Žiūrovų įvertintas „Radvila Darius, Vytauto“ grįžta: kodėl lietuviai nerimsta dėl kylančių kainų ir Nacionalinio stadiono?

„Kūrėjų komanda puikiai užčiuopia nuostabiai žavingą faktą, kad visais laisvos Lietuvos laikais mums rūpi tik keletas dalykų – Lukiškių aikštė, Nacionalinis stadionas, kertami medžiai ir šalies įvaizdžio konceptas“, – apie Karolio Kaupinio ir Birutės Kapustinskaitės kūrinį „Radvila Darius, Vytauto“ yra rašiusi teatro kritikė Dovilė Zavedskaitė. Ekspertų įvertinti, kitaip dar vadinami muzikiniai paveikslėliai, kovo 23 ir gegužės 5 d. sugrįžta į sceną. Tai bus reta galimybė dar kartą pamatyti unikalaus žanro pasirodymą didžiausiame Lietuvoje kultūros komplekse SODAS 2123, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Radvila Darius, Vytauto“ siužete – per vaizdą ir muziką pasakojama apie visiems lietuviams artimą nuojautą – laikai keičiasi, bet problemos lieka tos pačios. Tą iliustruoja menininkų LRT archyvuose užtikta paskutinių devintojo dešimtmečio metų vaizdinė medžiaga. Joje dargi telpa, kaip yra teigusi D. Zavedskaitė, nerimas dėl kylančių kainų, rūpestis dėl niūrios moterų padėties, baimė atsiraugėti nitratais ir apmaudas dėl Čiurlionio nepripažinimo pasaulyje.

Pasak K. Kaupinio, visos šios problemos Lietuvoje nesensta jau 30 metų, todėl rodyti „Radvilą Darių, Vytauto“ yra ypač aktualu: „Ir 2023 metais žmonės skundžiasi tuo pačiu kaip 1991-aisiais. Tai nesikeičia.“

„Šiandien gyvename laike, kada kas du mėnesius kyla nauja visuomenę skaldanti banga. Ji vyksta iki tol, kol nuslopsta jausmai, tačiau sprendimas vis tiek nebūna priimtas. Nes į viešumą iškyla kitas aršios diskusijos objektas, kaip antai ginčai dėl viešųjų skulptūrų ar medžių kirtimo“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad tai nėra esminiai žmogaus egzistencijos klausimai.

Režisierius pasakojo, kad ypač įdomu stebėti žiūrovų reakcijas į muzikinius paveikslėlius: „Kiekvieną kartą jie išsirenka naują epizodą, atliepiantį aktualijas.“ K. Kaupinio nuomone, būtent dėl šios priežasties jį verta kas kažkiek laiko parodyti. Tiesa, į kokias visuomenines problemas „įšoks“ spektaklis šiandien, režisieriui pasakyti sudėtinga.

„Radvila Darius, Vytauto“ rodysime tol, kol šis kūrinys bus gyvas, pabrėžė menininkas. Jis tikisi, kad muzikinius paveikslėlius pavyks parodyti ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir miesteliuose. Tačiau kada tai bus, atsakyti negalėjo.

„Radvilos Dariai, Vytauto“ skirti mums, kad nueitume nuo dabarties ir susigrąžintume tas akimirkas prieš mums gimstant, suvoktume kontekstus, kuriuose gyvavo Automobilistų gatvės ir „Vitebskai“, fontanai ir naujagimių skyriai, kuriuose gulėjo vaikus pagimdžiusios moterys, kurių vyrai taip ir nepastatė stadiono. Tai – tarsi labai paprasta paskirtis, sakyčiau, net beveik utilitarinė, apčiuopiama. Bet – turiu pripažinti – svarbi: išeini iš tokių Vitebsko gatvių labiau Darius, labiau Vytauto, labiau iš Biržų. Ir, žinoma, labiau tikįs, kad stebuklas jau įvyko: mes galime kalbėti, ką norime. Ir mes kalbame, ką mėgsta kalbėti žmonės“, – savo recenzijoje rašė D. Zavedskaitė.

K. Kaupinio ir B. Kapustinskaitės kūrinys bus rodomas kovo 23 ir gegužės 5 d. kultūros komplekse SODAS 2123. Tai bus reta galimybė pamatyti „Radvilas Darius, Vytauto“ šioje kamerinėje salėje.