Putiną kritikuoti jis pradėjo vos šiam atėjus į valdžią. Kažkada Rusijos televizijoje buvo rodoma garsi laida „Kukli“, kuriai tekstus rašė Šenderovičius. „Kukli“ kritikavo valdžios korupciją Rusijoje. Putinui atėjus į valdžią laida buvo uždaryta.
Šenderovičius nuosekliai pasisako prie Putino karą Ukrainoje ir nuolat apie tai kalba. Negalėdamas pasirodyti publikai Rusijoje, rengia pasirodymus Vakaruose. Jo pasirodymai sutraukia pilnas žiūrovų sales įvairiose pasaulio šalyse, o socialiniuose tinkluose Šenderovičius turi milijoninę sekėjų auditoriją.
Visgi jo veikla vertinama nevienareikšmiškai. Suprantama, dėl Putino kritikos, jis yra nepageidaujamas Rusijoje. Tačiau jį kritikuoja ir tie, kurie palaiko Ukrainą ir smerkia karą. Putino šalininkai jį laiko išdaviku. Kaip nebūtų keista, išdaviku ji laiko ir kai kurie Putino priešininkai. Tokių netrūksta ir Lietuvoje. Jų manymu, nepakanka kritikuoti Putiną ir smerkti jo vykdomą karą prieš Ukrainą. Savo pasisakymuose pasirodymo Vaidilos teatre metu, Šenderovičius pasisakė prieš Putiną ir jo karą Ukrainoje. Smerkė Rusijos imperinius siekius, bet, kaip rusas, nevengė atsakomybės už Rusijos valstybės sukeltą karą ir tai, ką Rusijos kariai daro Ukrainoje.
„Pasaulio akyse visi rusai yra atsakingi už agresiją. Tačiau atsakomybė ir kaltė skiriasi. Kalti tie, kas remia Putiną, kas kursto karą, kas kariauja. Kaltė yra individuali. Kaltininkai dangstosi kolektyvine atsakomybe, kad išvengtų asmeninės kaltės už padarytus nusikaltimus“, – kalbėjo Šenderovičius.
Visgi karo sąlygomis Putino šalinininkams ir daugeliui jo priešininkų tokia pozicija nepriimtina. Šiuo požiūriu, Putino šalininkų ir priešininkų pozicija Šenderovičiaus atžvilgiu sutampa. Tai matėme Vilniuje piketo vykusio prie Vaidilos teatro metu.
Paskelbus apie Šenderovičiaus atvykimą į Vilnių protesto mitingą surengė visuomenininkai Arkadijus Vinokuras ir Valdas Bortkevičius. Jie kaltino Šenderovičių imperinėmis pažiūromis. Jų manymu, Šenderovičius gaili Rusijos karų kariaujančių ir žūstančių Ukrainoje, vadina juos „mūsų berniukais“. Protestuotojai nenori girdėti konteksto. Šie žodžiai buvo pasakyti kalbant apie visų rusų atsakomybę už tai, kas vyksta. Tai ne pateisinimas, o atsakomybės prisiėmimas.
Šenderovičius atsidūrė tarp dviejų ugnies linijų. Iš vienos pusės jį puola Putino šalininkai, o iš kitos – jo priešininkai. Prie Vaidilos teatro susirinkę protestuotojai skandavo Šenderovičių smerkiančius lozungus. Iš garso kolonėlės sklido Šenderovičiaus pasisakymų frazių iškarpos, kurios išimtos iš konteksto skambėjo kaip Rusijos karo prieš Ukrainą palaikymas. Protestuotojus stebėjo policijos pajėgos. Protestuotojai stovėjo ant Vaidilos teatro laiptų ir triukšmingai pasitiko ateinančius į renginį žmones. Grupelė moterų su ukrainietiškais tautiniais drabužiais rankose laikė plakatus su užrašais, smerkiančiais Šenderovičių ir Rusijos karą. Protestuotojai nemato, arba nenori matyti skirtumo tarp Putino kritiko Šenderovičiaus ir Putino šalininkų. Ateinantys į renginį Vilniuje turėjo prasibrauti pro protestuotojus, stovinčius ant laiptų, ir išklausyti smerkiančias replikas ir įžeidinėjimus.
Visuomenininkas Valdas Bartkevičius stovėdamas ant laiptų su ramentais ir sugipsuota koja reikalavo rinkti paramą Ukrainai, o ne eiti į koncertą, ir taip, jo nuomone, remti Rusijos agresiją. Kitas protesto organizatorius, visuomenininkas Arkadijus Vinokuras, stovėjo nuošalyje ir stebėjo piketą.
Atmosfera vis labiau kaito. Policija, sulaukusi pastiprinimo, prisiartino prie protestuotojų ir prašė atlaisvinti praėjimą renginio dalyviams. Tarp protestuotojų ir renginio dalyvių užsimezgė aštrios diskusijos ir apsižodžiavimai.
Žiūrovams užpildžius salę, į scena sparčiu žingsniu įžengė Šenderovičius. Jis greitai užmezgė betarpišką kontaktą su publika, pasakojo apie save, politinę situaciją, skaitė ištraukas iš savo kūrybos. Publika gyvai reagavo į jo pasirodymą. Skambėjo plojimai.
Pertraukos metu Šenderovičius išėjo į lauką pas protestuotojus. Bandymas kalbėtis buvo nesėkmingas. Protestuotojai nepanoro klausytis jo argumentų, liejosi kaltinimų lavina. Vienas iš protesto dalyvių aptaškė Šenderovičių pomidorų padažu.
Antroje pasirodymo dalyje Šenderovičius atsakinėjo į žiūrovų klausimus nevengdamas aštrių temų.
Natūralu, karas supriešina žmones. Karo metų žmonės pasaulį mato tik juoda ir balta spalva. Suprantamas protestuotojų pasipiktinimas karu ir netgi tais, kurie smerkia karą, jei smerkiantis yra rusas. Putinui pavyko ne tik sukiršinti jo priešininkus ir kritikus, bet ir paversti juos priešais smerkiančių karą ir jo režimą akyse. Pasibaigus renginiui, žiūrovai, daugiausia rusakalbiai, neskubėjo skirstytis ir laukė Šenderovičiaus autografo ant pristatytos knygos ilgoje eilėje. Tai nuteikia optimistiškai. Čia susirinkę rusakalbiai Lietuvos piliečiai nepalaiko Putino ir jo karo prieš Ukrainą.
Ukrainiečiai ir daugelis juos remiančių žmoių Lietuvoje norėtų, kad Rusija išnyktų nuo žemės paviršiaus. Bet Rusija neišnyks, klausimas, kokia ji bus po pralaimėjimo. Ar taps Šiaurės Korėja, toliau keliančia pavojų pasauliui, o gal bus susiskaldžiusi ir padalinta? Viena aišku, ji dar ilgai nebus demokratiška šalimi.
Tai ateities klausimai, dabar svarbiausia Ukrainos pergalė prieš agresorių. Šenderovičiaus pasisakymai nukreipti prieš Rusijos agresiją ir karą. To paties siekia ir protestuotojai prieš jį. Išsiskiria požiūriai, gilinantis į tai, kas skiria, bet nematoma esmės, kuri jungia? Kaip nebūtų keista, Putino propagandai protestuotojai duoda į rankas galingą ginklą. Kolektyvinė atsakomybė leidžia išvengti asmeninės kaltės, kaltę padalinant visiems rusams, netgi tiems, kas kovoja prieš Putiną. Tai atitolina karo pabaigą. Rusų „tylioji dauguma“ matydama, kad Vakaruose smerkiami net rusai Putino priešininkai, verčiami telktis apie Putiną, jis pristatomas kaip Rusijos gelbėtojas ir gynėjas.