Vietoje teptuko – plastmasinis maišelis
Dailininkas Vidmantas Samuolis (1984) yra vienas tų autorių, pašaukimą kūrybai jautusių daugybę metų, tačiau šia intuicija išdrįsusių kliautis jau vėlesniame savo gyvenimo laikotarpyje. Grafinis dizaineris, fotografas, barmenas, suvirintojas... pradirbęs skirtingose srityse 2016 metais V. Samuolis apsisprendė užsiimti kūryba ir pasuko tapybos keliu.
Autorius tiksliai žinojo, kokias idėjas bandys realizuoti. Neturėdamas technologinių įgūdžių pradėjo juos formuoti įvairių eksperimentų būdu, pavyzdžiui, vietoje teptuko pasitelkdamas pramonines ir gamtines medžiagas – celofaninius maišelius, užuolaidas, rožių lapus, kelnes ir kitas atraižas. Taip gimė pirmosios abstrakcijos, siekiančios atspindėti ne gestinę emociją, kaip antai Vakarų abstraktaus ekspresionizmo tradicijoje, o pareidolinį žmogaus gebėjimą atsitiktinėse dėmėse ir struktūrose matyti atpažįstamus realybės atspindžius.
Skirtingos medžiagos, naudojamos aliejinei tapybai, virto savitu meniniu tyrimu, ieškant tinkamų faktūrų, formų, kietumo ir minkštumo, gebančių sudaryti vizualinius derinius, simuliuojančius V. Samuolio regėtas vizijas. Būtent šios atsiveria ir debiutinėje menininko parodoje „Šviesos anatomija“. Autorius ją vadina virsmu, savotišku egzaminu, kuriame žiūrovai turės progą susipažinti su jauno dailininko kelio pradžia – meninės tapatybės paieškomis, eksperimentais, bandant atspindėti jam svarbias temas.
„Turiu stiprų norą atkartoti tai, ką šimtus kartų mačiau atsitiktinėse dėmėse. Rašalo dėmė ant baltinių, tepalo dėmė ant šaligatvio, purvinos statybininko kelnės parduotuvėje, prie kasų, ar aprasojęs langas... Kasdieną esantys taip arti ir nepastebėti, atsitiktiniai gamtos ir gyvenimo piešiniai mane daug metų tiesiog persekiojo. Dėmėse visada matydavau erdves, situacijas, įdomių ir keistų istorijų scenarijus, žavėjausi vaizduotės galimybėmis. Abstrakcijose siekiu ne visiško atsitiktinumo, o technologiškai atkartoti šias iliuzijas, kuo labiau priartėti prie to pojūčio, kurį man palikdavo šios atsitiktinės dovanos“, – apie debiutinę parodą pasakojo dailininkas V. Samuolis.
Alegoriška šviesa ir vyriškumas
„AP galerijoje“ atidaromoje parodoje pristatoma abstrakčioji ir figūratyvinė tapyba. Itin didelio formato drobėse, turtingose besimainančių faktūrų, atsiveria kontrastingos, grafiškos erdvės. Jos dvelkia kosmiška ir mistine energija, tarpkultūrine simbolika.
Literatūriškų ir asociatyvių pavadinimų kūriniai „Dvylika brolių“, „Karalius“, „Medžiotojo sapnas“ papildomi menininko asmeniniais pasakojimais. Konstruktyvistinės, lūžtančios linijos ir formos siejasi su archetipiškais įvaizdžiais, parodoje dėmesį prikaustančiais agresyvių ir nuolankių šunų vaizdiniais. Tai alegoriški ir akcentiniai Samuolio autoportretai. Kartu su visais meniniais elementais jie praplečia abstrakčią tapybos kalbą, įvilioja žiūrovą į apmąstymus apie vyriškos tapatybės stereotipus ir lūkesčius, žmogiškos prigimties dvilypumą.
Parodoje svarbią vietą užima ir anatomiška šviesa. Ji reiškiasi paveiksluose tarsi metaforiška ir spalvinė jų jungtis. Vienuose kūriniuose šviesa pabrėžia tamsos gilumą ir baugumą, dramatizmą, kituose – vilties ir gėrio, priešpriešos destrukcijai simboliką. Tarsi vaikiškoji energija, tokia tyra, nevaržova ir vitališka, ji skleidžiasi Samuolio paveiksluos potėpių ir faktūrų deriniais, o kartais savo raminančiu meditatyvumu ir rimtimi susisieja su tolimųjų rytų filosofijomis ir estetika.
„Pirmoji dailininko paroda yra išbandymas tiek jos autoriui, tiek žiūrovui. V. Samuolis jau subrendo šiam žingsniui. Dabar atėjo eilė žengti žingsnį į jo kuriamo meno teritoriją žiūrovams. Išskirčiau Vidmanto atvirumo ir vyriškumo refleksijas. Apie tai jis kalba vos kelių spalvų kontrastais ir dažų lavų judėjimais, kurdamas žvilgsnį užvaldančias minkštų ir aštrių briaunų struktūras. Dailininkui paveikslų kūrimas yra itin intymus, jis net tapo... atsiklaupęs prieš drobę, taip jam patogiausia. Pacituosiu prancūzą tapytoją, teoretiką Jeaną Metzingerį: „tapyba nėra vien objekto atvaizdavimas linijomis bei spalvomis, greičiau tai formos suteikimas mūsų prigimčiai“. Paroda nestokoja intrigos ir naujumo abstrakčiojo meno mėgėjams“, – sako galerininkė Vilma Jankienė, kuruojanti parodą.
Parodos „Šviesos anatomija“ atidarymas rugsėjo 27 d. 19 val. „AP galerijoje“ (Polocko g. 10, Vilnius). Spalio 7 d. paroda įtraukta į ArtVilnius’22 Art After Hours programą, kurios metu vyks susitikimas su autoriumi, lankytojų galerijoje bus laukiama iki 23 val.