„Vartų“ galerijoje pristatoma Lietuvą Prancūzijoje reprezentuosianti instaliacija

Penktadienį, kovo 15 d. 6 val. „Vartų“ galerijoje Vilniuje bus pristatyta Ramučio Petniūno instaliacija „Ovalas“, kuri šį rudenį atstovaus mūsų šaliai Lietuvai skirtame sezone Prancūzijoje. Tai bus vienas iš pagrindinių rugsėjo 19 d. – spalio 6 d. Meco (pranc. Metz) mieste vyksiančios parodos eksponatų. Paroda „Dévotions privées“ (liet. „Maldos objektai“) „Asmeniniai pamaldumo ženklai tradiciniame ir šiuolaikiniame mene“, kurioje dalyvaus menininkai tiek iš Lietuvos, tiek ir Prancūzijos, bus skirta neoficialiose religinių apeigų vietose naudojamų kulto objektų temai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

R. Petniūno instaliacija šiuolaikinio meno kalba pristato UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevru paskelbtą lietuviškosios kryždirbystės tradiciją, per ją netiesiogiai bandydama užčiuopti mūsų būties pamatus.

„Ovalas“ – tai kvietimas į kontempliatyvią kelionę laiku, persipinančiais kultūros, tikėjimo ir asmeninės tapatybės maršrutais. Maždaug 4 m pločio ir 4 m aukščio konstrukcijos viduje sukabinti apie 250 lietuviškų XIX–XX a. pirmos pusės pakabinamųjų kryžių su Nukryžiuotojo skulptūromis. Tarp begalės nežinomų dievdirbių nukryžiuotųjų bus pristatyti ir pačių žymiausių meistrų sukurti pavyzdžiai – tai Kazimiero Mockaus (1870-1944), Igno Bieliausko (1845-1932), Jono Dagio (1855-1940), Vincento Tverskio (1873-1937), Juozapo Piauloko (1860–1945), Vincento Mockaus ir kitų autorių kūriniai. Didžioji jų dauguma yra vadinamieji „namų kryžiai“ ar „Dievo Mūkos“.

Anksčiau šie kryžiai puošdavo daugumos tikinčiųjų namus, jie buvo saugomi ir branginami – juos, kaip didžiausią šeimos apsaugą ir relikviją, perduodavo iš kartos į kartą. Kryžiai tarsi „išplėšiami“ iš įprastinio jų pristatymui būdingo formato lygiai taip pat kaip kadaise jie buvo „išplėšti“ iš namų aplinkos. Anksčiau po visą Lietuvą išbarstyti, naudoti po vieną ir labai asmeniški, čia kryžiai žiūrovą užgriūna bevarde, grėsminga minia. Jautiesi esąs įkalintas šioje apsuptyje, priblokštas mysterium tremendum et fascinans, priverstas įsitraukti, reaguoti labai asmeniškai.

Simboliška, kad kūrinys galerijoje eksponuojamas artėjant vienai didžiausių metų švenčių – Šv. Velykoms, virsdamas iki skausmo atviru ir asmenišku klausimu apie savo šaknis, apie santykį su tuo, kas buvo anksčiau ir galbūt yra aukščiau.

Ramutis Petniūnas meno pasaulyje yra geriau žinomas kaip kolekcininkas, tad šis kūrinys įdomus dar ir kaip kolekcininko bandymas įprasminti savo kolekciją. Kelis dešimtmečius rinkti, tyrinėti ir branginti kūriniai suleidžia šaknis kolekcininko gyvenime, tapdami svarbia jo savasties dalimi. „Kolekcija yra mano dalis, o aš esu kolekcijos dalis“, – sako R. Petniūnas.

Instaliaciją „Vartų“ galerijoje bus galima pamatyti iki balandžio 2-osios. Kūrinio pristatymo renginyje kovo 15 d. 18 val. kalbą sakys kunigas Julius Sasnauskas.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.