Didžiausi 2022-ųjų laimėjimai gyvūnams Lietuvoje ir pasaulyje

2022-ieji Lietuvoje buvo paskelbti Gyvūnų gerovės metais. Per juos priimtas svarbus gyvūnų apsaugą nuo kankinimo padėsiantis užtikrinti įstatymas, pasistūmėta kelyje link kailių fermų Lietuvoje uždraudimo, stebėtas neįtikėtinas lietuvių aktyvumas padedant karo paveiktiems gyvūnams Ukrainoje bei siekiant kailių fermų draudimo visoje Europos Sąjungoje.

Gyvūnus kankinę asmenys nebegalės jų įsigyti

Seimas priėmė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kurios leis apriboti gyvūnų įsigijimą asmenims, žiauriai pasielgusiems su gyvūnais. Šios pataisos bus priemonė užkirsti kelią už žiaurų elgesį su gyvūnais nuteistam asmeniui nusipirkti naują gyvūną, kurį, tikėtina, taip pat kankintų.

Žemės ūkio ministerija pritarė kailių fermų draudimui Lietuvoje

Gruodžio mėnesį Žemės ūkio ministerija Vyriausybei pateikė siūlymą pritarti kailinių žvėrelių fermų draudimui, grįsdama jį kailių industrijos mažėjimu, nereikšmingumu šalies ekonomikai bei augančiu Lietuvos bei visos Europos Sąjungos piliečių susirūpinimu gyvūnų, auginamų kailiui, apsauga.

Vis dėlto, didžiausias pasekmes gyvūnų apsaugai turėsiantys pokyčiai per 2022-uosius įvyko kitose šalyse.

3 šalys uždraudė gyvūnų auginimą dėl kailio

Dar metų pradžioje tai padarė Airija, vasarą – Malta, o rudenį Latvija. Airija kailinius žvėrelius auginusiems ūkininkams nesuteikė pereinamojo laikotarpio, t. y. fermos turėjo užsidaryti tais pačiais metais, kai buvo priimtas įstatymas. Latvija nusprendė kailių fermeriams nemokėti kompensacijų. Nors Maltoje kailinių žvėrelių fermų nebuvo, valstybė nusprendė užtikrinti, kad galimybė pradėti vykdyti šią veiklą šalyje neegzistuotų.

Startavo Europos piliečių iniciatyva, siekianti uždrausti kailinių žvėrelių fermas bei kailių importą visoje Europos Sąjungoje

Šiai iniciatyvai surinkus milijoną balsavimo teisę turinčių europiečių parašų, Europos Komisija privalės svarstyti siūlymą uždrausti kailių gamybą ir importą visoje Europos Sąjungoje. Lietuviai išsiskyrė kaip vieni aktyviausiai šią iniciatyvą palaikančių europiečių.

Pasistūmėta dėl vištų dedeklių apsaugos

Italijoje uždrausta žudyti vienadienius vyriškos lyties viščiukus (šie gyvūnai kiaušinių pramonėje nereikalingi, todėl vos išsiritę sumalami gyvi arba uždusinami maišuose). Italijos parlamentas nusprendė, kad industrija privalės persiorientuoti ir pradėti naudoti technologijas, leidžiančias viščiuko lytį nustatyti šiam dar neišsiritus.

2022-aisiais vištas dedekles laikyti narvuose uždraudė dvi šalys – Danija ir Izraelis. Industrijoms persiorientuoti jos suteikė daugiau nei 10-ies metų laikotarpį. Tuo tarpu Arizona nusprendė, jog vištas laikyti narvuose ten nebebus galima nuo 2025-ųjų ir taip prisijungė prie 13-os šį sprendimą jau priėmusių valstijų.

Daugiau apsaugos transportuojamiems gyvūnams

Naujoji Zelandija uždraudė galvijų eksportą. Ilgos kelionės laivais buvo vienintelis būdas iš šalies eksportuoti gyvūnus, tačiau po atskleistų žiaurių sąlygų tokio transportavimo metu, šalis nusprendė, jog ši praktika gadina jos reputaciją.

Vokietija apribojo gyvų galvijų transportą. Nuo 2022-ųjų iš šalies nebegalima gyvūnų, skirtų veisimui ir penėjimui, išgabenti už Europos Sąjungos ribų. Tiesa, Vokietijos institucijos ragina ir kitas ES nares imtis analogiškų ribojimų, kitaip šalies ribojimai gali būti neefektyvūs.

„Prieš penkis metus bent vienas ar du tokie laimėjimai gyvūnams būtų atrodę labai dideli. Dabar, kai visuomenės, verslų bei valdžios požiūris į gyvūnų apsaugą keičiasi itin sparčiai, laimėjimus net sunku susekti – jų tiek daug. Nors didžiausi jų buvo pasiekti kitose šalyse, žinau, jog Lietuva juda tinkama kryptimi. Greitai didžiausias pergales dėl gyvūnų pasieksime čia. Kailių fermų draudimas neišvengiamas“, – dalinasi gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.