Dviejų kambarių bute alytiškė aptikta su 28 gyvūnais: gelbėtojai parodė, kokį košmarą jie išgyveno

Asociacijos „Keturkojo viltis“ darbuotojai negalėjo patikėti savo akimis, kai iš dviejų kambarių buto Alytuje teko perimti net 28 gyvūnus, galimai naudotus dauginimui. Tarp žiauriomis sąlygomis laikytų gyvūnų – 12 katinų, 12 šunų ir 4 triušiai. Lyg to būtų maža, gyvūnų globėjai atskleidžia, kad iš to paties asmens gyvūnus perima jau trečią kartą. Vis dėlto, tokiems gyvūnų daugintojams įstatymų pakeitimai ruošia vis daugiau kliūčių – susimokėti baudą, atsisveikinti su gyvūnais ir toliau tęsti veiklą su naujomis aukomis neišdegs.

Dviejų kambarių bute gyvūnus laikė košmariškomis sąlygomis

Socialiniuose tinkluose gyvūnų globėjai pasidalino vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kokiomis sąlygomis dviejų kambarių bute buvo laikomi neseniai išgelbėti 28 gyvūnai. Jie perimti sausio 5 dieną.

Gelbėtojai įtaria, kad gyvūnų šeimininkė juos daugino siekdama pasipelnyti – bute aptikti 4 čihuahua, 2 špicai, mopsas, toiterjeras ir mišrūnė kalytė su trimis neseniai gimusiais šunyčiais.

„Daugyklos aukos pagaliau buvo išlaisvintos iš kalėjimo, gyvenimo nuolatiniame skausme, alkyje, baimėje, pastoviame kergime ir dvoke“, – dalindamiesi vaizdais iš kraupiu veislynu tapusio buto, skelbia asociacijos „Keturkojo viltis“ gelbėtojai.

Gyvūnų globėjai pastebi, kad išgelbėtų gyvūnų šeimininkė ne tik neužtikrino gyvūnams tinkamų laikymo sąlygų, bet ir nesirūpino jų sveikata. Po pirminės apžiūros pastebėta, kad gyvūnai pilni parazitų, net galima matyti, kaip ant jų šokinėja blusos. Kai kurie gyvūnai – be dantų, ilgais nagais, nešvariomis arba su uždegimu ausimis, išliesėję, turintys odos pažeidimų ir grybelinių susirgimų. Dalis šunų neturi balso.

„Šis asmuo – ne tik, kad daugintoja, bet ir kaupikė, nes bute šiukšlių kalnai iki lubų, baisus dvokas, gyvūnai buvo suslėpti užmetus ant jų skudurus, o „šeimininkė“ viso perėmimo metu mus išvadino šlykščiausiais žodžiais, keikė iš dūšios“, – gelbėjimo operacijos patirtimi dalinasi asociacijos „Keturkojo viltis“ gelbėtojai.

Šiuo metu Alytuje besiglaudžiantiems išgelbėtiems gyvūnams ieškomi laikini globėjai. Galintys padėti kviečiami skambinti numeriais [phone] ir [phone].

Gyvūnų skriaudėjams galioja sugriežtintos baudos, tačiau jų nepakanka

Nors anksčiau gyvūnai buvo perimti iš jų gerovės neužtikrinančių sąlygų, situacija kartojasi jau trečią kartą. Atvejų, kai baudos ir gyvūnų perėmimas nesustabdo nelegalių gyvūnų veisėjų veiksmų, netrūksta.

Vienas tokių pavyzdžių – pernai didelio atgarsio susilaukusi Kėdainių rajone, Piliuonių kaime aptikta gyvūnų daugykla, kurioje daugiau nei 50 šunų buvo laikomi grėsmę sveikatai ir gyvybei keliančiomis sąlygomis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriams nustačius žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmus, priimtas sprendimas šunis iš šeimininko konfiskuoti.

Nors gyvūnų kankintojas buvo baustas ir anksčiau, iki tol baudos gyvūnų daugintojo nesustabdė (pilną straipsnį rasite čia).

Nuo 2021 metų antros pusės veikia sugriežtintos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje nurodytos baudos už žiaurų elgesį su gyvūnais.

Pagal jo 16 ir 17 dalį, žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo 150 iki 2000 eurų. Pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 2000 iki 4000 eurų.

Tuo metu pagal jo 18 ir 19 dalį žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo 900 iki 3200 eurų. Pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 2200 iki 6000 eurų.

Už šiuos 346 straipsnio administracinius nusižengimus privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą.

Situaciją įvertino inspektoriai: asmuo – gyvūnų „kaupėjas“, o ne veisėjas

VMVT Alytaus departamento duomenimis, dėl iš minėtos gyventojos buto sklindančios nemalonių kvapų, namo bendrija kreipėsi į teismą dėl gyvūnų pašalinimo iš buto. Teismas leido pašalinti gyvūnus iš buto. Antstolis kartu su Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojais, dalyvaujant policijos pareigūnams, NVSC, VMVT atstovams, šią savaitę gyvūnus iš gyventojos paėmė ir perdavė asociacijos „Keturkojo viltis“ globai.

Situaciją pakomentavusi VMVT teigia, kad minima gyventoja nėra gyvūnų augintinių veisėja. Preliminariais duomenimis, moteris galimai turi sveikatos sutrikimų, periodiškai į savo namus parsigabena įvairių gyvūnų (paukščių, triušių, kačių, šunų), įvairius daiktus. Iš jos paimami gyvūnai, po kurio laiko ji vėl jų įsigyja.

VMVT pažymi, kad sprendimus dėl analogiškų atvejų gali priimti atsakingos savivaldybių administracijos, nes jos yra pasitvirtinusios gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. Šiuo Alytaus atveju – tai buvo asmuo gyvūnų „kaupėjas“, tai ne veisėjas.

„Tikimės, kad tokiems atvejams spręsti pagelbės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inicijuotas ir nuo šių metų sausio 3 dienos įsigaliojęs Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimas, kuriuo nustatyta, kad asmenims, kurie bausti už žiaurų elgesį su gyvūnais ir iš kurių buvo konfiskuoti gyvūnų nuo 2 iki 10 metų bus draudžiama laikyti gyvūnus“, – teigiama „Delfi“ žurnalistams VMVT atsiųstame komentare.

Pagal šiuos pakeitimus, gyvūno laikytoju negali būti asmuo:

1) kuris yra baustas už administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalyje, ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai, – 2 metus įsiteisėjus nuobaudai;

2) yra baustas už administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 17, 18, 19 dalyse, ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai, – 4 metus įsiteisėjus nuobaudai;

3) yra teistas už nusikalstamos veikos, nurodytos Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje, padarymą ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį šio kodekso 38, 39, 40 straipsniuose nurodytais pagrindais, – vykdant teismo sprendimą ir 10 metų įvykdžius teismo sprendimą.

1 ir 2 punktai taikomi atžvilgiu tų gyvūnų rūšių, prieš kurioms priklausančius gyvūnus asmuo naudojo neteisėtus veiksmus ir už šiuos veiksmus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, visi šie gyvūnai buvo konfiskuoti. 3 punktas taikomas visų gyvūnų rūšių atžvilgiu.

Teisinę atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais asmeniui taikiusi institucija raštu jį informuoja apie šio straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą. Asmeniui, pažeidusiam šio straipsnio 2 dalies nuostatas, taikoma administracinė atsakomybė ir įsiteisėjus nuobaudai šio straipsnio 2 dalyje nurodyti laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo.

Žiauriai pasielgusiems su gyvūnais – draudimas juos laikyti

Gruodžio pabaigoje Lietuvos Respublikos Seimas informavo apie priimtus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kuriais nutarta uždrausti asmenims, žiauriai besielgusiems su gyvūnais, tam tikrą laiką laikyti gyvūnus.

Pakeitimai siūlyti siekiant išvengti situacijų, kai asmuo, žiauriai pasielgęs su gyvūnais ir jų netekęs, tuoj pat nevaržomai gali įsigyti ar priimti auginti kitus gyvūnus. Taigi, šis įstatymas turėtų užtikrinti, kad skriaudžiami gyvūnai ne tik bus atimami iš nelegaliai juos veisiančių asmenų, bet ir neleis jiems jų laikyti tam tikrą laiką.

Pagal priimtas pataisas, už administracinius nusižengimus baustas asmuo, iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai, gyvūno laikytoju negalės būti 2 arba 4 metus, priklausomai nuo nusižengimo sudėtingumo. Draudimas neleis laikyti tų gyvūnų rūšių, prieš kurias buvo naudoti neteisėti veiksmai.

Dar griežtesnės sąlygos bus taikomos asmenims, nubaustiems pagal Baudžiamąjį kodeksą, kuomet dėl žiauraus elgesio su gyvūnu ir jo kankinimo šis žuvo arba buvo suluošintas – toks asmuo vykdant teismo sprendimą ir 10 metų įvykdžius teismo sprendimą negalės laikyti visų gyvūnų rūšių.

Nepaisant šio draudimo, grės administracinė atsakomybė – bauda nuo 150 iki 300 eurų. Pakartotinis nusižengimas užtrauks baudą nuo 300 iki 550 eurų.