„Tai nuostabi diena tūkstančiams gyvūnų, kuriems neteks gyventi kančioje. Estija pagaliau padėjo didelį žingsnį pirmyn gyvūnų gerovės srityje. Šis įvykis – didelė motyvacija ir toliau tęsti kovą už kitus kenčiančius gyvūnus, kuriems reikia mūsų pagalbos,“ – teigė Kristina Mering, Estijos gyvūnų apsaugos organizacijos „Nähtamatud Loomad“ prezidentė, 15 metų siekusi šio kailių fermų draudimo.
2020–ųjų metų sausį, „Nähtamatud Loomad“ parlamentui pateikė uždrausti kailinių žvėrelių fermas skatinančia peticiją, elektroniniu parašu pasirašytą 6 161 piliečio. Tuo metu tai buvo daugiausia parašų surinkusi peticija Estijos istorijoje. Po 6 mėnesių 23 parlamento nariai inicijavo gyvūnų apsaugos įstatymo pakeitimą, kuriuo buvo siekiama uždrausti kailinių žvėrelių fermas iki 2026 m.
Šiandien dauguma parlamento narių balsavo už šį draudimą. Taip Estija prisijungė prie 21 šalies Europoje, kurios jau uždraudė arba apribojo kailinių žvėrelių auginimą.
Šiuo metu Estijos kailinių žvėrelių fermose yra laikoma apie 1 000 gyvūnų. Šis skaičius per pastaruosius kelis metus sparčiai krito, o šių metų pradžioje didžiausia kailinių žvėrelių ferma, laikiusi 170 000 audinių bei lapių paskelbė, jog nutraukia savo veiklą.
„Toks Estijos žingsnis yra svarbus ir Lietuvos kailinių žvėrelių fermose laikomiems gyvūnams, kurių šiandien yra apie 2 mln.“, – teigė gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė. „Prie šalių, kurios jau uždraudė arba apribojo kailinių žvėrelių fermų veiklą prisijungia vis daugiau šalia Lietuvos esančių šalių. Tai tik dar kartą įrodo, jog Lietuvoje kailinių žvėrelių fermoms taip pat teks užsidaryti. Tam pritaria ir visos didžiosios Lietuvos partijos. Dar prieš rinkimus jos pareiškė, jog kailinių žvėrelių fermoms Lietuvoje ateities nėra“, – tęsė G. Vaitkevičiūtė.