Gyvūnų globėjai pakraupę: iš garsiosios Širvintų daugyklos išgelbėti šunys bus grąžinti atgal

Pernai metais griaudėjusiame nelegalių daugyklų skandale vienas iš garsiausiai aptarinėjamų buvo Širvintų atvejis – apie ten rastus 40 apleistų šunų ūžė ir socialiniai tinklai, ir žiniasklaidos kanalai. Nors garsųjį ūkį įvertinusios tarnybos konstatavo, kad su gyvūnais elgiamasi žiauriai ir juos būtina konfiskuoti, neseniai paskelbtame teismo nutarime nurodytas sprendimas šunis grąžinti jų šeimininkui. Tuo metu gyvūnų gelbėtojai teigia, kad ši žinia juos paliko be žado.

Apleistus šunis konfiskavo iš daugyklos, tačiau nusprendė grąžinti atgal

2020 m. rugsėjo 7 dieną vykęs Širvintų daugyklos demaskavimas – vienas iš garsiausiai aptartų tuometinio daugyklų skandalo atvejų. Tą dieną Širvintų ūkyje apsilankę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pateikė verdiktą, kad gyvūnų laikymo sąlygos – nedovanotinos. Algio Ušacko ūkyje aptikta daugiau nei 40 apleistų šunų, jų kailyje rasta daug parazitų, dalis gyvūnų buvo karpytomis ausimis.

Dar iki pasirodant pareigūnams, Širvintų daugyklą buvo apsupę gyvūnais susirūpinę savanoriai, padėję atskleisti šioje vietoje vykdomą veiklą. Ūkį jie praminė skerdykla dėl šiurpą keliančių radinių – maišo su negyvais šuniukais, nudirtos šuns odos, visur besimėtančių gyvūnų kaulų ir gaišenų. Pats ūkininkas su kaltinimais nesutiko.

Specialistams įvertinus gyvūnų laikymo sąlygas, nuspręsta šunis konfiskuoti ir atiduoti prieglaudoms. Taip 25 daugyklos šunys atsidūrė Kauno prieglaudoje ir gyvūnų gerovės namuose „Nojus“, tačiau tikėtina, kad ten jie neužsibus. Prieglaudos atstovai vakar pasidalino savo nusivylimu dėl gyvūnų daugintojui palankaus teismo sprendimo, pagal kurį gyvūnai vėl bus grąžinami šeimininkui.

„Neįtikėtinos ir liūdnos žinios. Kadangi nesame nagrinėjamos bylos šalimi, tik šiandien sužinojome, kad Širvintų rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą, kuriame teigiama, kad visgi A. Ušackas tinkamai prižiūrėjo šunis, kurie iš jo buvo paimti bei pristatyti į prieglaudą „Nojus“ 2020-09-07. Teismas taip pat nurodė šunis grąžinti A. Ušackui“, – rašoma prieglaudos puslapyje paskelbtame įraše.

Kelia klausimą: kaip toliau elgsis gyvūnų daugintojai?

Prieglaudos atstovams sunku suvokti, kaip teisme priimta tokio sprendimo, mat pirmąsias dienas, kuomet perėmė 25 šunis, prisimena su siaubu – kaip skelbiama prieglaudos įraše, tai buvo „nualinti, nukankinti, tamsoje (rūsiuose) garduose laikyti šunys, kurie turėjo ne tik daugybę ligų, bet dalis jų iki šiol bijo arčiau prisileisti žmones.“

Prieglauda viliasi, kad šis teismo nutarimas nebus paskutinis ir gyvūnai nebus grąžinami A. Ušackui, nes jo veikla atitinka žiauraus elgesio su gyvūnais apibrėžimą. Baiminamasi, kad daugintojui sugrąžinti gyvūnai bus ir toliau išnaudojami.

„Kadangi šis teismo nutarimas įsiteisėja tik po 30 dienų, neabejojame, kad VMVT šį ydingą nutarimą skųs apeliacine tvarka bei apeliacinis teismas neliks abejingas žiauriam ir nežmoniškam gyvūnų savininko elgesiui. Įsivaizduokite, jeigu toks teismo nutarimas įsiteisėtų, kaip toliau galėtų elgtis neteisėti gyvūnų daugintojai su laikomais gyvūnais?! Apskritai, kyla klausimas, kas, anot Širvintų rajono apylinkės teismo, yra žiaurus elgesys su gyvūnu?

Apgailestaujame, kad teismas laiko tinkamu elgesį, kai gyvūnai keletą metų laikomi tamsiame rūsyje ir naudojami tik reprodukcinei funkcijai atlikti, kai jie nėra gydomi nuo ligų ir ektoparazitų, kai jie bijo žmogaus“, – skelbiama prieglaudos „Nojus“ puslapyje.

Teismas žiauraus elgesio su gyvūnais šioje byloje nemato

Byla su skundu Širvintų teismo rūmuose buvo gauta 2020-12-11. Teisminis bylos nagrinėjimas nuotoliniu būdu pradėtas 2021-03-03, o baigtas 2021-05-18.

Delfi žurnalistams paprašius pakomentuoti teismo sprendimą, Nacionalinė teismų administracija pasidalino bylą išnagrinėjusios teisėjos komentaru apie priimtą procesinį sprendimą.

Jame rašoma, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė vienareikšmišką išvadą, kad A. Ušackas yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 3 dalį už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Reikalavimų veisėjams nuostatų pažeidimus. Įvertinęs itin didelį A. Ušacko laikytų gyvūnų kiekį (daugiau negu 40 šunų), taip pat minėtų teisės aktų pažeidimų didelį mastą, teismas paskyrė maksimalią įstatyme nustatytą baudą už šiuos pažeidimus.

Vis dėlto, teismas šiuo atveju neįžvelgė pagrindo vertinti nustatytus gyvūnų augintinių priežiūros ir gyvūnų veisimo pažeidimus kaip A. Ušacko žiaurų elgesį su savo augintiniais ar jų kankinimą, sukėlusį jiems skausmą, kančią.

Šiuo atveju teismas nenustatė, kad A. Ušacko laikyti gyvūnai būtų badavę, kentę troškulį, gulėję ant savo išmatų, laikomi per mažuose garduose, tamsoje, kad jiems A. Ušackas būtų atlikęs kupiūravimo procedūras ar sąmoningai neteikęs veterinarinės pagalbos, kai tokia pagalba buvo būtina. Todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti A. Ušacko veiksmų kaip žiauraus ar kankinančio elgesio su savo šunimis.

Teigia, kad šiu atveju konfiskuoti šunų neprivalo

Dėl administracinio poveikio priemonės – turto, t. y. A. Ušacko šunų, konfiskavimo – teismas paaiškina, kad pagal galiojantį įstatymą už pažeidimus, kuriuos šiuo atveju padarė A. Ušackas, nėra numatytas privalomas turto (gyvūnų) konfiskavimas. Teismas šiuo atveju nenustatė pakankamo pagrindo skirti šią administracinio poveikio priemonę.

Atsižvelgta ir į tai, kad anksčiau A. Ušackas nėra baustas už šunų nepriežiūrą; ankstesnių planinių patikrinimų metu nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, susijusių su šunų nepriežiūra; dalis šunų, apskritai, nuosavybės teise priklauso jo dukrai R. Ušackaitei. Teismo vertinimu A. Ušacko šunų konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga priemonė.

Teismas taip pat nori atkreipti dėmesį į tai, kad tokios teismo išvados paremtos teismui atlikus įrodymų tyrimą byloje, apklausus 8 liudytojus, gavus didelės apimties medicininius išrašus apie šunų sveikatos būklę, atlikus kitus įrodymų tyrimo veiksmus, kas buvo padaryta per 2,5 mėn. trukusį teisminį nagrinėjimą.

Priimta nutartis per 20 dienų proceso dalyvių gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui.

Tiesa, tai ne pirmas kartas šiais metais, kai nelegaliai šunis veisusiems asmenims nuspręsta grąžinti konfiskuotus gyvūnus. Ne mažesnį gyvūnų globos organizacijų pasipiktinimą sukėlė sausio 28 dieną teismo paskelbtas verdiktas Jonavos rajone, Šveicarijos seniūnijoje, Ratušėlių kaime 55 gyvūnus netinkamomis sąlygomis laikiusiai A. P. Tąkart už žiaurų elgesį su gyvūnais jai skirta 700 eurų bauda be gyvūnų konfiskavimo. Apie tai rašėme čia.