Mėsos gabaliukų su vinimis randa ne pirmą kartą
Šilutėje, prie Melioratorių kv. 5-ojo namo, apie 12 val. vakarykščio pasivaikščiojimo metu savo šuns Mikio nasruose Marius pastebėjo dešros gabaliuką. Šeimininkas suskubo atimti radinį, kurį šuo atidavė nenoriai.
„Atėmiau iš šuns grobį ir žiūriu – mėsos gabaliukas kruopščiai prismaigstytas vinių. Supratau, kad tai rimtas atvejis, todėl iškviečiau policiją. Apsidairęs, radau dar du gabaliukus mėsos su vinimis. Viską aprodžiau atvykusiems pareigūnams, jie spręs, ar pradėti tyrimą“, – aiškina Marius.
Kadangi pareigūnai mėsos gabaliukų nepasiėmė, vyras juos, kaip įkalčius, paliko saugoti savo namuose, šaldiklyje.
„Vakare vaikščiojau toje pačioje vietoje, kalbėjausi su pora šunų šeimininkų. Jie pasakė, kad toje vietoje dažnai mėtosi mėsos gabaliukai su vinimis. Kažkas tai daro tyčia. Manau, tai gali būti vietiniai gyventojai. Kai kurie gyventojai paleidžia šunis bėgioti vienus, o pievelėje prie namų nemažai nesurinktų išmatų. Matyt, šunys kažką erzina ir tiek“, – svarsto Marius.
Vyrą šie išpuoliai gąsdina, nes jie gali baigtis skaudžiai – todėl jis perspėja visus šunų šeimininkus akylai stebėti, ką veikia jų augintiniai.
Laiku nesureagavus, viskas gali baigtis sužalojimais ar net mirtimi
Reaguodamas į šį įvykį, veterinarijos klinikos Vilniuje vadovas, docentas ir daktaras Jakovas Šengautas teigia, kad pirmiausia tokius atvejus turėtų komentuoti psichiatrai, mat toks elgesys yra nesveikas. Anot jo, priklausomai nuo vinies ir gyvūno dydžio, panašūs atvejai gali baigtis sužalojimais ar net mirtimi.
„Jei tai didelis, alkanas šuo, vinis papuls į žarnyną ir pridarys tam tikrų problemų. Jūs žinote, kaip kartais šunys griebia dešreles – taip jie gali susižaloti burną. Piktadario tikslas bus pasiektas. Dažniausiai tokie dalykai kaip vinys tiesiog išeina, bet kai kuriais atvejais tai gali būti ir mirtina“, – aiškina J. Šengautas.
Veterinarijos klinikos vadovas patikina, kad savo praktikoje su panašiais atvejais, kuomet tyčia norima pakenkti gyvūnams, susiduria neretai – dažniausiai tai būna įvairūs nunuodijimai, orinių šautuvų kulkos.
„Kartais dėl įvykių įtariami kaimynai, kiti asmenys, bet dažniausiai tai būna tik spėliojimai. Sunku tai įrodyti. Neturime galimybės nustatyti, kokiais nuodais nuodijama – visų pirma, tai yra brangu, o antra, nebūtinai nustatysi, ar tai buvo tyčinis nunuodijimas. Būna, kaimynai atvirai grasina, kad nunuodys gyvūnus. Kartais šunys nuodijami žiurkių nuodais, kurie neleidžia kraujui krešėti, tačiau irgi negali sakyti, kad tai tikrai padaryta tyčia – gal nuodai skirti ne šuniui, tačiau buvo jam prieinamoje vietoje“, – teigia J. Šengautas.
Nors apsinuodijimo atveju sunku nustatyti, ar tai buvo tyčinis nusikaltimas, dažni kiti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai, kurie yra akivaizdžiai padaryti tyčia.
„Mažiausiai 10 kartų per metus aptinkame šunis ar kates, savyje turinčius orinio šautuvo kulkų. Visais šiais atvejais nekyla abejonių, kad šauta tyčia. Dažniausiai tai nesukelia mirties ir šeimininkai to nepastebi – tiesiog darome rentgeną dėl kitų problemų ir pastebime, kad gyvūnas turi orinio šautuvo kulką“, – aiškina jis.