Erkės nemiega: per savaitę vienoje klinikoje diagnozė nustatoma 3-4 šunims
Veterinarijos klinikos „Dr. Vet“ veterinarijos gydytoja Kamilė Puluikytė pastebi, kad pastarosiomis savaitėmis klinikoje netrūko atvejų, kuomet blogai pasijutusiems augintiniams diagnozuota mirtina, sunkiai pagydoma erkių platinama liga – babeziozė. Anot veterinarijos gydytojos, vėlyvą rudenį ir ankstyvą žiemą daug kas galvoja, kad erkės užšalo, todėl nebesaugo savo augintinių specialiomis priemonėmis arba saugo nepakankamai, neteisingai.
„Daugiausia atvejų yra diagnozuojama pavasarį, vasarą ir vėlyvą rudenį, kuomet daugelis šeimininkų galvoja, kad erkės užšalusios ir negali parazituoti. Jei žiemą temperatūra laikosi ilgesnį laiką žemiau 1oC, tuomet taip – jos užšąla. Tačiau, tik orui pašiltėjus, jos staigiai pradeda vėl parazituoti“, – sako K. Puluikytė.
Vis dėlto, tai ne vienintelis klaidingas manymas, kuris kelia pavojų augintiniams. Veterinarijos gydytoja dažnai išgirsta įsitikinimą, kad privatus kiemas bei žemesnė žolė yra rodiklis, kad erkių populiacija yra menka, tačiau, anot jos, tai irgi tėra išmislas. „Erkės randamos visur, net ir žolėje šalia šaligatvio“, – perspėja ji.
„Lapkričio antrąją savaitę klinikoje buvo diagnozuoti 4 babeziozės atvejai. Iš šių atvejų keli šunys buvo iš Vilniaus miesto centrinių rajonų, o kiti du pacientai atvyko iš miškingesnių vietų, iš už Vilniaus“, – nurodo K. Puluikytė.
Pirmieji ženklai – augintinis tapo vangus, patamsėjo šlapimas
Įtarti babeziozę galima pagal jai būdingus simptomus. Anot veterinarijos gydytojos, šunų šeimininkai kreipėsi dėl jų augintinių įtartino vangumo, apetito stokos, keli iš jų buvo pastebėję tamsesnį (kaip jodo tirpalas) šlapimą.
„Pagrindiniai simptomai – vangumas, karštesnis augintinis, nes temperatūra pakyla virš 39oC, tamsesnis nei įprastai šlapimas. Kiti simptomai dar būtų tokie, kaip sąnarių skausmingumas, balkšvesnės gleivinės – dantenos, akių konjuktyva. Ligai progresavus, galime pastebėti ir geltos požymių – geltonas gleivines“, – babeziozės simptomus vardija K. Puluikytė.
Todėl veterinarijos gydytoja įspėja, kad saugotis nuo erkių būtina net ir žiemą, nebent minusinė temperatūra laikosi ilgesnį laiką.
Pagrindiniai antiparazitiniai vaistai yra tabletės ir lašai, daugelis dar mėgsta erkes atbaidantį antkaklį, kuris galioja 8 mėnesius. Tačiau veterinarijos gydytoja įspėja, kad antkaklis ne visuomet yra patikima priemonė – pirmiausia, jį reikia tinkamai dėvėti ir užsegti, paliekant reikiamą tarpą tarp antkaklio ir odos, o dažniausiai į kliniką atėję augintiniai nešioja per daug laisvą antkaklį.
„Kita klaida, kai antkaklį nešioja šunys turintys masyvų pokailį, tuomet veiksmingumo irgi nepasiekiame. Tokiais atvejais geriausia rinktis tabletes ar lašiukus. Tik reikia atkreipti dėmesį, kuomet šeimininkai perka augančiam šuniui 3 mėnesių trukmės tabletę nuo erkių, ir turėti omenyje, kad jau po mėnesio šuo bus didesnio svorio, nei buvo, todėl tabletė taps neveiksminga. Taigi, augančiam šuniui geriau rinktis mėnesio trukmės preparatą“, – įspėja K. Puluikytė.
Anot jos, vos tik pastebėjus minėtus simptomus, būtina kreiptis į kliniką. „Ligai progresuojant, labai sunku išgelbėti gyvybę. Reikalingas ilgas gydymas, dažnai net kraujo perpylimas“, – sako veterinarijos gydytoja.
Erkių pernešamas ligos gruodžio pradžioje jau tapo norma
Jis aiškina, jog erkės aktyvios, kol paros temperatūros vidurkis yra pliusinis, todėl šiuo laikotarpiu erkių dar galima rasti. Rudenį jos taip pat būna aktyvios, nes maitinasi prieš žiemą.
Vis dėlto, didžiausias erkių sukeliamų ligų pikas klinikoje pastebimas pavasarį ir rudenį. J. Kantoravičiaus manymu, tai galimai susiję su tuo, kad preparatus prieš erkes augintinių šeimininkai pradeda naudoti tik pavasariui įpusėjus.
„Gyvūnų šeimininkai neįtaria, kad tik nutirpus sniegui ir pašildžius pirmiems pavasarinės saulės spinduliams, erkės atkunta. Išalkusios po žiemos, jos pradeda ieškoti maitinimosi šaltinio“, – priežastį, kodėl pavasarį tenka diagnozuoti daugiau erkių platinamų ligų, įvardija veterinarijos gydytojas.
Erkės tyko įvairiose vietose: įspėja nedaryti klaidų
Paklaustas, ar pagal šeimininkų skundus galima nusakyti, kuriose Vilniaus vietose dažniau pasigaunamos erkės, J. Kantoravičius atsako, jog tai padaryti sudėtinga.
„Kadangi pas mus klientai atkeliauja iš viso Vilniaus, tai sunku identifikuoti vietą, kur erkių gausiausia. Erkių augintiniai pasigauna parkuose, ten, kur nepjauta aukšta žolė, pakrūmės, miškai“, – sako veterinarijos gydytojas.
Pasak jo, vieni pirmųjų simptomų, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį gyvūnų šeimininkai, tai pakilusi augintinio temperatūra, atsiradusi apatija. Užsikrėtus erkių platinama liga, sumažėja arba dingsta apetitas, šuo būna nežaismingas, neturintis jėgų. Taip pat visada reikia atkreipti dėmesį į augintinio šlapimo spalvą – jei ji tamsi, jau galima įtarti, kad augintinis užsikrėtė.
Veterinarijos gydytojas įvardija ir dažniausias gyvūnų šeimininkų daromas klaidas, dėl kurių augintiniai užsikrečia erkių platinamomis ligomis.
„Viena iš klaidų, tai preparatų naudojimas ne pagal instrukciją, visada prieš naudojant ją reikia perskaityti arba išsiklausinėti pardavėjo kaip tinkamai lašinti specialius tirpalus, naudoti antkaklius. Taip pat svarbu nepamiršti, kad erkės aktyvios, kol oro temperatūra aukščiau nulio, todėl ir šiltą besniegę žiemą ir ankstų pavasarį įmanoma užsikrėsti erkių pernešamu pirmuoniu – babezija“, – įspėja J. Kantoravičius.