Pusvalandžio trukmės video kūrinys „Totalus svetimumas“ – tai preliudas neseniai Ž. Kudirkos ir kompozitoriaus Arturo Bumšteino pristatytai operai „Puikus naujas kūnas“. Jeigu opera buvo kuriama kaip ateities korporacijos „WeTransfer Corp.“, siūlančios sielą perkelti į norimą įtaisą, renginys, „Totalus svetimumas“ yra tos pačios kompanijos reklama, patraukliai ir sykiu groteskiškai pristatanti kūno perkėlimo paslaugas.
Kaip rašo pats Ž. Kudirka, „laikais, kai nesuvaldoma klimato kaita kūnams vis labiau apsunkina būtį, organizmai nebespėja prisitaikyti prie per greitai kintančių sąlygų. Tad žmonija atsiduria kryžkelėje: ar atsisakyti biologinio kūno kartu su visomis jo keliamomis problemomis ir perkelti sielą į tvaresnį kiaukutą? Ar negali tai būti išsipildžiusi utopija, kai kiekvienas tampa totaliu savo kūno šeimininku ar net skulptoriumi? O gal atvirkščiai – tai yra paskutinis žmonijos pasispardymas, kurio metu žmones biologiniuose kūnuose išguldys klimato kataklizmos, o naujieji kūnai paaiškės beesą viso labo sofistikuota karsto metafora.“
Trijų kanalų video kūriniui, lietuvių bei anglų kalbomis skambančiam trimis balsais, parinkta ir neįprasta instaliacijos erdvė – lankytojai kviečiami nusileisti į tamsų XVI a. Šv. Jono gatvės požemį. Jame laukia trys ekranai, kurių rodomi vaizdai atsispindi pirmapradžiame žmonijos veidrodyje – vandenyje. Instaliacijos architektūros autorius Dominykas Daunys, instaliacijos įgyvendinimu rūpinosi Ervinas Faktūra, garso takelį kūrė Matas Sergijus Šatūnas, kūrinio tekstą kartu su Ž. Kudirka ir M. S. Šatūnu įgarsino Elena Marija Veleckaitė.
„Sakoma, kad intelektualūs žinduoliai nuo kitų skiriasi tuo, kad sugeba save pažinti veidrodyje. Atspindys vandenyje yra pirmas žmogaus susidūrimas su savo kūnu kaip objektu, pirmas žvilgsnis į save kaip į materiją. Virš juodo baseino trijuose ekranuose rodomas ir vandenyje atsispindintis kūrinys – tai ir spekuliatyvi ateitis, ir šiandienos atspindys, kurioje ekranų eksponentiškai daugėja,“ – apie instaliaciją pasakoja Ž. Kudirka.
Menininkas priduria, kad jo siūlomas ateities scenarijus turėtų būti matomas kaip galimai natūrali evoliucijos tąsa: „Pats pavadinimas „Totalus svetimumas“ kalba apie evoliucinius lūžius. Interneto atsiradimas per dešimtmetį transformavo tai, kaip veikia civilizacija, bet iki to mokslas ėjo šimtus metų. Tad galbūt ir kūno perkėlimas yra ne vieno išprotėjusio mokslininko projektas, o jau tūkstantmečius bręstantis naujas evoliucijos žingsnis.“
Pasak LDS meno erdvės „Medūza“ vadovo bei kuratoriaus Audriaus Pociaus, „ši idėja, kaleidoskopiškai keliaujant per skirtingus vaizdus, kūrinyje yra išvystoma į daugiabriaunę, tragikomišką dramą. Joje ne tik užduodami klausimai apie kūno ir technologijos santykį, į kuriuos šiandien galimai nesame pasirengę atsakyti, tačiau taip pat sufleruoja, kad šie atsakymai jau gali būti atsakyti už mus mūsų kasdienybę lydinčių technologijų.“
Ž. Kudirka – rašytojas, menininkas ir atlikėjas. Jo kūriniai dažnai įgyja netikėtus pavidalus: alternatyvios realybės audio gidų, automobilio salonui sukurtų radijo pjesių, įsilaužimų į viešąsias informavimo priemones. Menininkas yra išleidęs interaktyvios poezijos knygą, septynis muzikos albumus, atlikęs šimtus pasirodymų Lietuvoje ir visame pasaulyje, kuria darbus ir performansus šiuolaikinio meno lauke (Baltijos trienalėje, Venecijos bienalėje). Ž. Kudirkos kūryba pelnė nemažai apdovanojimų įvairiose srityse: muzikos („Metų alternatyvus atlikėjas“), reklamos („Cannes Young Lions Silver“), vizualiųjų menų („Metų vaizdo klipas“) ir literatūros („Geriausias Slam poetas Europoje“).
Ž. Kudirkos kūrinio „Totalus svetimumas“ peržiūros „Medūzoje“ (Šv. Jono g. 11, Vilnius) vyks trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais iki 2023-iųjų vasario 10 dienos imtinai. Norint dalyvauti peržiūroje būtina registracija, kurios nuorodą galima rasti meduza.fyi arba meno erdvės socialinių tinklų paskyrose. Taip pat registracijos formą galite pasiekti čia.