Paroda „Šiandien yra vakar“: močiučių siuvinėti darbai – siekis atkreipti dėmesį į opią socialinės atskirties problemą

Sostinės Arkangelo meno centre (Maironio g. 11), spalio 21-ąją bus atidaryta paroda simboliniu pavadinimu „Šiandien yra vakar“, kurioje bus rodomi močiučių išsiuvinėti žinomiausių šalies menininkų kūriniai. Idėjos sumanytoja Ermita Kirdeikytė tokiu būdu ragina visus atsigręžti į senolius, įtraukti juos į bendrą kūrybinę veiklą ar kitas socialines akcijas.

„Nors šiandien esame jauni, sveiki, laimingi ir galbūt ne visada susimąstome apie tą kitą žmonių kartą, kuri yra vyresnė – mūsų neišvengiamai laukia toks pat likimas, niekas neina jaunyn. Visa tai tėra laiko klausimas. Tad galbūt jau dabar galime atsigręžti į senolius, kažkaip jiems padėti. Kad visi kartu būtume išvien toje bendrystėje, kad socialinė atskirtis nebūtų tokia ryški“, – aiškino sumanymo autorė.

Siuvinėtus darbus slėpė po laikraščiais

Idėja, kad meno kūrinius būtų galima išsiuvinėti, kilo iš E. Kirdeikytės asmeninės patirties. Jos pačios močiutė mėgsta kurti rankdarbius.

„Lankydamasi pas močiutę pamačiau, kad ji siuvinėja, o drobines skiautes krauna viena ant kitos, slepia kažkur po laikraščiais. Sakau, močiute, tai taip gražu, kodėl nekabini, nedovanoji, nerėmini, juk įdėta tiek daug darbo. Nudžiugusi ji pasiūlė patikusius jos išsiuvinėtus darbus įsirėminti pačiai, pasikabinti namuose. Bet aš nepaėmiau“, – apgailestavo dėl savo poelgio Ermita.

Važiuojant namo į Vilnių mintys sukte sukosi, galvojo, kokia gi yra „išverstaskūrė“. „Kodėl taip blogai jaučiausi? Pamaniau, kad močiutės siuvinėti vaizdai nelabai tiks prie minimalistinio interjero stiliaus. Tik pagalvoki! Iš vienos pusės, pagyriau, kaip gražu, vertinga, o iš tiesų...“, – nutęsė sakinį ji.

E. Kirdeikytės pastebėjimu, siuvinėjimas išties neretai vertinamas, kaip atgyvena, „oldschoolinis“ dalykas. Šis požiūris tapo paskata pagalvoti, kaip būtų galima jį prikelti, nušviesti naujomis spalvomis, kad ir pačiai norėtųsi visiems parodyti močiutės siuvinėtus darbus. „Idėja kilo po mano vidinio konflikto, kai pasijutau pasielgusi nesąžiningai. Sukirbėjo mintis, kad siuvinėjimą galima būtų perkelti ant madingų rūbų, ar kur kitur“, – pačią apmąstymų pradžią prisiminė pašnekovė.

Idėja kristalizavosi per karantiną

Ermita prisipažino, kad su ta mintimi tiesiog gyveno. Jai norėjosi būti tikrai, kad kai kitą kartą nuvyks pas močiutę, galės neprieštaraudama sau pačiai išsakyti savo sumanymą. Atvira širdimi, neblefuojant ir neapsimetinėjant. Mintys rutuliojosi, jų būta įvairių, tačiau viskas kristalizavosi būtent karantino metu.

Sumažėjus darbų krūviui ir atsiradus daugiau laisvo laiko, E. Kirdeikytė galėjo sugrįžti prie idėjos įgyvendinimo klausimo.

„Kaip tik tuo metu užsirašiau į „The Atomic Garden Vilnius“ video kūrybos kursus, sukūriau trumpo metro filmą apie savo sumanymą įtraukti senolius į kūrybinę veiklą, už kurio slypi siekis atkreipti dėmesį į opią socialinės atskirties problemą: senyvi žmonės nemadingi, neįdomūs, jų nuomonė mums ne autoritetinga“, – vardijo savo pastebėjimus socialinio projekto sumanytoja.

E. Kirdeikytė tikino supratusi, kad dėl kilnaus tikslo turinti kažko imtis jau dabar. Subūrė šiuolaikinio meno atstovus, surado močiučių, kurios mėgsta siuvinėti ir daro tai iki šiol.

Projektas sulaukė nemenko menininkų susidomėjimo. Šiame projekte, kaip sakė E. Kirdeikytė, dalyvauja pačios garsiausios šalies šiuolaikinio meno žvaigždės: Nacionalinės premijos laureatas Kęstutis Grigaliūnas, vyriausybinių premijų laureatės Laisvydė Šalčiūtė, Eglė Ridikaitė, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas Antanas Dubra, Jaunojo tapytojo prizo finalistai Linas Jusionis ir Rūta Vadlugaitė, tapytojai Adelė Pukelytė, Viktoras Paukštelis, Dainius Trumpis, konceptualūs skulptoriai Vytautas Viržbickas, Marija Šnipaitė.

Meninę projekto dalį kuruoja galerijos „Contour Art Gallery“ steigėja Vilma Mačianskaitė, ji ir atrinko autorių kūrinius, labiausiai tinkančius siuvinėjimui.

Vienas kitą pamatys gyvai

„Menininkai suteikė autorines teises naudoti savo kūrinius. Kad močiučių siuvinėti kūriniai taptų madingais ir kasdien naudojamais, dizaineris Robertas Kalinkinas pasiuvo drobines terbas“, – pasakojo E. Kirdeikytė.

Dalis menininkų su jų kūrinius siuvinėjusiomis močiutėmis susipažins parodoje. „Realiai, tai bus pirmas jų susitikimas, kai vienas kitą pamatys gyvai“, – šypsodamasi sakė pašnekovė.

Iki šiol E. Kirdeikytė buvo tarpininku, vežiojusiu močiutėms menininkų darbus. O dabar – visi galės pasigrožėti galutiniu rezultatu: menininkai pamatys, kaip atrodo išsiuvinėtas jų meno kūrinys, močiutės, kad siuvinėjimas gali nušvisti naujomis spalvomis, lankytojai – dviejų kartų kūrybos ir draugystės rezultatą.

Parodoje „Šiandien yra vakar“ močiučių siuvinėti darbai – terbos bus pristatytos, kaip tikri meno kūriniai: kabės ant molbertų, o vėliau, jau pasibaigus ekspozicijos laikui bus parduodamos aukcione. Surinktos lėšos bus skirtos senolių vienišumo problemai spręsti.

Kiekviena istorija verta pasakojimo

Paklausta, apie ką kalbėdavosi su močiutėmis, kai atvykdavo rodyti menininkų darbų, ir kiek buvo bruzdesio, E. Kirdeikytė sakė, kad kiekviena išgirsta istorija verta atskiro pasakojimo.

„Imdamasi šio projekto galvojau, kuo galėčiau padėti šioms močiutėms. Bet nutiko priešingai, pati daug gavau iš jų. Buvo tokių situacijų, kai važiuodama po susitikimo sau garsiai sakiau: Ermita, ar ar dar kada nors šiame gyvenime drįsi kuo nors skųstis? Tai būtų neteisinga mūsų močiučių, prosenelių atžvilgiu, kurie pragyveno karus, tremtis, Sibirą“, – priėjo išvados pašnekovė.

Viena projekte dalyvavusių močiučių pasakojo, buvusi atskirta nuo šeimos, kai jos artimuosius išsiuntė į Sibirą. Ją paslėpė, o vėliau ir priglaudė dėdė. Dešimt metų ji laukė savo šeimos sugrįžtant, bet grįžę šie jos nepriėmė, nebepripažino, kaip savo vaiko. Dabar moteriai 88-eri, tačiau patirtą nuoskaudą jaučia iki šiol. Seserys dar gyvos, bet su ja nebendrauja.

Kita močiutė pasakojo turėjusi vaikų galvas apibintuoti, kad žiurkės miegant nesukandžiotų... Kitos prabilo apie smurtą šeimoje.

„Negirdėjau nė vienos lengvos ar paprastos istorijos, primenančios mūsų dabartinį gyvenimą. Šias patirtis turime gerbti, iš jų pasimokyti. Jei tik rastume laiko nuoširdžiam pašnekesiui, nueinanti karta gali būti stipriausi mūsų koučeriai, jeigu dėl kažko abejojame savimi ar ateina noras kažkuo skųstis“, – sakė E. Kirdeikytė ir pridūrė didelio palaikymo sulaukusi ir iš savo 82-ejų Pasvalyje gyvenančios močiutės Irenos. Ji siuvinėjo anūkės piešinį, ir į parodą taip pat atvyks.