitys apie tai – jis turbūt užmirš, bet jei jis pusantro mėnesio rūpinosi tuo tokiu vikšriuku, kirmėliuku, jam nešė augalus, o tas stropiai graužė, paskui matė lėliukę ramybės būsenoje, o galiausiai drugelį – įsivaizduojate, tu esi liudininkas tokio gimimo!“, – kalbėjo knygos autorius.
Į „Delfi“ studiją jis atsinešė entomologinį tinklelį, kuriuo pats gaudo vabzdžius.
„Yra senos patirtys tokios, kai galvojama, kad vabzdžiai pagaunami tam, kad su jais ką nors darytum. Ne – pagauni, pasižiūri, jei reikia – paleidi ant kokios žolės, nufotografuoji ir viskas. O taip pagavęs iškratai ir lėk sau, mes neturime teisės iš jų gyvybės atimti, nesvarbu, kas jie būtų“, – pabrėžė gamtininkas.
Vabzdžių sugebėjimai stebina
S. Paltanavičius patikino, kad pats savo rankomis kada nors buvo pagavęs, o paskui paleidęs, visus aprašomus vabzdžius.
„Sunku būtų pasakoti, rašyti apie tai, ko tu nežinai, nepažįsti, galų gale, nemyli, o man kiekvienas padarėlis yra kažkoks stebuklas. Įsivaizduokite, mes žmonės, esame viena rūšis, ir kol kas vis tiek savęs nesuprantame – matote, kiek kasdien tarp žmonių visokių reikalų. O jeigu yra dvidešimt keli tūkstančiai rūšių ir kiekviena rūšis turi savo pasaulį, savo biologiją, savo santykius su kaimynais, kitomis rūšimis? Tada tiesiog stebiesi ir dažniausiai būni priblokštas to, ką jie tiesiog sugeba“, – kalbėjo jis.
„Tai nereiškia, kad jie ėjo į mokyklą ir išmoko. Sakykime, apsiuva – labai geras lietuviškas vardas, toks tinkliškais sparnais vabzdys. Suaugėlis nėra toks įdomus, skraido ore, bet jos lervutė, ji gyvena vandenyje, iš akmenukų, žolyčių sulipdo sau vamzdelį ir jame gyvena, tiesiog šliaužia, velkasi. Kodėl? Nes aplinkui pilna žuvų, vėžių, kurie labai mielai stvertų ir sugraužtų, bet viskas yra apsaugota“, – pasakojo S. Paltanavičius.
„Arba, daug kas sako, atskrido kopūstiniai baltukai, beje, jie atskrenda iš Šiaurės Afrikos, kad dabar tie drugiai viską nugrauš. Daugelio vabzdžių suaugėliai, skraidantys drugiai, iš viso nesimaitina – maitinosi jų lervutės, sukaupė maisto ir užtenka jo suaugėliam“, – aiškino gamtininkas.
Siūlo prisidėti prie mokslo stiprinimo
Pasak S. Paltanavičiaus, knyga „Gyvas vabzdžių pasaulis“ nėra enciklopedinė, tik pavartymui – jos tekstą galima skaityti kaip literatūrinį kūrinį, kuriame labai daug informacijos.
„Bet tas, kuris labai nuoširdžiai perskaitys, pirma, turės daug daugiau žinių už visus kitus, antra, tikėtina, kad jis niekada nepraeis pro jokį vabzdį, trečia, kas žino, gali būti, kad jis taps savotišku vabzdžių ambasadoriumi, gal stebėtoju, gal tyrėju. Dabar pasaulyje gal nemadinga, bet dar galioja toks piliečių mokslas, kada žmonės tikrai neturintys specialaus išsilavinimo savo stebėjimus siunčia į mokslo įstaigas, institucijas – yra sukurtos specialios sistemos ir jų surinkta informacija, duomenys, tampa pagrindu mokslui. Taigi, tokius žmones reikia užsiauginti, kaip savo piliečius auginame, taip ir piliečių mokslo bendrus turime užauginti, tai gali padėti tą padaryti“, – vylėsi jis.
O jis pats su visuomene dalinasi ne tik surinktais pasakojimais, žiniomis, bet ir nuotraukomis.
„Iš tikro tų nuotraukų buvo padaryta šimtą ar penkis šimtus kartų daugiau nei knygai reikėjo, kiek galėjo į ją patekti. Juo labiau, kad tai dažniausiai makro fotografija – daugelis vabzdžių smulkūs, tad jų fotografavimas yra be galo sudėtingas, kad būtų ryšku, aišku, o vabzdys taip pat ne fotoateljė, jis visa laiką juda, kurta. Tad sukaupti tiek nuotraukų buvo tikrai ne vienos vasaros, o daugybės metų darbo rezultatas, bet labai smagu, kai gali juo pasidalinti su visais“, – šypsojosi S. Paltanavičius.
