Gyvūnų laikymo sąlygos cirke kelia siaubą
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija (LGTAO) pasidalino raginimu nepirkti bilietų į šiuo metu Lietuvoje veikiančius cirkus.
„Jūsų bilietas yra šio gyvūno kasdienis gyvenimas vilkike. Kodėl jūs ir jūsų vaikai, žiūrėdami į šį gyvūną, jaučiasi linksmi?“, – dalindamasi cirko dramblio nuotrauka, rašė organizacija.
Ji priminė, kad pernai visuomenė atsisakė bilietus pirkti bilietus į VIP cirko pasirodymo po to, kai viešoje erdvėje išplito skandalingas pasirodymo su meškiuku vaizdo įrašas.
Į raginimą sureagavo tūkstančiai laukinių gyvūnų pasirodymams cirkuose nepritariančių žmonių – vos per pirmąsias porą valandų juo pasidalino beveik 2 tūkst. žmonių. „Jau seniai savo vaikams išaiškinau, kas yra cirkas ir gyvūnai cirke, tad apeinam šią įstaigą dideliu atstumu“, – sureagavo Natalija.
„Vakar praėjom su devynmečiu sūnumi pro šį drambliuką. Jo kairė akis pabalusi, vargiai ką mato. Visa buvo užputojusi, nufilmavom. Be galo gaila buvo. Sūnus prašė eiti į šoną, nes nebegali žiūrėti į jį tokį liūdną. Ir tada pasakė: mama, čia juk ne jo namai, jam čia šalta – ką pagalvotų drambliuko tėvai, jei sužinotų, kad jis čia taip kankinamas šaltyje? Širdį suspaudė“, – rašė Andželika.
„Tokių buvo ir bus, kurie perka ir eina, nes vaikams linksma. Jie net nesusivokia, kas iš tikrųjų vyksta už cirko ribų“, – piktinosi Dovilė.
„Ėjau pro šalį penktadienį, tai stovi ten mamos su vaikais prie bilietų, laukia, o iš kitos pusės visokiais garsais baubia gyvūnai. Ar jiems ten valgyti neduoda, ar kas – baisūs garsai“, – stebisi vilnietė Justina.
Išsekęs dramblys sukėlė gailestį: jis vos pajuda
Nuotrauka su išsekusiu cirko drambliu feisbuke pasirodė dar balandžio 3 dieną. Nuotrauka pasidalinusi Viktorija Babkinytė tąkart rašė: „Ar taip turi atrodyti sveikas dramblys? Jis vos pajuda“, – stebėjosi mergina.
Po šio įrašo susibūrė pasipiktinę aktyvistai, savaitgalį Vilniuje ir Kaune surengę protesto akciją. Viena iš akcijos organizatorių Raminta Ramanauskienė teigia, kad cirkuose išnaudojamų, kankinamų ir žiaurias laikymo bei dresūros sąlygas kenčiančių gyvūnų būties didžiausia priežastis – cirkų lankomumas, žmonių ėjimas į juos.
„Kai šiandien visas pasaulis taip garsiai šaukia, akivaizdžiai tiesioginiais vaizdais demonstruoja gyvūnų patiriamas kančias, tėvai vis dar veda savo vaikus į cirką kaip į puikiausią toleruotiną pramogą. Bet, deja, cirkas neturi jokios edukacinės prasmės. Priešingai – cirkas moko tik to, kad kankinti, laikyti laukinį, gimusį būti laisvėje gyvūną narve yra normalu“, – piktinasi ji.
Raminta pastebi, kad be siauro visuomenės požiūrio, riboto supratimo apie gyvūnų būtį, kita didelė spraga yra mūsų valdžios pozicija – abejingumas problemai laikant ją ne tokia reikšminga.
Cirkai neegzistuos, jei nebus lankytojų
Pernai metų rugsėjį draudimą naudoti laukinius gyvūnus cirke svarstė Aplinkos apsaugos komitetas. Įstatymo pakeitimo projektą dar 2017 m. gegužę užregistravo Seimo narys Linas Balsys.
Tąkart jis atkreipė dėmesį į tai, kad ES šalių įstatymuose vis dažniau įtvirtinama nuostata, draudžianti jų teritorijoje rengti cirko pasirodymus, kuriuose naudojami laukiniai gyvūnai. Apribojimus, skirtus gyvūnų išnaudojimui cirko pasirodymuose, turi 24 Europos valstybės. Vis dėlto, Lietuvoje draudimas vis dar neįsigaliojo.
„Kaip visada, visas biurokratinis aparatas kartais tiesiog pastringa. Šiuo atveju taip nutiko, kad L. Balsys ir Aplinkos ministerija paruošė atskirus įstatymo projektus. Paskutiniame Seimo komiteto posėdyje buvo nuspręsta, kad abu projektai turi būti suderinti, nes Aplinkos ministerija turėjo pastabų L. Balsio projektui iš teisinės išdėstymo pusės“, – teigia ji.
Kadangi įstatymo priėmimo procesas stringa, B. Kymantaitė ėmėsi kitokių priemonių, kad laukinių gyvūnų kančios nebesitęstų.
„Savo prašymu kreipiamės į visuomenę, nes ji yra didžiausias įrankis sustabdyti šį gyvūnų išnaudojimą, ne politikai ar ministerijos. Cirkai neegzistuos, jei nebus lankytojų“, – įsitikinusi ji.
Įstatymui komitetas pritarė, tačiau įsigaliojimas pastrigo
Seimo narys L. Balsys DELFI teigia, kad palaiko gyvūnų teisių aktyvistus, raginančius nepirkti bilietų ir neiti į neetiškus, laukinių gyvūnų išnaudojimą remiančius cirko pasirodymus. Anot jo, kol Lietuvoje vis dar leidžiami cirko pasirodymai su laukiniais gyvūnais, gyventojų sąmoningumas boikotuojant tokius pasirodymus – vienintelis būdas pristabdyti tokią veiklą. Kaip puikų tokio elgesio pavyzdį jis pamini „Ąžuolyno meškučių cirką“.
Nors Seime praėjusiais metais pateiktoms Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms buvo pritarta, svarstymas Seime buvo nevienareikšmis.
„Dėl neaiškių sumetimų įstatymo svarstymui buvo paskirtas Seimo Kaimo reikalų komitetas, nors cirko veikla su kaimo reikalais neturi nieko bendro. Šis komitetas nepritarė pataisoms, remdamasis „akmens amžiaus argumentais“, kaip antai „liksime Europoje baltos varnos“, „žlugdysime verslus“. Kaip tik būtent dėl tokio draudimo neturėjimo Europoje atrodome lyg „baltos varnos“, o Lietuvoje veikiantys cirkai atsisako laukinių gyvūnų išnaudojimo“, – aiškina L. Balsys.
Jis pabrėžia, kad Aplinkos apsaugos komitete, svarstant įstatymą, jam buvo pritarta, tačiau kilo nemažai diskusijų dėl cirko gyvūno apibrėžimo. Aplinkos ministerija turėjo pateikti savo siūlymus, kuriuos galima būtų apjungti su mano parengtu įstatymu, taip jį patikslinant. Kol kas Aplinkos ministerijos pasiūlymų nesulaukta.
„Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisų svarstymas yra įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbų programą ir turėtų įvykti iki birželio pradžios. Tačiau tai – tik pusiaukelė iki priėmimo. Tikiuosi, kad pradėjus dirbti naujam aplinkos ministrui pajudės ir šio įstatymo priėmimas. Labai viliuosi, kad dar šiais metais Lietuva papildys valstybių, kuriose laukinių gyvūnų išnaudojimas cirkuose yra draudžiamas, gretas. Vien Europoje tokių šalių skaičius sparčiai auga. O kol patys neturime draudimo laukinius gyvūnus rodyti cirko pasirodymuose, užsienio cirkai, Europoje jau daug kur nebegalintys rengti pasirodymų dėl pasikeitusių įstatymų, savo pasirodymus bandys rengti pas mus“, – sako jis.