„Delfi“ pasiteiravo šalies meno galerijų, kaip joms sekasi tvarkytis su jau esamais ir naujai ketinamais įvesti reikalavimais ir apribojimais.
Vilniaus paveikslų galerijos vedėjas Vytautas Balčiūnas sakė, kad kaip ir visos didžiosios įstaigos, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) turi COVID-19 valdymo grupę: „Dabar yra analizuojama visa medžiaga, kuri pasirodė viešumoje. Tiesa, ji gan fragmentiška. Minimi pakeitimai kol kas neįteisinti Vyriausybės nutarimu – tad tėra tik vaizdiniai ir įsivaizdavimai.“
Konkretūs nutarimai bus priimami trečiadienį vyksiančiame Vyriausybės posėdyje. „Kai bus priimti nutarimai, perkelsime juos į įstaigos veiklą. Atsakingai dirbame visą periodą po pavasarinio karantino. Laikomės visų saugumo reikalavimų: atstumo, tinkamo veido kaukių dėvėjimo, sudaromos sąlygos rankų dezinfekcijai. Darbuotojai taip pat viskuo aprūpinti, kas yra reikalinga. Esame pilnai pasirengę. Mūsų įstaiga didelė, keturi padaliniai pajūryje – ypač populiarus Gintaro muziejus. Jei iškyla neaiškumų, visų padalinių vadovai ir administratoriai kalbasi su COVID-19 valdymo komiteto grupės vadovu“, – apie pasirengimo planą kalbėjo V. Balčiūnas.
Paskutinį mėnesio sekmadienį plūsteli lankytojai
Paklaustas, ar meno erdvėms bus įmanoma įgyvendinti 10 kv. m patalpų plotą, tenkantį vienam lankytojui, V. Balčiūnas pastebėjo, kad pirminiai projektai visada atspindi hipermaksimalų variantą, tai esą visiškai suprantama. Tačiau realybė kita.
Kol kas šios kalbos, anot V. Balčiūno, neturi pagrindo, tėra „apie orą“. Visgi oras gali virsti kūnu. „Vyriausybės nutarimai priimami pasitarus su patarėjais, ekspertais. Sugaudoma visa sveikatos priežiūros specialistų teikiama informacija ir teiginiai. Išmintinga palaukti nutarimo, matysime, kokie bus įvesti pakeitimai. Manau, kad gerokai skirsis nuo to, ką dabar matome – rytoj tuo įsitikinsime“, – sakė pašnekovas.
Jis pripažino, kad galbūt galerijoms sudėtingiau suvaldyti lankytojų srautus paskutinio mėnesio sekmadieniais, kai lankymas yra nemokamas – šia lengvata aktyviai naudojamasi. Tai esą ypač matyti, kai vyksta ryškios parodos, – tokios, kaip šį savaitgalį Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje pasibaigusi „Ukrainos civilizacijos. Nuo Tripolės kultūros, skitų aukso iki Maidano“.
Ir kituose padaliniuose, anot V. Balčiūno, tokiais sekmadieniais plūsteli lankytojai. „Prašome laikytis visų reikalavimų, tačiau labai raginti nereikia – meno muziejuose besilankantys žmonės sąmoningi. Nėra taip, kaip pramogų centruose, kur yra nemažai to tokio vėplinėjimo. Čiagi lankosi atidūs: mato ženklus, naudoja priemones, išlaiko atstumus“, – pasidžiaugė galerijos vedėjas.
Jis pastebėjo, kad tuo metu, kai rekomendacija dėvėti kaukes nebuvo stipri – į Nacionalinėje dailės galerijoje (liepos 25 - spalio 11 d.) rodytą parodą „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“ kone pusė lankytojų atėjo dėvėdami asmens apsaugos priemones. „Nors ir gera oro kondicionavimo sistema, bet yra sąmoningumas. Meno muziejai pasižymi lankytojais, kurie ieško gyvenimo prasmės, grožio, egzistencinių atramų. Įvedus naujas normas – supranta, kad prašome dėl visų saugumo, kad nesirgtume“, – kalbėjo V. Balčiūnas.
Labiausiai neramina nežinia
Pagal Vyriausybės pirmadienį priimtą nutarimą, vietinis karantinas šiuo metu paskelbtas Klaipėdoje, Šiauliuose ir kitose šalies teritorijose.
Klaipėdos Baroti galerijos vadovė Andželika Baroti prisipažino, kad šiandien labiausiai neramina nežinia. Šiuo metu galerija rengia projektus kitiems metams, nėra aišku, ar į šalį galės atvykti tartpautinių projektų svečiai, ar patys galės išvykti, dalyvauti renginiuose užsienyje.
„Parodas planuoti tenka gerokai į priekį. Esame pasimetę, ar renginiai įvyks, kaip juos reikės organizuoti. Dėl lankomumo – galerija ne parduotuvė, srautų ribojimai netrukdytų. Bet, kaip organizuoti parodų atidarymus – keisti jų formatą į filmavimus? Įmanoma, bet šventinis atidarymo, pristatymo momentas menininkui itin svarbus“, – svarstė pašnekovė.
Per pavasarinį karantiną uostamiesčio galerijai teko išbandyti virtualiąją erdvę. „Taip, ir parodų pristatymas gali būti virtualus... Bet, kaip minėjau, tai nedžiugina. Tarp tiesioginio ir virtualaus dalyvavimo parodoje – didžiulis skirtumas, tai nėra visiškai puikus sprendimas. Žinoma, jeigu būsime priversti, tai geriau nei visai nedaryti parodų ir nejudėti. Kaip išgyventi, ką veikti dailininkams, galerijoms, kaip toliau egzistuoti?“, – kėlė klausimus A. Baroti.
Pašnekovė tikino, prie naujų ribojimų turėsiantys prisitaikyti, bet patikino, kad lankomumas galerijoje saugus – 100 kv. m erdvėje keli žmonės gali jaustis saugiai. Juolab kad yra laikomasi visų įmanomų saugumo priemonių. Tačiau organizuojant mokyklinę ekskursiją, ar parodos atidarymą – reikalavimas užtikrinti 10 kv. m patalpų plotą, tenkantį vienam lankytojui – sunkiai įgyvendinamas, to padaryti nepavyks.
A. Baroti atkreipė dėmesį, kad šįkart galerijų veikla nėra stabdoma, dabar įvedami sugriežtinti reikalavimai vykdant veiklą: „Bent jau kol kas. Suprantu, šios priemonės ribos lankomumą, parodų organizavimo sprendimą, tačiau liga toks dalykas – privalėsime prisitaikyti.“
Juntamas sąstingis
Šiaulių dailės galerijos Kultūrinių renginių ir parodų kuratorė, l. e. p. direktorė Ernesta Šimkienė taip pat pažymėjo esantys „didelio neapibrėžtumo situacijoje“.
„Kalbant apie parodas – rengiame, priimame lankytojus. Bet apskritai, jaučiame žmonių sąstingį, baimes eiti ten, kur nėra būtina. Nors iš tikrųjų, mūsų erdvės didelės, laikomės reikalavimų, dezinfekuojame... Dabar, kai koronavirusu sergančiųjų skaičiai didėja, žmonės renkasi ir atsisako ne pirmo būtinumo dalykų. Kita vertus, kaip pasižiūrėsi, – parodą pažiūrėti saugiau nei eiti į prekybos centrus ar sporto varžybas“, – šypsodamasi sakė E. Šimkienė.
Šiauliuose, pasak pašnekovės, jau gan ilgą laiką juntamas „sustingimas“, įvairūs suvaržymai dėl renginių organizavimo įvesti nuo rugsėjo pabaigos.
Įdomu tai, kad Šiaulių dailės galerija jau 25-tą kartą rengia šiuolaikinio meno festivalį „Virus“. Šiais metais, renginio pavadinimas, regis, kaip niekad iki tol atitinka situaciją.
„Ruošdami programą galvojame apie įvairius variantus. Jau rytoj viskas gali pasikeisti, planavimas – sudėtingas. Teko atsisakyti plačios tarptautinės festivalio programos, kas buvo įprasta. Bandysime išeiti į viešas erdves, kad net neužėję į galeriją žiūrovai savo kelyje galėtų sutikti šiuolaikinio meno kūrinių – tokiu formatu bandysime keisti susiklosčiusią padėtį“, – pasakojo E. Šimkienė.
E. Šimkienė, kaip ir kiti kalbinti pašnekovai išskyrė tą patį aspektą: reikalavimas užtikrinti 10 kv. m patalpų plotą, tenkantį vienam lankytojui yra realus, jei kalbama apie ekspozicijos apžiūrėjimą. Tačiau jei turima galvoje parodos pristatymus visuomenei, kas yra neatsiejama galerijų darbo dalis – ne visai.
„Dabar, kaip tik esu galerijos erdvėje, modeliuoju situaciją – matau, kiek realiai gali dalyvauti žmonių – tik penkiolika“, – liūdnai kalbėjo ji.
Ką pasakyti tiems, kurie liks už durų? „Žinoma, yra lankytojų registravimo formos. Bet žmonės bus išvarginti viso to nuolatinio registravimosi... Kiek teks įveikti kliūčių, kai ir be to nedrąsu kur nors išsiruošti, visur tvyro tik ši viena žinia apie pandemiją. Įstaigoms didžiuliai praradimai, apsunkinimai. Suprantama, situacija nelengva, bet kai matome pilnas arenas žiūrovų sporto varžybose – pagalvoji, ar tikrai viskas tvarkoje“, – E. Šimkienė įžvelgė neatitikimų nuostatose.
Kokia ateitis laukia galerijų, viso kultūrinio lauko, ar pandemijos metu užgulę sunkumai jų nesužlugdys? „Sunkus klausimas, tikiuosi, kad nenutiks tokių radikalių dalykų. Tačiau faktas – galerijoms, muziejams, teatrams prireiks laiko sugrįžti į pradinę savo būseną. Galbūt į tokią pačią niekada ir nebegrįšime – perėję per patirtis keičiame save, savo įpročius. Nerimas gilėja. Kiek visa tai užtruks, pusę metų ar keletą... Kas laukia galerijų? Nežinau atsakymo“, – samprotavo pašnekovė.
Patys žmonės, E. Šimkienės manymu, savaime ir nesibaimintų, bet baugina pats fonas – draudimai: „Kultūros renginiai uždraudžiami, edukacinės veiklos stoja – lankytojų santykis tampa visai kitoks. Tikiuosi, ilgainiui tiesiog pradėsime kitaip gyventi. Ši liga turėtų tapti tokia, kaip ir visos kitos. Neįmanoma žmonių visiškai uždaryti – metams ar trims. Reikia saugotis, laikytis reikalavimų, bet visiškai neužsidaryti.“