Istorinis įvykis Lietuvos menui
Tris mėnesius truksiantis Lietuvos sezonas Prancūzijoje rugsėjo 13 d. iškilmingai atsidarytas su istoriniu renginiu – Pompidou centro ir MO muziejaus paroda „Lietuvos menas nuo 1960-ųjų iki šių dienų. Istorinė donacija“. Paroda Prancūzijos ir pasaulio publikai pristato nacionalinės reikšmės tapybos, grafikos, instaliacijos bei videomeno darbus, sukurtus skirtingų kartų Lietuvos menininkų.
Pompidou centro kolekciją papildysiantys Lietuvos meno aukso fondo kūriniai – MO muziejaus įkūrėjų Danguolės ir Viktoro Butkų donacija iš MO muziejaus kolekcijos. Tai – istorinis įvykis, kuomet Sovietų okupacijos metais kūrusių Lietuvos menininkų darbai tampa vienos žymiausių pasaulio modernaus meno institucijų kolekcijos dalimi.
D. ir V. Butkų donaciją sudaro svarbiausi menininkų Marijos Teresės Rožanskaitės, Kazimieros Zimblytės, Lino Leono Katino, Marijos Švažienės, Vinco Kisarausko kūriniai, o Elvyros Kairiūkštytės piešinius Pompidou centrui dovanoja Regina Norvaišienė. Okupacijos metais siekdami išsaugoti savo kūrybinę laisvę, šie menininkai dažnai savo kūrybą vykdė pogrindyje arba esmines idėjas dengė metaforomis, mitais ir biblinėmis alegorijomis.
Pasak MO muziejaus vadovės Mildos Ivanauskienės, MO muziejaus ir Pompidou centro rengiama Lietuvos meno paroda užpildo dėl okupacijos ir Geležinės uždangos žiojėjusią spragą, kuri ilgus dešimtmečius laikė mūsų šalies menininkus Vakarų Europos meno užribyje.
„Sovietų okupacijos metais Lietuvos menininkai buvo nutildyti, o jų drąsūs ir inovatyvūs kūriniai – paslėpti už Geležinės uždangos. Dėl šios izoliacijos Lietuvos modernusis menas ilgus metus liko nepastebėtas pasaulyje, o tai – didžiulis praradimas ne tik mūsų šaliai, bet ir visai Vakarų Europos meno istorijai.
Atidarant Lietuvos menininkus pristatančią parodą, kurioje eksponuojami kūriniai iš MO muziejaus kolekcijos, taip pat paskelbta ir apie sutartimi įtvirtintus planus po kelerių metų surengti bendrą MO muziejaus ir Pompidou centro parodą Lietuvoje. Tikėtina, kad ji galėtų įvykti 2028 m., o dėl jos temos apsispręs netrukus kartu pradėsiantys dirbti kuratoriai.
Tikisi, kad pasaulis naujai atras Kazį Varnelį
Pompidou centre taip veikia dar viena paroda, kurioje pristatomi Kazio Varnelio kūriniai. Iš viso – 16 jų, atspindinčių skirtingus šio menininko kūrybos laikotarpius.
„Ši diena man simbolizuoja visumos ir jos dalių ryšį. Viena vertus, šiandien švenčiame atidarymą, ypač džiaugsmingą akimirką. Tačiau kartu tai yra daug ilgesnio dialogo tęsinys. Šis dialogas prasidėjo prieš 40 metų. Pontusas Hultenas, Pompidou centro įkūrėjas ir direktorius, 1986 m. rašė Kaziui Varneliui, klausdamas apie žymiausią Lietuvos menininką Čiurlionį jo futurizmo parodai Venecijoje. Šiandien mes tęsiame šį dialogą, kartu su kitais optinio meno meistrais grąžindami K. Varneliui jo pelnytą vietą modernaus meno centre“, – kalbėjo Rūta Kačkutė, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė.
„Vienas iš jo kūrybingiausio laikotarpio paveikslų liks čia, Pompidou centro nuolatinėje kolekcijoje. Todėl mes, Lietuvos nacionalinis muziejus, džiaugiamės galėję prisidėti prie šio proceso ir dėkojame K. Varnelio sūnui Kaziui Varneliui bei meno kolekcininkui Jonui Dovydėnui už šią dovaną“, – sakė ji.
„Žiūrėdami į kai kuriuos Kazio Varnelio opartinius paveikslus, galite sutelkti dėmesį į mažus elementus arba pasinerti į visą paveikslą, prarasdami suvokimą, kur jis prasideda ir kur baigiasi. O kai pasinersite į tuos opartinius raštus, prisiminkite, kad kai kurie jų atkeliavo iš K. Varnelio vaikystės, nes primena jo motinos į lovos užvalkalus išaustus raštus. Raštai, kurie yra mūsų lietuviškos tapatybės dalis, raštai, kuriuos šiandien su pasididžiavimu nešioju. Tai reiškia, kad mes nuolat judame nuo mažų elementų prie bendro vaizdo“, – kalbėjo R. Kačkutė.
Ceremonijoje taip pat kalbėjo Laurent Le Bon, Pompidou centro prezidentas ir Xavier Rey, šio centro direktorius, Ingrida Šimonytė, Lietuvos ministrė pirmininkė, Virginija Vitkienė, Lietuvos sezono Prancūzijoje komisarė ir Chrysoula Zacharopoulou, plėtros ir tarptautinės partnerystės ministrė, atsakinga už Europos ir užsienio reikalus.
I. Šimonytė sezono atidaryme pažymėjo Prancūzijos kultūros, šalyje gimusių Apšvietos ir modernios demokratijos idėjų įtaką Europai ir pasauliui, taip pat ir Lietuvai, kaip ir neblėstančią jų svarbą.
„Amžių bėgyje keitėsi – ar manėme, kad turėjo pasikeisti – daug kas, tačiau prancūzų šūkis „Laisvė, lygybė, brolybė“ išlieka ne mažiau aktualus ir šiandien. Su šiomis vertybėmis širdyse Ukrainos žmonės aukoja savo gyvybes gindami savo ir mūsų laisvę. Vedami tų pačių vertybių Moldova, Armėnija, Sakartvelo žmonės ir šalys Vakarų Balkanuose siekia prisijungti prie Europos šeimos. Tie, kurie gyvename vadovaudamiesi šiomis vertybėmis, negalime jų laikyti duotybe, turime jas kasdien saugoti ir ginti.
Karo laikmečiu, kurį vylėmės palikę praeityje, bet ir vėl išgyvename Europoje, kultūros kalba turėtų skambėti ir skamba garsiau nei bet kada. Ji išbudina giliausius mūsų jausmus, apmaldo skausmą, fiksuoja tamsiausias istorijos akimirkas ir suteikia vilties, kad neleisime joms pasikartoti“, – kalbėjo Ministrė Pirmininkė.
Premjerė pridūrė, jog prasidedančiame Lietuvos sezone Prancūzijoje šalių menininkai, intelektualai, mokslininkai ir diplomatai kvies gilintis į sudėtingas, kartais skausmingas, tačiau itin svarbias ir bendras temas: „Mūsų menininkai ir mąstytojai kvies išlaisvinti vaizduotę ir mąstyti apie ateitį: ar ji bus tokia, kurioje šviesa nugalės tamsą? Kas laukia mūsų, jeigu šiandien negebėsime pamatyti savęs kitame ir apginti svarbiausias mums bendras vertybes – laisvę, lygybę, brolybę – mūšio lauke Ukrainoje ir savo namuose, širdyse ir protuose?“.
Laukia daugiau nei 200 renginių
Nuo rugsėjo 12 iki gruodžio 12 dienos Prancūzijoje Sezono renginiai vyks daugiau nei 80-yje miestų. Partnerysčių projektus Sezone pristatys apie 130 Prancūzijos ir panašiai tiek Lietuvos kultūros organizacijų. Renginiuose laukiama daugiau nei pusės milijono žiūrovų ir lankytojų.
„Šiandien visi dalyvaujame bendroje Prancūzijos ir Lietuvos šventėje, žyminčioje daugiau kaip 200 kultūros, meno, švietimo ir ekonomikos renginių, grindžiamų bendradarbiavimu ir bendra kūryba, pradžią. Ši diena yra ne tik simbolinis Lietuvos sezono Prancūzijoje atidarymas, bet ir ypatingas postūmis ilgalaikiam dalijimuisi Europą kuriančiomis vertybėmis, kompetencijomis, inovacijomis, kūrybiškumu ir empatija, taip reikalingomis šiuolaikinei visuomenei.
Atėjo dėkingumo diena, ir galbūt, jei turėčiau kartoti žodį „ačiū“ visas penkias turimas minutes, tik jis vienas išreikštų Lietuvos sezono Prancūzijoje esmę. Tik pažindami vieni kitus praturtėjame kaip žmonės, kaip individai ir asmenybės, kaip bendruomenės, kaip tautos ir valstybės. Menas, diskusijos, istoriniai debatai padeda mums pamatyti save kituose ir kitus savyje, atrasti, suprasti, praturtėti supratimu“, – atidarymo šventėje kalbėjo Lietuvos sezono Prancūzijoje komisarė Virginija Vitkienė.
