Kėdainių rajone aptiko tikrą šunų pragarą: kieme virš 50 šunų priveisęs vyras dalį jų slepia iki šiol

Daugiau nei 50 apleistų šunų, tarp kurių – šlapioje duobėje šuniukų atsivedusi kalė ir dešimtys žaizdotų gyvūnų su virvėmis, įaugusiomis į kaklus. Toks vaizdas sausio pabaigoje pašiurpino gyvūnų gelbėtojus, atvykusius į vieną Kėdainių rajone, Piliuonių kaime esantį kiemą. Ne kartą anksčiau dėl žiauraus elgesio su gyvūnais įspėtas ir baustas šunų savininkas negali patikėti, kad šįkart gyvūnai iš jo buvo atimti, todėl mėgins juos susigrąžinti su advokato pagalba – tam gyvūnų priežiūros tarnybos yra parengusios griežtą atsaką.

Daugiau nei 50 šunų laikė tragiškomis sąlygomis

Apie Kėdainių rajone, Piliuonių kaime žiauriomis sąlygomis laikomų gyvūnų gelbėjimo operaciją laidoje „Delfi rytas“ kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Kauno departamento patarėjas Linijus Valiuška. Anot jo, gyvūnų savininkas tarnybai buvo žinomas ir nuo seniau, tačiau praeitais metais pareigūnų įsileisti į savo teritoriją nenorėjęs. Todėl tarnyba pradėjo skubos tvarka ruošti medžiagą teismui, kad patekimas į piliečio teritoriją būtų sankcionuotas.

Gavę sankcionavimą, sausio 25 dieną tarnybos pareigūnai su gyvūnų gelbėtojais atvyko apžiūrėti sąlygų, kuriomis laikomi gyvūnai. Čia aptikti 42 suaugę šunys ir 3 vados jauniklių.

Sąlygas, kuriomis buvo laikomi gyvūnai, L. Valiuška vadina tragiškomis, todėl buvo akivaizdu, kad toje aplinkoje gyvūnai negalės pasilikti. Gelbėtojai nenumanė, kad teritorijoje jų lauks tokia gausybė apleistų gyvūnų, todėl visiems išgabenti vienos dienos neužteko. Šiuo metu už žiaurų elgesį su gyvūnais apleistų šunų savininkui gresia bauda iki 4 tūkst. eurų.

„Buvo rastos kelios kalės su vadomis, vieni šuniukai buvo iki savaitės amžiaus. Jie buvo laikomi net ne būdoje, o lauke, šlapioje duobėje. Aplink mėtėsi daug aštrių daiktų, į kuriuos šunys galėjo susižeisti, jie buvo susižeidę. Savanoriai paėmė apžiūrėti gyvūnų iš arčiau, ir pamatė, kad virvės įaugusios į kaklus. Tragiška padėtis“, – sako L. Valiuška.

Dalį šunų savininkas paslėpė, likusius nori susigrąžinti

Pirmą kartą pas šunų savininką VMVT pareigūnai buvo atvykę dar 2020 metais. L. Valiuškos teigimu, tuo metu situacija buvo panaši, tačiau dar ne tokia tragiška. Gyvūnų gelbėtojai, su kuriais bendradarbiavo pareigūnai, keletą gyvūnų perėmė į globą – savininkas juos atidavė.

Tąkart vyras pažadėjo, kad gyvūnų daugiau neveis, o esamiems užtikrins tinkamas laikymo sąlygas. Pakartotinai atvykę pareigūnai matė, jog padėtis pagerėjusi, bet rado trūkumų, todėl jam skyrė administracinę nuobaudą. Tačiau situacija šiemet rodo, kad ankstesni drausminimai nepadėjo.

„Šių metų sausio įvykiai rodo, kad žmogus ar nesupranta, ar nenori suprasti. Būna žmonės, kurie kaupia daiktus, tai čia šunis kaupia, bet nemoka jais rūpintis. Kiek žinau, žmogus pasisamdė advokatus, norėdamas šunis atgauti. 7 šunis, kuriuos jis nuo mūsų kažkur nuslėpė, bandome (…) surasti. Jei jis su advokatais kreipsis į teismą, apskųsdamas VMVT žingsnius dėl gyvūnų konfiskavimo, tuomet mes kreipsimės į teismą analogiškai su prašymu, kad šiam žmogui būtų uždrausta laikyti augintinius“, – teigia L. Valiuška.

Anot jo, pernai metais VMVT Kauno departamentas kartu su gyvūnų gerovės specialistais dalyvavo 6 patikrinimuose, 2 teismai baigėsi gyvūnų gynėjų naudai, o iš nelegaliai gyvūnus veisiančių ir žiauriomis sąlygomis laikančių gyventojų buvo konfiskuoti 92 šunys ir 8 katės.

L. Valiuškos teigimu, liepos mėnesį padidintos baudos už žiaurų elgesį su gyvūnais nėra vienintelė priemonė, kuria siekiama pažaboti tokį elgesį. Šiuo metu Seimui teikiami projektai, pagal kuriuos tokiems asmenims būtų uždrausta laikyti gyvūnus apskritai ar bent jau kuriam laikui.

Perimti gyvūnai bijo žmonių, daugumai reikalingas gydymas

Šunys iš Piliuonių kaimo šiandien glaudžiasi keliose skirtingose prieglaudose, daugiausia – Alytaus prieglaudoje „Keturkojo viltis“. Gyvūnų gelbėjimo operacijoje dalyvavęs ir šunų būklę įvertinęs organizacijos atstovas Eimantas Kalėda teigia, kad šiuo metu jų prieglaudoje yra 31 gyvūnas iš Kėdainių rajono.

Kol vyksta teisiniai procesai, prieglauda negali šunims ieškoti naujų namų. E. Kalėdos teigimu, beveik visi perimti gyvūnai turi sveikatos problemų, todėl šiuo metu prieglaudoje jie gydomi.

„Šunų būklė labai prasta. Kalytė, kuri atsivedusi duobėje šuniukus, pakankamai garbaus amžiaus, su stipriais uždegimais. Didžiajai daliai gyvūnų skirti medikamentai, jie nesocializuoti, bijo žmogaus prisilietimo. Dalis gyvūnų – laukiniai, žaizdoti, susipjaustę pėdas, su dantenų uždegimais“, – šunų sveikatos problemas vardija E. Kalėda.

Paklaustas, ar dažnai tenka dalyvauti gyvūnų gelbėjimo operacijose, „Keturkojo viltis“ atstovas atsako, jog žiauraus elgesio su gyvūnais pavyzdžių tenka matyti kone kiekvieną dieną. Vis dėlto, daugiau nei 50 apleistų gyvūnų vienoje teritorijoje gelbėtojus pasitinka rečiau.

„Iš tikrųjų, čia kasdienybė mūsų – beveik kasdien susiduriame su žiauriu elgesiu, netinkamomis gyvūnų laikymo sąlygomis. Tik kiekiai ne tokie, aišku. Būna 1–2 šunys įkalinti, bet tokio kiekio jau seniai neturėjome. 2020 metais turėjome panašią situaciją, buvo perimta 70 gyvūnų. Mes taip manome, kad psichologinės problemos yra žmogaus viduje, kada gyvūnus kaupia kaip kažkokius daiktus, nesuprasdamas, kaip juos prižiūrėti tinkamai. Tai egoistiška meilė“, – sako E. Kalėda.