Daugintojų skandalo sūkuryje – žinomas veterinarijos gydytojas: kito kelio nematau, padaryčiau tai ir vėl

Iš pradžių pasipiktinus teismo sprendimu grąžinti šunis iš Jonavos rajono daugyklos atgal į daugintojos rankas, savaitgalį dar vieną pasipiktinimo bangą sukėlė paviešintos veterinarijos gydytojo Jakovo Šengauto išvados, kuriose šis teigia nematantis žiauraus elgesio su gyvūnais požymių. Delfi susisiekė su gydytoju – pokalbio metu jis teigė, kad išvadas parengė remdamasis turimomis ligos istorijomis, o tokios visuomenės reakcijos jis nesitikėjęs.

Veterinarijos gydytojas teigia nesitikėjęs, kad jo paskelbtos išvados iššauks tokią visuomenės reakciją. Vis dėlto, jis teigia, kad, galėdamas rinktis, savo veiksmų nekeistų, nes mano viską atlikęs teisingai.

„Man buvo keista tokia reakcija. Gyvename teisinėje valstybėje, kurioje specialistas ne tik gali, bet ir turi išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę. Tokios aštrios reakcijos tikrai nesitikėjau. Bet noriu pasakyti, kad tiesa nuo to nesikeičia. Aš vis tiek lieku prie tos pačios nuomonės. Kokios bebūtų sunkios man šios dienos, nematau kito kelio – padaryčiau tai ir vėl“, – teigia jis.

Ligos išrašuose matė nepakankamą priežiūrą, bet ne žiaurų elgesį

Kaip aiškina J. Šengautas, nė vieno iš paimtų gyvūnų nėra matęs gyvai ir apžiūrėjęs – vertinimą atliko pagal pateiktus dokumentus, veterinarinius išrašus, ligos istorijas. Savo vertinime jis teigia bandęs atsakyti tik į klausimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, o ne tai, kokiose sąlygose buvo laikomas gyvūnas. Rengdamas išvadas, pirmiausia jis kėlė klausimą, ar gyvūnai buvo pakankamai maitinami ir girdomi.

„Vienkartinis šuniuko negirdymas nėra žiaurus elgesys su gyvūnu. Tai jau būtų nuolatinis nemaitinimas ir negirdymas, kas matytųsi iš šuns kondicijos. Pagrindinis vertinimas buvo ligos istorija dėl būtinos veterinarinės pagalbos suteikimo. Tris šunis vertinti susilaikiau, kur buvo sunku įvardinti, ar tai žiaurus elgesys su gyvūnu, ar ne. Vienas šuo turėjo problemų su akimi, tačiau negalėjau nustatyti, ar savininkė buvo su juo pas gydytoją, ar gydė pati. Kitų dviejų šunų buvo neįrašyti mikročipo numeriai ir sumaišytos ligos istorijos, ko irgi negalėjau vertinti. Gal tai ir buvo sunkesni atvejai, bet juos atsisakiau komentuoti ne specialiai“, – teigia veterinarijos gydytojas.

Anot jo, likusių šunų problemos rodė jų nepakankamą priežiūrą, tačiau to J. Šengautas žiauriu elgesiu su gyvūnais negali vadinti.

„Likusius šunis įvertinau, bet, suprantate – ten prilipusios išmatos prie kojos, išaugęs per ilgas nagas arba atsiradusios dantų apnašos, kurias aptinku pas daugiau nei pusę savo pacientų, vyresnių nei 5 metai, kuriais rūpinasi ir myli. Buvo ir alergijų, užakusių ausyčių, kas būdinga šiai veislei. Čia nepagydoma liga, kuri gali būti tik kontroliuojama, tačiau turiu kitų gydyklų pažymas, kad operacija atlikta, o po jos paskirtas gydymas vaistais. Jei gyvūnas nebūtų buvęs gydytas, tada taip, čia žiaurus elgesys su gyvūnu. Bet jeigu pristatyti dokumentiniai įrodymai, kad šuo buvo vežiotas pas gydytoją, ar aš galiu teigti, kad jis nebuvo gydomas? Taip, nepakankamos priežiūros ir taisytinų dalykų čia yra masė, bet žiaurus elgesys yra kas kita“, – sako jis.

Pateikti išvadas teismo procesui pasisiūlė pats

J. Šengautas prisipažįsta, kad pateikti savo išvadas teismo procese sutiko sulaukęs šunis dauginusios A. P. skambučio. Nors šiuo metu „Dogspotas“ gydo kelis jos šunis Jakovo veterinarijos centre, jos nuosavybe šunys klinikos kartotekoje nėra įvardinti. Veterinarijos gydytojas pažymi, kad paskutinį kartą su savo dokumentiniais šunimis ši moteris kaip klientė pas jį lankėsi 2009 metais, todėl jis teigia, kad jokie verslo santykiai su A. P. jo nesieja.

„Savo dalyvavimą procese pasiūliau pats. Ši moteris man paskambino verkdama, sužinojusi, kad vieną iš jos šunų pas mus kastravo. Tik tada ir sužinojau apie šią istoriją, pasiūliau paskambinti jos advokatui. Aš taip pat esu agresyviai nusiteikęs šunų fermų atžvilgiu, susipažinau su dokumentais. Bet kai pamačiau, kas vyksta su gyvūnais po atėmimo, kaip yra elgiamasi su svetima nuosavybe – man pasidarė pikta, nes tai neteisinga gyvūno ir žmogaus atžvilgiu. Todėl pasisiūliau dalyvauti, nors ir negavau už tai nė vieno cento“, – savo sprendimą pateikti išvadas teismui grindžia J. Šengautas.

Priimdamas sprendimą, gydytojo išvadomis teismas nesirėmė

Paklaustas, kaip vertina šiuo metu kilusį triukšmą dėl teismo sprendimo daugintojos naudai, sprendžiant ne tik iš ligos išrašų, J. Šengautas teigia, kad jo požiūris į šią problemą yra labai panašus į visuomenės, tik ne toks agresyvus.

„Pirma – ne kiekvienas išaugęs per ilgas nagas ar prie kojų prilipęs išmatų gabaliukas yra žiaurus elgesys su gyvūnu. Antra – turi būti įvesta aiški sistema teisiniuose aktuose, atskirianti nepriežiūros ir nepakankamos priežiūros sąvokas. Trečias dalykas – šie objektai (šunų veisimo vietos – Delfi) turi būti labiau kontroliuojami. Kontroliuojančios institucijos jas turi tikrinti ne kartą į metus, bet skirti ženkliai daugiau dėmesio ir priimti sprendimus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo to, ką matome šiandien. Jei veisėjai būtų tikrinami dažniau, esu tikras, kad 90 proc. problemų jau nebūtų buvę. Buvo galima viską sutvarkyti be jokių cirkų“, – mano veterinarijos gydytojas.

Viešoje erdvėje pasirodžiusius įtarimus, kad gydytojo išvados galėjo prisidėti prie daugintojai palankaus teismo sprendimo, J. Šengautas paneigia. Anot jo, teisėja pranešė jo išvadomis nesinaudosiantys, mat remsis tik gyvai šunis apžiūrėjusių veterinarijos gydytojų išvadomis.

„Mano išvados prie to neprisidėjo. Teisėja parašė, kad naudosis išvadomis tų gydytojų, kurie apžiūrėjo gyvūną. Mano manymu, tose išvadose buvo be pagrindo pritaikyti žiauraus elgesio požymiai. Jos buvo labai emocingos. Toks įspūdis, kad mes norime uždrausti veisti visus šunis, nors viskas, ko mums trūksta, tai aktyvi kontrolė. Ir aš dalyvavau tame procese, nes esu savo šalies pilietis. Aš myliu šunis, bet tai nėra fanatiška meilė, kuri priveda prie dramos“, – sako J. Šengautas.

Teismas patikėjo daugintojos pažadais: gyvūnus nusprendė grąžinti

Delfi primena, kad Jonavos rajone, Šveicarijos seniūnijoje, Ratušėlių kaime pernai metais aptikti 55 netinkamomis sąlygomis laikomi gyvūnai. Teismas nustatė, kad gyvūnus laikiusi A. P. neužtikrino, kad nebūtų varžoma gyvūnų judėjimo laisvė, šunų laikymo sąlygos kėlė pavojų jų sveikatai ar gyvybei.

Taip pat nustatyta, kad A. P. laikė šunis lauko voljeruose, nors jai, kaip registruotai veisėjai, buvo suteikta teisė šunis laikyti ir veisti tik gyvenamosiose patalpose. Be to, laikomų šunų skaičius gerokai viršijo skaičių, nurodytą 2013 m. spalio 21 d. veiklos aprašyme.

Teisme įrodyta, kad daugumai laikytų šunų nustatyti sveikatos sutrikimai dėl ilgalaikės nepriežiūros ir veterinarinės pagalbos nesuteikimo. Vis dėlto, teismo posėdyje A. P. savo kaltės dėl žiauraus elgesio su gyvūnais nepripažino, tačiau sutiko, kad veterinarijos tarnybai nebuvo pateikusi visų reikiamų dokumentų.

Ji sutiko pažeidusi ANK 346 straipsnio 1 dalį, kurioje numatomas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Teismo sprendimu, A. P. pažeidė ir ANK 346 straipsnio 18 dalį, kurioje numatoma atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas.

Remiantis šiais straipsniais, sausio 28 d. teisme A. P. buvo pripažinta kalta – jai skirta 700 eurų bauda, tačiau gyvūnai nebus konfiskuojami. Toks sprendimas teisme grindžiamas tuo, jog ilgą laiką veiklą vykdžiusi A. P. iki 2020 spalio 9 d. nebuvo bausta ir įsipareigojo ateityje gyvūnams užtikrinti reikiamas sąlygas.

Nors teismas A. P. pažadais patikėjo, jie toli gražu įtikino ne visus – į sprendimą sureagavusių gyvūnų prieglaudų atstovai, paviešinę tokią istorijos kulminaciją, socialiniuose tinkluose sukėlė tikrą pasipiktinimo audrą.