Gal galite trumpai apibūdinti dabartinę kūrybinių ir kultūrinių industrijų situaciją Lietuvoje?
Reikia pripažinti, kad antrasis karantino laikotarpis daug sunkesnis: jau daugiau nei tris mėnesius didelė sektoriaus dalis ne tik, kaip ir visi kiti, yra karantine, bet ir negali vykdyti savo veiklos, taip patiems užsidirbant pajamų ir net nežinant kada tai galės daryti. Šių kultūros ir meno kūrėjų išgyvenimas priklauso išimtinai nuo valstybės finansinių instrumentų, kurie, kaip jau daug kartų kalbėta, yra nepakankami, ypač nevyriausybiniam sektoriui. Nors pasaulinė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pripažino, kad kūrybinių ir kultūrinių industrijų bei turizmo sektoriai yra labiausiai nukentėję nuo COVID-19 pandemijos, ir jiems yra reikalingas išskirtinis dėmesys bei specifinės priemonės, šis sektorius Lietuvoje kol kas gauna tik horizontalias subsidijas, kurios negelbsti, ypatingai kai buvo panaikintos patalpų nuomos subsidijos, ir šis kultūrinėms įstaigoms, barams ir viešbučiams aktualus klausimas taip ir liko neišspręstas.
Dalis nevyriausybinių kultūrinių organizacijų ir kūrėjų savo gyvastį palaiko tik Valstybės ar savivaldybių finansuojamų projektų dėka. Bet tik dalis! Pavyzdžiui, Lietuvos kultūros taryba neseniai pranešė, kad sulaukė apie 3300 paraiškų individualioms menininkų stipendijoms gauti, bet iš jų galės finansuoti tik 13 proc. O ką daryti kitiems, kurie ir toliau turi verstis su 257 eurų per mėnesį?
Kokios pagalbos iš LR Vyriausybės Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriui, jūsų nuomone, dabar reikėtų labiausiai?
Visų pirma, reikia suteikti prioritetą labiausiai nukentėjusiems sektoriams ir įtraukti organizacijas, kurios jau pirmojo karantino metu sukaupė daug vertingos patirties bei išmano kūrybinių ir kultūrinių industrijų specifiką, į dialogą su valdžia, kalbant tiek apie krizinės situacijos stabilizavimą, tiek apie sektoriaus atsigavimą po krizės. Su LR Kultūros ministerija intensyvus dialogas jau vyksta, į situaciją žiūrime vienoda kryptimi, tačiau sprendimus priimama LR Vyriausybė, keliami klausimai susiję ir su Sveikatos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų kompetencija. Deja, šiame lygmenyje jaučiame susikalbėjimo stoką.
Antra, reikėtų kuo skubiau parengti aiškų planą, kuris užtikrintų galimybes patiems užsidirbti pinigų labai svarbiai kultūrinių industrijų daliai – renginių organizatoriams. Pagal dabar paskelbtą planą, kuris tiesiogiai susietas su susirgimų skaičiumi, renginių ribojimų atšaukimas galimas tada, kai bus pasiekta mažiau nei 25 susirgimų atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. Tokiu atveju, renginių gali nebūti ir iki 2021 metų pabaigos. O gal šis rodiklis nesumažės ir artimiausią penkmetį ar dar ilgiau. Tad svarbu atsižvelgti ne tik į šitą vieną rodiklį, bet ir į kitus faktorius. Svarbu išmokti gyventi su šiuo virusu, o ne tik taikyti veiklos ribojimus. Reikia kompleksinio požiūrio. Taip pat reikia suprasti, kad renginiai, kurie renka didelius žiūrovų skaičius, nesuorganizuojami per kelias dienas.
Kad žiūrovai gautų kokybišką paslaugą, tokiems renginiams reikia ruoštis mažiausiai 2 mėnesius, o kartais ir iki metų. Vyriausybei siūlome jau dabar tartis dėl galimybės organizuoti sėdimus renginius, išlaikant būtinus saugumo reikalavimus, taip pat dėl muziejų ir kino teatrų atvėrimo, o nuo gegužės mėnesio siūlome leisti renginius su aiškiai nustatytais apribojimais tiek lauke, tiek viduje. Jei atšilus orams norime visuomenei pasiūlyti kultūrines paslaugas, renginių organizatoriams reikia jau vėliausiai kovo viduryje turėti aiškų planą. Daugelis Europos Sąjungos valstybių jau turi paruošusios aiškią grįžimo į kultūrinį gyvenimą strategiją, atsižvelgiant į konkrečios šalies vakcinacijos planą bei sergamumo rodiklius. Tokios strategijos reikėtų ir Lietuvai.
Jūs pati esate organizavusi didelius renginius bei festivalius ir pirmuoju karantinio laikotarpiu praeitą vasarą. Ar tuo metu taikyti ribojimai pasiteisino?
Taip, be abejonės. Renginiuose, kur galima lengvai kontroliuoti erdvę ir suteikti žiūrovams stacionarias vietas, visų saugumo reikalavimų laikytis galima tikrai efektyviai. Praeitą vasarą organizavime apie 50 renginių „Lofto” vasaros terasoje bei festivalį „Loftas fest 2020”. Visus lankytojus kruopščiai registravome pagal LR Vyriausybės nurodymus, tikrinome įeinančiųjų temperatūrą. Mūsų publikoje nebuvo užsikrėtimų COVID-19 atvejų. Apskritai visuose praeitą vasarą Lietuvoje vykusiuose kultūriniuose renginiuose užfiksuotas tik vienas užsikrėtimo COVID-19 atvejis. Lietuva šiuo atžvilgiu Europoje buvo pionierė. Tam tikras priemones, kurias mes kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriuje taikėme jau pernai, daugelis Europos šalių pradeda taikyti tik dabar. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija praeitą savaitę paskelbė, kad nuo balandžio 12 d. leidžiami renginiai su sėdimomis vietomis, laikantis būtinos distancijos, o nuo gegužės 17 d. - leidžiami didieji renginiai su 4000 žmonių lauke ir 1000 žmonių viduje, užpildant ne daugiau 50 proc renginio erdvės. Mūsų privalumas Lietuvoje tas, kad mes jau turime praeitų metų patirtį ir, manau, puikiai susitvarkėme. Tad labai svarbu nesustoti ir turėti aiškų veiksmų planą ir dabar.
Gal žinote kokių nors kitose šalyse taikomų efektyvių priemonių, kurias būtų galima panaudoti šiam veiksmų planui?
Lenkijoje, Danijoje, Šveicarijoje ir Izraelyje planuojama įvesti skiepų pasus, kuriuose bus fiksuojamos kiekvieno asmens vakcinacijos. Žmonės, gavę dvi vakcinos dozes, galės laisvai vaikščioti į visus renginius ir gyventi visavertį gyvenimą be socialinių suvaržymų. Europos Komisija taip pat siūlo naudoti greituosius antigenų testus, kurie parodytų, ar žmogus gali lankytis renginiuose, ar ne.
Labai progresyvi priemonė, kuri jau dabar paskelbta Vokietijoje, Norvegijoje ir Nyderlanduose bei aktyviai svarstoma daugelyje kitų Europos šalių, yra renginių atšaukimo garantiniai fondai. Tuo atveju, jei šalyje netikėtai išaugtų susirgimų skaičius, ir renginiai visgi turėtų būti atšaukti, iš šių fondų būtų padengiamos renginių organizatorių patirtos išlaidos. Tai didelė paskata renginių organizatoriams, maksimaliai sumažinant riziką patirti nuostolius dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių. Taip pat ir renginių lankytojai nebijotų pirkti bilietus į renginius, žinodami, kad renginiui dėl nenumatytų aplinkybių neįvykus, jie atgautų pinigus už bilietus.
Visos šios priemonės galėtų būti taikomos ir Lietuvoje. Be to, šiuo metu Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje kultūros paslaugoms ir produktams taikomas diferencijuotas 5 proc. PVM tarifas. Liuksemburge šis tarifas — 3 proc., Prancūzijoje — 2,1 proc., o Latvijoje kultūros renginiams joks PVM tarifas netaikomas išvis. Iki 2009 metų 5 proc. PVM tarifas kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriui buvo taikomas ir Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje 5 proc. PVM taikomas tik periodiniams leidiniams. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, 5 proc. PVM tarifo taikymas kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriui galėtų būti grąžintas. Tai paskatintų spartesnį sektoriaus atsigavimą ir padėtų jam per kelerius metus sugrįžti į priešpandeminį lygį.
Ar šiuos pasiūlymus esate išsakę dabartinei LR Vyriausybei? Kaip ji į juos reagavo?
Visą vasario mėnesį vyksta intensyvus darbas tiek su kitomis organizacijomis, tiek su LR Kultūros ministerija. Vasario 23 d. susivieniję su dar 9 asociacijomis išsiuntėme bendrą oficialų raštą Lietuvos Respublikos Vyriausybei, LR Sveikatos apsaugos ministerijai, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir LR Kultūros ministerijai su suformuluotais konkrečiais pasiūlymais renginių atlaisvinimui. Turėjome daug produktyvių susitikimų su LR Kultūros ministru Simonu Kairiu ir viceministrais. Kultūros ministras pažadėjo stengtis, kad ieškant sprendimų dabartinėms kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriaus problemoms dalyvautų ne tik Kultūros, bet ir Sveikatos apsaugos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, LR Vyriausybės kanceliarija, o į ekspertų darbo grupę, kurioje šiuo metu dirba daugiausia sveikatos apsaugos specialistai, būtų įtraukta ir kitų, ypač labiausiai nuo karantino nuketėjusių, sričių ekspertų. Kultūros ministro iniciatyva vasario 24 d. dalyvavome Vyriausybės pasitarime su sveikatos ekspertais, kur mums buvo pažadėta, jog mūsų keliamų klausimų sprendimui bus suformuota darbo grupė, kurią sudarys Sveikatos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos bei kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriaus atstovai. Labai tikimės, kad šie veiksmai bus atlikti skubiai, duos apčiuopiamų rezultatų, ir Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriaus atstovai greitu laiku žinos, kaip planuoti savo veiklą.
Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija – 2008 metais Lietuvos kūrybinių industrijų lyderių įsteigta organizacija, kurios tikslas – siekti darnios kūrybinių industrijų plėtros Lietuvoje, šiam sektoriui palankios įstatyminės ir teisinės bazės bei efektyvių valstybės ir Europos Sąjungos investicijų kūrybinių industrijų augimui. Asociacija atstovauja kūrybines industrijas ir jų kūrėjus politikos lauke: aktyviai dalyvauja kultūros, aukštojo mokslo bei studijų politikos formavime; teikia siūlymus dėl valstybės ir Europos Sąjungos investicijų į kūrybinių industrijų sektorių, finansavimo programų ir priemonių; akcentuoja kūrybinių industrijų sektoriaus indėlio svarbą šalies ekonomikai ir visuomenės gerovei. Šiuo metu asociacija jungia per 80 narių, tarp kurių yra Lietuvos aukštųjų mokyklų ir kolegijų, skirtingų kūrybinių industrijų sričių ir meno kūrėjų asociacijų, menų inkubatorių, viešųjų įstaigų ir kūrybinio verslo įmonių, kūrėjų bendruomenių ir fizinių asmenų.