Klaipėdietis šokiruotas: peiliu jo šunį padūręs ir suluošinęs kaimynas nuo baudžiamosios atsakomybės išsisuks

Klaipėdietis Evaldas Samulionis kovoja dėl savo šuns Ato gyvybės, kurį prieš Naujus metus peiliu padūrė kaimynas. Vyrui atrodo nesuvokiama, kuo kaimynui užkliuvo su pavadėliu ir antsnukiu ramiai vedžiojamas 14 metų šuo, tačiau dar labiau stebina įvykį tyrusių prokurorų išvados. Peiliu šunį padūrusio kaimyno veiksmuose tyrėjai žiauraus elgesio pagal baudžiamojo kodekso 310 straipsnį nemato, todėl pagal šį straipsnį kaimynas baudžiamas nebus.

Peiliu padurtas šuo silpsta vyro akyse, tačiau kaimynui pavyks išsisukti

Kaip teigia Evaldas, lemtingas pasivaikščiojimas su šunimi įvyko gruodžio 31 d. vakarą. Vyro augintinis Atas buvo vedžiojamas su ilgu pavadžiu ir antsnukiu, kai prie jų lodamas pribėgo palaidas kaimyno šuo. Tuo metu Atas trūktelėjo šeimininką link palaido šuns, tačiau Evaldas buvo ramus – šuo su antsnukiu, tad nieko nepadarys. Netoli jo buvo ir kaimynas, kurio tolesni veiksmai Evaldui atėmė žadą.

„Už nepilnai 3 žingsnių kaimynas pačiupo Atą ir šuo suinkštė iš skausmo. Viskas įvyko akimirksniu, kaimynai per balkonus pradėjo šaukti, ką tu padarei šuniui, paleisk šunį. Kadangi kaimynas buvo nugara į mane, aš nepamačiau, ką jis padarė. Pamačiau, kad Atas nebevaldo kairės galinės kojos, pamaniau, kad užmynė ant pėdos, nes buvo visa žemėta, gal sutraiškė. Kaimynas pabėgo. Kadangi gyvename toje pačioje laiptinėje, palaukiau kelias minutes, ir nuėjome namo. Prie lifto pamačiau, kaip per šlaunį sruvena kraujas. Dar lifte iškviečiau policiją, buvo praėjusios tik 8 minutės nuo to, kai išėjome iš namų“, – lemtingą vakarą prisimena Evaldas.

Vyras aiškina, kad šventiniu metu veterinarijos gydytojams prisiskambinti buvo sudėtinga. Atvažiavus policijai, kaimynas durų neatidarė, nors, Evaldo teigimu, buvo girdėti, jog bute kažkas yra. „Taip ir likom su sužeistu šunimi, bet per pažįstamus gavome vieno veterinarijos gydytojo asmeninį numerį. Kelios minutės iki vidurnakčio pavyko prisiskambinti, tik tikslių gydytojo instrukcijų dėka pavyko sustabdyti smarkų kraujavimą. Atsirado viltis, kad vis tik Atas gyvens“, – teigia klaipėdietis.

Kitą dieną veterinarijos gydytojas susiuvo šuns žaizdą, suleido vaistų. Dėl kaimyno veiksmų vyras parašė policijai skundą, tyrėjams persiuntė veterinarijos gydytojų išrašą. Tačiau netrukus vyrą pasiekė laiškas, kad ikiteisminis tyrimas – nutraukiamas.

„Kaimyno paaiškinimas, kad Atas kramtė jo šunį, o aš nieko nedariau. Jis, norėdamas apraminti, dūrė su peiliu, o namie, apžiūrėjęs savo šunį, jokių pažeidimų nerado. Viskas – to pakako, kad tyrėja nuspręstų nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nei liudininkai, nei įvykio vieta, nei peilis, kaip supratau, nebuvo patikrinti. Terminas skundimui – 7 dienos. Apskundė prokurorui, vėl krūva pažymų iš veterinarijos gydytojo apie gydymą, ir skundas paduotas.

Po poros savaičių gaunam atsakymą iš prokurorės. Skundas atmestas! Išvada maždaug tokia: kadangi šuo gydomas veterinarijos klinikoj, tai leidžia manyti, kad šuo pasveiks ir neliks lilgalaikių reiškinių, dūris peiliu buvo momentinis ir, nors šuo buvo su antsnukiu, galėjo apdraskyt kitą šunį nagais. Apskundėme vėl ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jau skundo teikimo dienai šuo griuvinėja dėl kairės pusės kojų silpnumo. Viskas, mes nebežinome ką toliau daryt, sistema tinkamai neveikia, nešiotis peilius ir badyt, jei kažkas pasivaideno, galima“, – stebisi klaipėdietis Evaldas.

Pritrūko įrodymų, kad šuo suluošintas, nors gydytojai nevaikštantį šunį siūlo užmigdyti

Lino veterinarijos klinikos pateiktuose išrašuose matyti, jog augintiniui dėl sužalojimo išsivystė hemiparezė – vienos pusės kūno judesių susilpnėjimas. Gyvūnas sunkiai vaikšto ir, anot gydytojų, tai gali būti dėl stuburo pažeidimo. Šuns būklė vis blogėjo, šiomis dienomis jis pats neatsikelia, nevaikšto, nesituština: į veterinarijos gydytoją kreipusis sausio 27 d. dėl sunkios būklės gydytojas nurodė rekomendaciją gyvūnui atlikti eutanaziją.

Vis dėlto, kaip aiškina Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Vida Kaubrytė, ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti ne dėl to, kad prokuroras ar policijos pareigūnas neįžvelgė žiauraus elgesio su gyvūnu ar jo kankinimo.

Baudžiamojo kodekso (BK) 310 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Anot V. Kaubrytės, ši nusikalstama veika gali pasireikšti dviem objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais: žiauriu elgesiu su gyvūnu arba gyvūno kankinimu, kurie yra alternatyvūs ir pakanka nustatyti bent vieną iš jų.

„Baudžiamoji atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu arba gyvūno kankinimą atsiranda tik kilus minėto BK straipsnio dispozicijoje nurodytiems padariniams – kai dėl kaltininko žiauraus elgesio ar kankinimo gyvūnas žūsta arba būna suluošintas. Tarp kaltininko veiksmų, pasireiškusių žiauriu elgesiu su gyvūnu ar gyvūno kankinimu, ir gyvūno žūties arba suluošinimo, turi būti nustatytas priežastinis ryšys.

Kaimyno veiksmuose nenustatytas būtinasis nusikalstamos veikos požymis – padariniai, tai yra, gyvūno žūtis arba jo suluošinimas. Suluošinimas yra tokie padariniai, kurie sukelia negrįžtamus anatominius pakitimus ar funkcinius praradimus. Medžiagoje nėra duomenų apie tokius negrįžtamus gyvūno sveikatos praradimus ar kaip sužalojimas turėjo įtakos jo tolesniam gyvenimui“, – aiškina Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė.

Jos teigimu, taikant BK 310 straipsnio nuostatas, svarbu tinkamai įvertinti ne tik veikos neteisėtumą, tačiau ir neteisėtos veikos padarinius, nes būtent jie lemia, kokios rūšies teisinė atsakomybė turi būti pritaikyta asmeniui.

Už veiksmus atsakys ne pagal baudžiamąjį, o administracinių nusižengimų kodeksą

Atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą nustato tiek BK 310 straipsnis, tiek Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnis. Pagal šį ANK straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiamas tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, kankino gyvūną (ANK 346 straipsnio 16 dalis), arba tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, kankino gyvūną, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas (ANK 346 straipsnio 18 dalis).

„Kaip matyti, baudžiamoji atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais nuo administracinės atsakomybės atribojama pagal padarinius, taigi veiksmai, nesukėlę BK 310 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių, gali būti vertinami kaip administracinis nusižengimas. Šiuo atveju, nėra gauta duomenų, kad šuo yra suluošintas ar kad jis žuvo, todėl kaimyno veiksmuose yra administracinio nusižengimo.

Ikiteisminis tyrimas pradedamas esant duomenų, kad padarytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Kadangi iš surinktų duomenų yra akivaizdu, kad nekilo baudžiamojo kodekso straipsniui numatyti padariniai, kaltininko veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties, todėl ikiteisminio tyrimo pradėti nėra pagrindo“, – aiškina V. Kaubrytė.