Paryžius nuo jo stogų: nauja paroda Vilniuje kviečia suprasti, kuo šis miestas įkvepia Lietuvos menininkus

Lapkričio 5-ąją Vytauto Kasiulio dailės muziejuje bus atidaryta paroda „Įminti Paryžių: VDA rezidencijos Cité Internationale des Arts istorijos“. Pasak kuratorės Birutės Pankūnaitės, ši ekspozicija dedikuota nuo 1995-ųjų veikiančiai Vilniaus dailės akademijos rezidencijai Tarptautiniame menų miestelyje (Cité Internationale des Arts) Paryžiuje.

Tarptautinis menų miestelis – vienas didžiausių rezidencijų centrų pasaulyje, kurį 1965-aisiais įkūrė privatus Brunau fondas. B. Pankūnaitė nė kiek neabejoja: lietuvių menininkams Paryžius visada buvo svarbus.

„Vytauto Kasiulio muziejaus profilis orientuotas į išeiviją ir meną užsienio šalyse, tad bandėme pakalbėti apie Paryžiaus svarbą lietuvių menininkų gyvenime. Kaip tarpukariu lietuvių menininkai plūdo į Paryžių mokintis ir semtis įkvėpimo, taip ir šių dienų šiuolaikinės Lietuvos menininkai trokšta frankofiliškos kultūros“, – įsitikinusi parodos kuratorė.

Buvo „išalkę“ meninės informacijos

B. Pankūnaitės manymu, ši tendencija ryški iki pat šios dienos, tačiau užvis svarbiausia buvo vos įsteigus rezidenciją, 1995-aisiais metais, kai ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) studentai, ir menininkai buvo „išalkę“ meninės informacijos.

Per 25 metus šioje Paryžiaus studijoje pabuvojo beveik 200 įvairių sričių lietuvių menininkų ir meno teoretikų, iš jų parodoje dalyvauja 31.

Paryžius, kad ir kaip keistųsi meno pasaulis, vis tiek išliko meno meka. Menininkai ten veržiasi, nes tikisi būti pastebėtais. Daugiausia iš šiuolaikinių menininkų, anot B. Pankūnaitės, yra pasiekę Paryžiuje gyvenantys ir meno instaliacijas kuriantys, parodas galerijose rengiantys dailininkai Svajonė ir Paulius Stanikai. Taip pat yra lietuvių menininkų, šiame kultūros centre pasilikusių nuo tarpukario.

Vytauto Kasiulio muziejuje rodomoje parodoje bus pristatomi gerai Lietuvoje žinomi vyresnės ir jaunesnės kartos menininkai ir teoretikai. B. Pankūnaitė pažymėjo, kad atrenkant menininkų kūrinius buvo remiamasi keliais kriterijais. Visų pirma, atkreipiamas dėmesys į meninę kalbą ir stilistiką, šiuolaikiškumą ir aktualumą.

„Visi kūrėjai yra pabuvoję VDA rezidencijoje, vieną ar keletą kartų. Galima sakyti, kad tai yra VDA studijos rezidentų paroda“, – šypsodamasi kalbėjo ji.

Paklausta, kodėl vieniems menininkams teko laimė išvykti į Paryžių, o kitiems ne, B. Pankūnaitė sakė, kad tai nulėmė įvairios aplinkybės. „Nėra nuoseklaus kriterijaus – tam tikrą pjūvį galima atsekti nuo 1995-ųjų metais studijavusių studentų (kurie ypatingu talentu pasižymėjo dar studijų laikais) iki įvairių kartų menininkų. Susidaro toks ganėtinai platus vaizdas – pastarųjų dešimtmečių lietuvių dailės skerspjūvis“, – aiškino ji.

Daug asmeninių išpažinčių

Žadama, kad lankytojai turės galimybę savo akimis išvysti įvairialypių įspūdžių ekspoziciją, kurioje daug biografinių fragmentų, dienoraščių, asmeninių išpažinčių.

„Parodai atrinkti įvairūs darbai, atsižvelgiant į tai, ką dailininkas norėjo parodyti: ką jis kūrė būtent tuo metu būdamas Paryžiuje, patyręs tiesioginį įkvėpimą. Taip pat tie, kurie reprezentuoja Paryžiaus laikmečio ryškesnius kūrinius. Kiti gi – kūrinius parodai kūrė specialiai, iš šių dienų pozicijos“, – apie įvairius kūrybos pobūdžius ekspozicijoje kalbėjo jos kurtatorė.

Norint pajusti prancūziškos kultūros persmelktą meno troškulį reikia ne tik įsižiūrėti, kartu ir įsiskaityti, įsiklausyti. „Įminti Paryžių“, B. Pankūnaitės teigimu, padės ne tik tekstinė, bet ir vaizdinė dalis.

„Kiekvienas autorius buvo skatinamas parašyti savo įspūdžius iš to meto buvimo Paryžiuje, ar iš šių dienų perspektyvos – dienoraštinius - patyriminius raštus. Dėl to tekstinė dalis yra gausi. Galima bus juos skaityti ekspozicijoje prie kiekvieno darbo, arba vėliau – jau grįžus į namus. Išleidome bukletukus, kuriuos išdalinsime“, – pasakojo pašnekovė.

Pasižvalgyti į Paryžių nuo stogo

Galima sakyti, kad žiūrovams pasisekė – galės priartėti prie menininko, praturtinti save. Į klausimą, kas B. Pankūnaitei, kaip parodos kuratorei, atrodo įdomiausiu šio meno įvykio sumanymu, ji išskyrė dokumentinių filmų kūrėjų Arturo Jevdokimovo ir Julijos Matulytės idėją.

Kūrėjai parengė tiesioginę transliaciją nuo Paryžiaus stogų. „Atėjus į parodą bus galima išvysti tai, ką mato žmogus, stovėdamas ten, Paryžiuje. Tokia, visos ekspozicijos „razina“, – intrigavo ji.

A. Jevdokimovas ir J. Matulytė taip pat sukūrė ir dokumentinį projektą – video medžiagą. „Čia gyvai pamatysime beveik visus parodos autorius, jie papasakos savo įspūdžius. Kad į menininkus pažvelgtume įvairiais rakursais – per aplinką, patyrimus Paryžiuje, jų darbus, prisiminimus raštu“, – vardijo B. Pankūnaitė.

Paryžiaus stogai, skamba tarsi aliuzija į senuosius, simpatiškuosius Vilniaus stogus. Tačiau parodos kuratorė tikino, kad mūsų sostinė turi mažai panašumo su Paryžiumi. „Paryžius – baltas miestas, tą pastebėjo studijos iniciatorius, buvęs VDA rektorius Arvydas Šaltenis. Pastatytas iš baltojo kalkakmenio, o Vilniaus stogai – raudonos spalvos čerpių. Vaizdas gerokai skiriasi“, – palygino ji.

Pandemijos metu turbūt ne vieną aplanko svajokliška mintis pabuvoti Paryžiuje, pajusti miesto dvasią. „Didelis klausimas, kodėl Paryžius turi tokią magišką trauką į save. Bandome tai išsiaiškinti parodoje. Tiesa, atsakymų radome begalybę – kiek autorių, tiek atsakymų“, – skėstelėjo rankomis parodos kuratorė.

Kiekvienas žiūrovas pasidarys savo išvadą, parodos kūrinių įvairovė leis tai padaryti. „Įvairiausių stilių ir žanrų: tapyba, eskizai pieštuku ant popieriaus, vizualinė video medžiaga, skulptūriniai objektai... Vyrauja sveikas meninis chaosas“, – linksmai pridūrė ji.

Dėl viruso – keletas renginių įvyks kitais metais

Šiomis dienomis, organizuojant bet kokį renginį rūpi ir kitas klausimas: jeigu bus paskelbtas antrasis karantinas – parodos nebus galima pamatyti? „Kol kas manome, kad muziejus bus atviras lankytojams, su visomis apsaugos priemonėmis: lankytojų srautų reguliavimu, registracija, atstumų laikymosi ir kitomis. Apie kitką kol kas negalvojame“, – aiškino B. Pankūnaitė.

Tiesa, keletas renginių dėl COVID-19 vyks jau kitais, 2021-aisiais metais. Susitikimai su buvusiais rezidentais, dešimtojo dešimtmečio studentais, žmonėmis, kurie buvo atsakingi už dailės studiją.

„A. Šaltenis, tapytojas Konstantinas Bogdanas, dailėtyrininkas Viktoras Liutkus ir kiti... Du parodą lydintys renginiai, kurie kol kas nukelti abstrakčiam laikui, seksime įvykius. Manau, jei visos aplinkybės klostysis palankiai, suspėsime ir šiuos vakarus surengti“, – optimizmo nestokojo B. Pankūnaitė.

Paroda „Įminti Paryžių: VDA rezidencijos Cité Internationale des Arts istorijos“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veiks iki 2021 m. vasario 21 d.