Šiurpus vaizdas: šunys bando loti, tačiau garsų neskleidžia
Įtarimų dėl Dainavos gatvėje esančiame bute dauginamų gyvūnų kilo organizacijos „Lietuva gyvūnams“ savanoriams, kurie apie tai pranešė policijos pareigūnams. Tačiau gyvūnų gelbėtojams buvo netikėta, kad šis pranešimas padės išaiškinti ne vieną, o dvi daugyklas.
Kaip rašoma Delfi žurnalistams atsiųstame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Tauragės departamento komentare, departamento inspektoriai dar vasario 22 d. vakarą, apie 20 val., kartu su policijos pareigūnais atliko patikrinimą Tauragės miesto gyventojos namuose.
„Patekti į butą atvykusiems VMVT inspektoriams ir policijos pareigūnams pavyko ne iš karto. Šeimininkė teigė, kad išsigando, dėl to durų neatidarė. Tačiau po ilgų įkalbinėjimų patekus į gyvūnų laikytojos patalpas įtarimai dėl nelegalios šunų veisimo veiklos pasitvirtino“, – rašoma VMVT atsakyme.
Patikrinimo metu nustatyta, kad apie 60 m2 bute neturint leidimo veisti laikomi 27 šunys. Tarp jų – 10 suaugusių patelių, 2 suaugę patinai ir 15 jauniklių.
Šeimininkė kaltės nepripažino
„Didžioji dalis šuniukų buvo neženklinti. Įsigijimo dokumentų laikytoja nepateikė. Nustatyta ir kitų pažeidimų. Taip pat įtarimų sukėlė ir privataus veterinarijos gydytojo veikla, kuris, kaip įtariama, galėjo suklastoti šių augintinių vakcinacijos pažymėjimus. Į vietą buvo iškviestas veterinarijos gydytojas gyvūnų augintinių sveikatos būklei įvertinti. Šeimininkė savo kaltės nepripažino“, – nurodoma VMVT atsakyme.
Paklausus, kaip šiuo metu vyksta tyrimas dėl nelegalaus šunų veisimo, teigiama, kad iš netinkamai šunis laikiusios ir neteisėtą veiklą vykdžiusios veisėjos visi 27 šunys, bendradarbiaujant su vietos savivaldybe, buvo paimti ir perduoti laikinai globoti gyvūnų globos organizacijai „Būk mano draugas“. Šios laikytojos atžvilgiu pradėta administracinių nusižengimų teisena.
„Patikrinimo metu pastebėta, kad šunys bando loti, tačiau garsų neskleidžia, arba šuniukų balsas labai duslus. Šis faktas sukėlė įtarimų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Šiuo metu gyvūnų sveikatos būklę vertina veterinarijos gydytojai, o, pasitvirtinus įtarimams, byla būtų perduota ikiteisminiam tyrimui“, – rašoma atsakyme.
Daugintojas Jurbarke netyčia išsidavė pats: jo skambutis sukėlė įtarimų
Susisiekėme ir su „Būk mano draugas“ prieglaudos savanore Diana Valeikaite, kuri teigia, kad visi priimti šunys yra stebėtinai baikštūs. Anot jos, jau vien tai, kad toks kiekis gyvūnų laikomas mažame plote jų nevedžiojant, yra nusižengimas prieš gyvūnus. Tačiau antradienį, gavus oficialius šunų sveikatos tyrimų rezultatus, paaiškės dar daugiau detalių.
„Psichologinė trauma pas juos labai didelė. Jie bijo staigių judesių, šalinasi žmonių. O didžiausia problema yra ta, kad jie neloja“, – teigia D. Valeikaitė.
O štai vakar prieglaudos darbuotojai padėjo aptikti dar vieną susijusį daugyklos židinį, kurį išdavė sulauktas įtartinas skambutis. Tauragėje aptiktus 27 šunis papildė dar 26 šunys iš Jurbarko. Jurbarke aptikti šunys priminė mažųjų pudelių, prancūzų buldogų ir Vakarų Škotijos baltųjų terjerų veisles, tuo metu Tauragėje dauginti Jorkšyro terjerus, Maltos bišonus ir mažuosius pudelius primenantys šunys.
„Vienas iš paimtų šuniukų buvo registruotas kito daugintojo vardu, kurį jau seniai žinome ir stebime, tačiau anksčiau niekaip prie jo nepavykdavo prikibti. Jis pradėjo rašinėti mūsų prieglaudos direktorei, ar nėra pas juos vienos kalytės. Mums kilo įtarimas, nes kalytė – 4,5 mėnesio, irgi jau bebalsė, tokia jaunutė, o jau su sužalotom balso stygom. Mums kilo įtarimas, ar jis nebando kažko paslėpti, bandydamas iš mūsų tą kalytę atgauti. Tauragės VMVT greit susizgribo ir nuvažiavo pas jį patikrinti, tai vakar rado dar daugiau šunų, kurių didžioji dalis – nelojančių“, – sako D. Valeikaitė.
Stebina ir tai, kad, neoficialiais duomenimis, Jurbarke šunis dauginęs, tačiau oficialiai registruotas veisėjas L.S. anksčiau dirbo įmonėje „Jurbarko komunalininkas“, kurioje gaudė benamius gyvūnus, kuriuos, kaip įtariama, galėjo naudoti dauginimui. Vis dėlto, tyrimai, kurie galėtų tai įrodyti, nėra atlikti.
Nekyla abejonių, kad balso stygos pažeistos mechaniškai
Taip pat D. Valeikaitė nurodo, kad šunys turi daug akivaizdžių sveikatos problemų: jų kojytės iškrypusios, oda nuplikusi, šunys neturi balso. Nors oficialūs šunų tyrimai bus paskelbti antradienį, D. Valeikaitė net neabejoja, kad jie patvirtins nukirptų balso stygų faktą.
„Didžioji dalis šuniukų turi balso stygų sąaugų, o tai reiškia, kad jos pažeistos mechanišku būdu. Akivaizdu, kad yra kažkuris veterinaras, kuris už gerus pinigus pakarpo balso stygas. Tačiau jūs pabandykite pagauti, kas tai padarė. Mes tik turime įtarimų“, – sako prieglaudos savanorė.
„Mes užkabinę kažkokį rimtą tašką, nes mumis pradėjo prokuratūra domėtis. Tauragėje, ta pirmoji daugintoja, iš kurios paėmėm bebalsius šuniukus, dažnai prokuratūroj lankosi. Sužinojome, kad ji ten kažkokį giminaitį turi, ir jis pradėjo mumis domėtis“, – prideda ji.
Delfi primena, kad pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnį, nuo 2004 metų bet kokios veterinarinės procedūros, kuriomis siekiama pakeisti gyvūno išvaizdą ir jo fiziologines funkcijas, pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, yra žiaurus elgesys su gyvūnu ir jo kankinimas.
Žiaurus elgesys su gyvūnu užtraukia baudą nuo 50 iki 1200 eurų, o pakartotinai nusižengusiems – nuo 1200 iki 1750 eurų. Taip pat iš šeimininkų gyvūnas gali būti konfiskuotas. Tuo metu procedūrą atlikusiam veterinarijos gydytojui gresia ne tik bauda, bet ir licencijos netekimas.