Perkelti M. K. Čiurlionio kūrybą į virtualią realybę K. Buožytę įkvėpė VR projektas pagal Vincento van Gogho kūrinį, taip pat 360 laipsnių vaizdo filmas Salvadoro Dali paveikslų tematika.
„Pamaniau, kaip būtų gražu, jeigu mūsų M. K. Čiurlionis taip pat atsirastų greta pasaulyje pripažintų menininkų – be abejo, susilauktų didelio dėmesio. Įgyvendinant šią patirtį buvo svarbu ne tik perkelti paveikslus į virtualią erdvę, bet ir perteikti emocinę pusę: pasiekti, kad žiūrovas patirtų tai, ką menininkas norėjo perduoti savo kūryba“, – sakė ji.
Daug simbolių keliauja iš vieno paveikslo į kitą
Ir K. Buožytei, ir kūrybos prodiuseriui Vitalijui Žukui tai buvo eksperimentas, visiškai nauja meno forma. „Kai pradėjome domėtis, supratome, kad M . K. Čiurlionio darbai tam yra ypač paslankūs, tarsi skirti virtualios realybės platformai. Tai menininkas, kuris kūrė muziką, tekstus, tapė paveikslus. Galima jį pavadinti vienu iš multimedijos pradininkų, pirmtakų. Kai pradėjome dėlioti jo paveikslus su muzika tada ir pasirodė koks yra vientisas čiurlioniškasis pasaulis, viskas taip gražiai susisiejo į vienį“, – stebėjosi režisierė.
Projektas kurtas daugiau nei dvejus metus, įtraukiant ir tobulinant naujausias technologijas virtualios realybės srityje. „Su kūrybiniu prodiuseriu V. Žuku ilgai diskutavome, kaip prieiti prie M. K. Čiurlionio kūrybos, kokią technologiją naudoti, kad kūrinys toliau keliautų, vystytųsi ir tobulėtų ateityje. Kad dabartiniame laike išliktų ir turinio, ir technologijų vientisumas“, – nesenstančios kūrybos sąvoką prisiminė K. Buožytė.
Einant angelų takais
Kas M. K. Čiurlionio paveiksluose įsidėmėtiniausia? „Pradėję gilintis į M. K. Čiurlionio darbus pamatėme, jog labai daug simbolių keliauja iš vieno paveikslo į kitą, atspindėdami vidinį menininko pasaulį ir sueidami į vientisą suvokimą – pasaulio kūrimą“, – dalijosi įspūdžiu pašnekovė.
Filmo „Angelų takais“ siužetą padiktavo paveikslų turinys: žiūrovas tampa tarsi keliautoju po anapusinį pasaulį arba netgi M. K. Čiurlionio kodo detektyvu: „Galima stebėti, mėgautis, tiesiog „pabūti“ kūrinių viduje, arba stebint aplinką ieškoti paslėptų paveikslų. Paaiškėjo, kad M. K. Čiurlionis – pozityvus menininkas. Būnant jo pasaulyje, stebint paveikslus „pasikraunama“ geros nuotaikos, pozityvumo.“
Kaip pasakojo K. Buožytė, netgi bekuriant filmą, praleidžiant daug laiko ties jo darbais niekada nebūdavo nuobodu ar sunku – pajusdavo teigiamos energijos antplūdį. „Ne veltui, pamačiusieji filmą sako: noriu grįžti, buvo gera“, – pažymėjo kūrėja.
Perteikdama interaktyvią patirtį K. Buožytė sakė norėjusi žiūrovą paversti M. K. Čiurlionio pasaulio dalimi. „Per interaktyvų žvilgsnį gali įsižiūrėti į objektus, debesis, medžius, kurie keičiasi, priartėja prie originalių paveikslų kompozicijų. Gali tiesiog stebėti, o kas gerai pažįsta paveikslus – žaisti detektyvą. Įvairiais lygiais patirti kūrinį“, – apie sumanymo tikslus kalbėjo režisierė.
Įšoko į naują, neištyrinėtą sritį
Patys M. K. Čiurlionio paveikslai padiktavo siužeto liniją. Kuriant filmą neįkainojama režisierė vadina pianisto, M. K. Čiurlionio proanūkio R. Zubovo pagalbą. Muzikas pasidalijo M. K. Čiurlionio simfonija „Pasaulio sukūrimas“, kuri buvo neseniai įrašyta, ir jos ištrauka idealiai tiko kulminaciniam momentui. Interaktyviame filme taip pat skamba ištrauka iš simfoninės poemos „Jūra“.
Kompozitoriaus Mindaugo Urbaičio „Ramybė“, kur jis perredagavo M. K. Čiurlionio kūrinius – gražiai apjungė šedevrus. VR patirties „Angelų takais“ garso dizainą kūrė Vytis Puronas.
Ši VR patirtis, anot K. Buožytės, – ypatinga. Nors M. K. Čiurlionio paveikslai dažnai rodomi skambant muzikai, tačiau režisierės manymu, jie niekada nebuvo taip susijungę į visumą, kaip tai pavyko padaryti dabar. „Atsirado graži dermė – anksčiau pati to nebuvau patyrusi, nors ne kartą stebėjau, kaip M. K. Čiurlionio paveikslai rodomi skambant jo kūriniams“, – sakė pašnekovė.
Tai pirmasis kūrybinio dueto K. Buožytės ir V. Žuko darbas su virtualios realybės technologijomis. „Įšokome į mums abiems visiškai neištyrinėtą, naują sritį. Anksčiau esame bendradarbiavę dėl kino projektų, tačiau kai paklausiau, kaip jam patinka ši idėja, iškart sutiko jos imtis“, – pačią pradžią prisiminė režisierė, kuriai anksčiau neteko dirbti su animacija.
Iššūkius smagu „išgliaudyti“
Paklausta, ar kino filmus nėra kurti lengviau, „Sidabrinės gervės“ savininkė (už geriausią filmą („Kolekcionierė“, 2008 ir „Aurora“, 2013), K. Buožytė sakė, kad tai skirtingi ir nepalyginami dalykai. Visgi, ar kinas, ar virtualios realybės projektas – galiausiai viskas susieina į sumanymo tikslą: kodėl visa tai darai, ką nori tuo pasakyti.
Animacija – dar viena specifinė medija, prie kurios K. Buožytė nebuvo prisilietusi. Bet ją, anot režisierės, galima 100 proc. sukontroliuoti. „Savi iššūkiai, ypač jei ketini viską suvaldyti ir padaryti taip, kaip viską įsivaizdavai. Kiekviena sritis turi savo įdomybių“, – sakė ji ir pridūrė, kad virtualios realybės platforma nauja, pilna ieškojimų.
K. Buožytė įsitikinusi, jog nesvarbu, kokia medijos rūšis – kūrėjas visada gali susirasti sau vidinių iššūkių, kuriuos smagu „išgliaudyti“.
Kaip animacijos medija ir M. K. Čiurlionio paveikslai gali veikti drauge? „Animacija padeda perteikti judesį, pokyčius. Paveiksluose animuojami M. K. Čiurlionio simboliai, tad nereikia galvoti apie stilių ar personažus, jie jau yra sukurti, pateikti. Svarbiausia, visa tai apjungti su kuo mažesniu įsikišimu“, – su kūrybiniais užmojais pažindino K. Buožytė.
Šiame projekte, anot K. Buožytės, daug gyvybės, nėra statiškumo. Tai nuolatinė kaita, kelionė: „Žiūrovas keliaudamas stebi pokyčius ir galiausiai supranta, kad jis yra angelas – susilieja su visata, patiria daug virsmų. Tačiau vietos interpretacijoms palikta nemažai, skatinamas smalsumas.“
Trumpametražis 360 laipsnių virtualios realybės projektas-filmas „Angelų takais“ 2018-aisiais buvo pristatytas 75-ojo Venecijos kino festivalio („Biennale college cinema – Virtual reality“) konkursinėje programoje. 2019-aisiais Jungtinėje Karalystėje tuo projektu buvo pelnytas apdovanojimas už meno ir technologijų laimėjimus („Lumen Prize for Art and Technology“).