„Statydami spektaklius, visada filmuojame pokalbius su jų kūrėjais, tik paprastai tie pokalbiai būdavo trumpesni ir neretai atsitiktiniai. Šį kartą bandėme nuosekliai, nuo pat ankstyvųjų stadijų stebėti spektaklio gimimo procesą: pirmieji pokalbiai buvo įrašyti dar tuomet, kai spektaklio dekoracijos nebuvo gaminamos. Čia ir slypi pagrindinis įdomumas – atrasti, kaip keičiasi kūrėjų vizijos įvairiuose darbo su spektakliu etapuose, kaip jie patys jaučiasi, kaip keičiasi prieš premjerą ir iškart po jos. Tai žvilgsnis į kūrybos procesą pro laiko prizmę“, – pasakoja režisierius Gediminas Šeduikis.
Pasak jo, tolesnis filmo likimas priklausys nuo galutinio rezultato, nes dokumentikoje neįmanoma iš anksto nuspėti baigtinės kūrinio trukmės ir formos. Galbūt apie dviejų baletų gimimą pasakojanti juosta bus rodoma tik interneto platformose, o gal keliaus ir po tarptautinius filmų festivalius.
Ar nuolatinis kameros buvimas netrikdė baletų kūrėjų? „Mūsų pagrindinė užduotis ir buvo bandyti kamerą eliminuoti, tarsi ji tebūtų dar viena iš tolo menininkus stebinti akis. Prieš kameras žmonės paprastai jaudinasi, ne visiems patinka kalbėti apie savo kūrybą – menininkai paprastai jautriai į tai reaguoja. Todėl stengėmės kaip įmanoma minimalizuoti invaziją į jų vidinį pasaulį, netgi fiziškai nuo jų atsitraukdami: tam pokalbių filmavimui rinkdavomės ilgesnius koridorius. Žodžiu, stengėmės visą kūrybos procesą pamatyti kuo autentiškesnį“, – aiškina G. Šeduikis.
Filmo kūrėjai atrado įdomių detalių, atkreipsiančių ne kiekvieno žiūrovo dėmesį. Pavyzdžiui, būtų sunku įsivaizduoti, kad premjeroje pristatomų baletų kompozitoriai Igoris Stravinskis (1882–1971) ir Arnoldas Schoenbergas (1874–1951) patys būtų sutikę pasirodyti bendrame vakare. Nors muzikos istorikai „Šventąjį pavasarį“ sukūrusio I. Stravinskio vėlyvesnėje kūryboje įžvelgia A. Schoenbergo įtakų, „Pragiedrėjusios nakties“ autorius savo jaunesnįjį kolegą vertino itin kritiškai ir pravardžiavo jį „Der kleine Modernsky“ (Mažuoju Modernskiu). Nepaisant to, šiandien abu kūrėjai laikomi moderniosios muzikos pradininkais. Įdomu, kokį jų bendrą vardiklį atras LNOBT vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila, tą patį vakarą batuta valdysiantis abiejų kompozitorių kūrinius.
Vienaveiksmių šokio spektaklių premjeroje simboliškai susitiks ir du choreografai: LNOBT baleto meno vadovo kadenciją baigęs Krzysztofas Pastoras ir jo postą pernai perėmęs Martynas Rimeikis, dabar besirūpinantis Lietuvos baleto klestėjimu. Tam tikra prasme tai – mokytojo ir mokinio susitikimas.
Savo ruožtu „Pragiedrėjusios nakties“ scenovaizdį kuriantis Adomas Jacovskis tarsi perduoda estafetę savo sūnui Marijui Jacovskiui. Pastarasis prisipažįsta, kad prieš imantis „Šventojo pavasario“ pirmiausiai reikėjo išmesti iš galvos senąjį LNOBT pastatymą, kurio dailininkas buvo jo tėvas.
Režisieriaus G. Šeduikio, operatorių Martyno Aleksos, Ričardo Rickevičiaus ir prodiuserio Tautvydo Juzėno kuriamas dokumentinis filmas apie dviejų šokio spektaklių gimimą idealiai atitinka dabartinio LNOBT sezono devizą, kuris skamba taip: „Nuo scenos iki užkulisių“.