„Izraelio meno tėvo“ iš Varnių Boriso Schatzo paroda Vilniuje – ilgai lauktas sugrįžimas į Lietuvą

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (VGŽIM) Tolerancijos centre atidaryta paroda Boris Schatz: „Izraelio meno tėvas“ iš Varnių, skirta paminėti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams. Parodos organizatoriai vadina šį meno įvykį Varniuose gimusio litvakų dailininko, skulptoriaus ir pedagogo B. Schatzo (1867-1932) sugrįžimu: iš naujosios tėvynės į gimtąją, iš Izraelio – į Lietuvą.

Izraelyje B. Schatzo vardas garsus, o Lietuvoje jis, deja, mažai kam žinomas menininkas.

VGŽIM direktorė Kamilė Rupeikaitė per parodos atidarymą pasidžiaugė, kad nepaisant sudėtingo laiko šią savaitę vyksta savotiškas Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų kultūros festivalis.

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iškilmingai atidaryta Vilniaus Gaonui skirta paroda, VGŽIM – viena svarbiausių šių metų parodų, o penktadienį muziejuje vyks tarptautinės senosios muzikos ansamblio koncertas, skirtas paminėti žydų kilmės italų kompozitoriaus Salomone Rossi (1570–1630) jubiliejinius, 450-uosius gimimo metus.

Sugrįžta į gimtinę

„Talentingi Lietuvos žydai XIX a. pbg. - XX a. pr. ir vėliau, pasklidę po įvairiausias šalis, jose įsitvirtinę – prisidėjo prie meno, kultūros, mokslo raidos. Jie sujungė Lietuvą su pasauliu. Pastaraisiais metais vis daugiau šioje žemėje gimusių ir augusių talentų dabar sugrįžta į gimtinę. Tokia ir šio vakaro paroda“,– sakė K. Rupeikaitė.

Iš religingos Varnių miestelio kantoriaus šeimos kilęs B. Schatzas nepasirinko rabino kelio, kaip šeimoje buvo tikėtasi, tačiau tapo vizionieriumi, skulptoriumi, tapytoju, dailės ir amatų mokyklos Jeruzalėje įkūrėju, dargi ir rašytoju. Iš tikrųjų, kas gali suprasti Viešpaties kelius“, – stebėjosi talentu K. Rupeikaitė.

Nors ir pasuko meno link, tolyn nuo Talmudo studijų, tačiau dvasingumo esmės paieškos, apmąstymai apie žydų religines tradicijas, Pažadėtąją žemę, žydiškąją tapatybę lydėjo B. Schatzą visoje jo gyvenimo kelionėje“, – sakė K. Rupeikaitė.

Tai atspindi jo kūrinių pavadinimai, matomi ir parodoje: „Šabo pasveikinimas“, „Šventraščio perrašinėtojas“, „Atgailautojas“.

Patyręs daug vargų ir nepriteklių, atlaikęs skausmingas vidines kovas už savo, kaip kūrėjo galimybę būti, įsitvirtinti B. Schatzas ieškojo įvairiose šalyse. Penkios kertinės stotelės: Vilnius, Varšuva, Paryžius, Sofija (Bulgarija), Jeruzalė.

Savo menu palietė žmonių širdis

„Penki savaip reikšmingi etapai, tačiau esminis B. Schatzo tikslas buvo vienas – giliausias mintis ir išgyvenimus perteikiančiu savo menu paliesti žmonių širdis“, – kalbėjo K. Rupeikaitė.

Parodos atidaryme dalyvavęs Izraelio ambasadorius Lietuvai Yossefas Levy pastebėjo, kad B. Schatzo ir biblinio menininko Becalelio vardai gerai žinomi Izraelyje. Mokytis Becalelio vardu pavadintoje dailės mokykloje – didelė garbė.

„Nesu B. Schatzo gyvenimo ekspertas, tačiau matant, kaip transformavosi jo likimas galima palyginti su ta transformacija, kurią patyrė mūsų tauta. Jis mokėsi šventus raštus, vėliau pasuko į meną, tapo politiku. Visada suprato, kaip žydams svarbu turėti savo nuomonę“, – kalbėjo jis.

Tolerancijos centro vadovė, parodos koordinatorė Ieva Šadzevičienė pažymėjo, kad ši ekspozicija lankytojus nustebins savo vizualumu – kūrinių išdėstymu rūpinosi dizainerai Aleksandra Jacovskytė ir Robertas Petravičius.

„Žinovams – medaliai ir plaketės kelia susidomėjimą, tačiau jos turi būti įdomios ir vidutiniam lankytojui. Išplėtėme vizualinę parodos pusę siekdami parodyti, kaip atrodė Varnių miestelis B. Schatzo jaunystėje ar XX a. pr. Jeruzalėje įkurta (pirmoji Izraelio žemėse) profesionalios dailės mokykla, pavadinta biblinio menininko Becalelio vardu. Ekspozicijoje stengėmės atsispindėti mokyklos įkūrimo metus, su kuo B. Schatzas tuo metu kartu dirbo ir kūrė“, – pasakojo I. Šadzevičienė.

Parodoje eksponuojama daug didžiaformačių ir plačiaformačių fotografijų. „ Net ir patį B. Schatzą pristatantis portretas. Jame dailininkas užfiksuotas dėvintis dryžuotą kostiumą, sėdintis prie savo namų durų slenksčio. Tai atskleidžia jį, kaip naujovėmis sekančią asmenybę“, – atkreipė dėmesį į detales parodos koordinatorė.

B. Schatzas kilęs iš Varnių miestelio, tikinčios žydų ortodoksų šeimos. Tėvai jam buvo numatę rabino kelią, bet jis pasirinko visai kitokį gyvenimą. Suaugęs B. Schatzas tapo pasaulietinio požiūrio menininku. Dirbo Bulgarijoje, ten įkūrinėjo dailės akademiją. Buvo vieno žymiausių politinio sionizmo atstovų Teodoro Herclio pasekėjas, iškėlusio idėją, kad turi būti sukurta žydų pasaulietinė valstybė“, – sakė Tolerancijos centro vadovė.

Pastebėjęs laisvės ir kovos tematika persisunkusius B. Schatzo kūrinius, būsimasis Bulgarijos karalius Ferdinandas pakvietė dailininką aktyviai dalyvauti kuriant pirmąją Bulgarijos dailės mokyklą, ilgainiui išaugusią į Nacionalinę dailės akademiją. Bulgarijoje pasisėmęs patirties B. Schatzas 1906-aisiais atidarė Becalelio dailės mokyklą Jeruzalėje, jos atsiradimą parėmė pasaulio sionistai.

Medalis Šabo pabaigai

Įdomu tai, kad menininko kūriniuose viena vyraujančių temų – iš vaikystės atėjęs judaizmas. „Jo kūryboje atsispindi tai, ką jis matė ir ko išmoko būdamas vaikas, žydiškos šventės. Netgi vienas B. Schatzo sukurtas medalis išreiškia Šabo pabaigos jausmą. Momentą, kai baigiasi susiturėjimo nuo visų darbų laikas, liūdesio momentą, nes reikės grįžti į kasdienybės savaitę“, – paaiškino medalio gimimo istoriją I. Šadzevičienė.

Iš B. Schatzo namų Jeruzalėje (The Schatz House) Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Tolerancijos centrą pasiekė 26 kūriniai: nuo sunkiasvorio bareljefo iki juvelyrinių atminimo plakečių ir medalių, kurtų žydų padėtį diasporoje atspindinčių siužetų temomis, papildytomis jautriais paties menininko komentarais.

Tarp B. Schatzo darbų parodoje galima pamatyti ir imunologijos pradininko Louiso Pastero portretą. „XX a. pr. atsirado tokios naujos sąvokos, kaip imunitetas, pirmieji skiepai, antibiotikai. Vėlgi tai parodo ne tik autoriaus polinkį į naujoves, bet ir plačią domėjimosi sričių paletę“, – darė išvadą koordinatorė.

Yra žinoma, kad B. Schatzo tėvai save kildino iš judaistinės minties formuotojo Vilniaus Gaono palikuonių. „ Didžiavosi savo šaknimis. Tėvai nerėmė B. Schatzo, kai šis metė religines studijas. Faktiškai, badaudamas mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, savo pastangomis. Viską darė, kad taptų dailininku, netgi nepaisė priešiško tėvų nusiteikimo“, – apie tikslingą menininko nusiteikimą kalbėjo I. Šadzevičienė.

Nors ir skursdamas, be tėvų paramos B. Schatzas siekė tapti didžiu skulptoriumi kaip tuomet Vilniuje jau garsus Markas Antakolskis. B. Schatzui atvykus į Paryžių, M. Antakolskis jau užsirekomendavusį Varšuvos meno pasaulyje dailininką, priėmė dirbti padėjėju.

Parodą inicijavusi humanitarinių mokslų daktarė, atstovaujanti Lietuvos kultūros tyrimų institutui, Jolanta Širkaitė pasakojo, kad dar prieš porą metų iš B. Schatzo namų sulaukė paklausimo, ar ji negalėtų surengti parodos.

Taip jau sutapo, kad tuo metu J. Širkaitė buvo suorganizavusi didelę Vilniaus piešimo mokyklos parodą, Nacionalinėje dailės galerijoje. Buvo eksponuojamas vienintelis Lietuvoje B. Schatzo darbas iš „Valiunas Ellex“ kolekcijos.

„Dvipusis tapybos paveikslas, vaizduojantis seną žydą ir kitoje pusėje – gėlių natiurmortą. Lietuvoje turėjome tik tiek išlikusių jo kūrinių, apie patį menininką taip pat nebuvo daug žinių“, – parodos gimimo užuomazgas atskleidė menotyrininkė.

Daugiau žinių apie menininką suteikė netikėtai į rankas patekusi 1925-ųjų hebrajų kalba parašyta, Becalelio mokyklos inicijuota B. Schatzo monografija.

„B. Schatzo asmenybė man buvo įdomi, kaip Vilniaus piešimo mokyklos mokinio, kaip nežinoma mūsų kultūros istorijos dalis. Apie jo kūrinių parodą net negalvojau, bet kai apsilankiau jo namuose Jeruzalėje, sulaukiau tokio pasiūlymo. Iš tiesų, parodos idėja priklauso ne man – nulėmė keletas atsitiktinumų. Supratau, kad VGŽIM tokiai parodai – tinkamiausia vieta, muziejus maloniai sutiko padėti įgyvendinti šį sumanymą. Šiai parodai artefaktai atrinkti iš B. Schatzo namų, tai privatus rinkinys“, – pažymėjo parodos kuratorė J. Širkaitė.

Menotyrininkė taip pat parengė katalogą-knygą „Boris Schatz – Izraelio meno tėvas iš Varnių“, kurioje nuodugniai aprašomi kūrėjo gyvenimo faktai. Galima drąsiai teigti, kad šis leidinys tapo sudėtine dabartinės parodos dalimi.

Ekspoziciją bus galima apžiūrėti ir dalyvauti specialiose parodos edukacinėse programose iki 2021 metų vasario 21 dienos.