„Pasistačiau paminklą, tvaresnį už varį...“ – kadaise rašė romėnų poetas Horacijus. Būtent ši eilutė ir slypi už lotyniškai prasidedančio parodos pavadinimo „Exegi monumentum: Lietuvos rašytojų įamžinimas“. Juk dažnai paminklai rašytojams dunkso nepastebimi it fonas – tai kartais įplieskia ugningas diskusijas viešojoje erdvėje. Šia paroda Nacionalinė biblioteka kviečia atsitraukti nuo dienos aktualijų ir įdėmiai apsidairius atrasti rašytojų įamžinimo formas iš šimtametės istorijos perspektyvos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Šioje parodoje nestinga išskirtinių eksponatų: į ją pateko tautodailininko skulptoriaus Ipolito Užkurnio iš medžio išdrožta karūna poetui B. Brazdžioniui, nežinomo autoriaus nubraižytas S. Nėries kelionių žemėlapis, tarpukario Lietuvoje išleisti mokykliniai sąsiuviniai su klasikų portretais. Kai kurie iš eksponatų žadina nostalgiją: ar pamenate vieno lito banknotą su Žemaitės atvaizdu?
J. Ivanauskaitės, kurios šešiasdešimtąsias gimimo metines minėsime 2021-ųjų pabaigoje, atminimo formos parodo, kaip rašytojų įamžinimas pasikeitė XXI amžiuje: ieškoma kūrybiškų, žaismingų sprendimų, į įamžinimo procesus įsitraukia pilietinė visuomenė ir verslo pasaulis. Didingus pavidalus keičia kur kas kasdieniškesni – kaip, pavyzdžiui, marškinėliai su klasikų atvaizdais.
Lietuvos rašytojai įamžinti ir tolimuose planetos kampeliuose. Pavyzdžiui, San Paulo mieste Brazilijoje yra Vinco Kudirkos aikštė. Pamyro kalnyno pietvakariuose, Tadžikijoje, stūkso Donelaičio viršūnė, kurios aukštis – 5837 metrai. Įamžinti Lietuvos rašytojus nuo seno rūpinasi JAV lietuviai – tai liudija parodoje eksponuojami S. Daukantą ir Žemaitę vaizduojantys atvirukai, šioje šalyje išleisti XX a. pradžioje. Egzilio poetas B. Brazdžionis įamžintas prie Ramiojo vandenyno, saulėtame Los Andžele, kuriame ilgai gyveno: čia atidarytas Brazdžionio vardu pavadintas Išeivijos menininkų kiemelis, jame atidengtas Brazdžionio paminklas (skulpt. Gintaris Česiūnas).
Paroda „Exegi monumentum“ – tai išskirtinė galimybė vienoje vietoje išvysti eksponatus iš Nacionalinės bibliotekos fondų ir daugelio skirtingų institucijų. Juos parodai suteikė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, akcinė bendrovė Lietuvos paštas, Lietuvos banko Pinigų muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Trakų istorijos muziejus, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. J. Ivanauskaitei įamžinti skirtus eksponatus paskolino privatūs asmenys: J. Ivanauskaitės šeima, skulptūros „Katinas“ autorė Ksenija Jaroševaitė, J. Ivanauskaitės premijos laureatė poetė Aušra Kaziliūnaitė, architektas Robertas Mažeika, dailininkė Ugnė Žilytė.
Nacionalinėje bibliotekoje paroda veiks iki šių metų kovo 14-osios. Rengėjai viliasi, kad pasibaigus karantinui parodą bus galima apžiūrėti bibliotekoje. Videogide apie parodą pasakoja literatūrologė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus vadovė dr. Viktorija Šeina.
Parodos rengėjai – Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimo departamentas ir Komunikacijos ir rinkodaros departamentas, parodos dizainerė – Kotryna Abromaitytė. Projektą „Rašytojų įamžinimas XIX–XXI a. Lietuvoje“ parėmė Lietuvos kultūros taryba. Jis vykdomas bendradarbiaujant su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu.