Lietuvos įžymybių nuotraukos su šunimis papiktino internautus: skausmingą procedūrą atlieka „dėl grožio“

Skausminga ir rizikinga operacija šuniui vien dėl to, kad jis būtų gražesnis žmogui – taip galima apibūdinti ausų ir uodegų kirpimą, dar vadinamą kupiravimu. Nors Europos Sąjungos ir kitose šalyse tai draudžiama ir laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnu, netrūksta bandymų apeiti šias operacijas draudžiančius įstatymus. Pastaruoju metu kalbas šia tema „pagarsino“ ir visuomenėje gerai žinomų žmonių skelbtos nuotraukos ir vieši pareiškimai, kur ir kaip ketinama tai atlikti, kuriuos gyvūnų teisių gynėjai ir veterinarijos gydytojai pasitiko aršiai.

Ausų ir uodegų karpymas – sena tradicija, daugiausiai taikyta medžiokliniams ir koviniams šunims, kad šiems būtų mažesnė rizika susižeisti. Vėliau klaidingai manyta, kad tai apsaugo nuo ausų infekcijų, jas lengviau prižiūrėti, o šuo geriau girdi komandas.

Kadangi šiais laikais operacija nebeturi poreikio, gyvūnui kelia skausmą, o tuo pačiu išauga skaudžių komplikacijų rizika, ji jau daugiau nei dešimtmetį yra uždrausta visose Europos Sąjungos šalyse, o taip pat Australijoje, Kanadoje.

Deja, tebėra šunų savininkų, ieškančių, kaip apeiti įstatymą, – kai kuriems nelegalios paslaugos suteikiamos net ir Lietuvoje. Bauda už tokį elgesį su gyvūnu gali siekti iki 1750 eurų, o procedūrą atlikusiam veterinarijos gydytojui – ne tik bauda, bet ir licencijos netekimas.

Kilus triukšmui dėl nuotraukos, komikas suskubo pasiaiškinti

Nors operacija ir uždrausta, vis dar tenka sutikti šeimininkų, laikančių šunis nukirptomis uodegomis ar ausimis. Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose nuvilnijo ir keleto gerai Lietuvoje žinomų pramogų pasaulio atstovų nuotraukos su šunimis, kuriems atliktos nelegalios procedūros.

Savaitgalį gyvūnų teisių gynėjai aršiai sureagavo į aktoriaus bei komiko Manto Stonkaus pasidalintą nuotrauką, kurioje jis glaudžia Vidurinės Azijos aviganį nukirptomis ausimis, primindami, kad operacija yra nelegali. Visai netrukus po kilusio triukšmo, M. Stonkus suskubo paaiškinti, kad šunelis – ne jo. Vyras patikino, kad šuo buvo rastas, išgelbėtas, ir pateko į geras rankas.

„Pirmiausia, jei turėčiau šunį, tai būtų be plaukų, nes aš ir mano OCD su jais nesusidraugautų. Kitas dalykas, kad šuo Luna yra laimės kūdikis, kuri buvo rasta su dar dviem savo giminaičiais ir laimingo atsitiktinumo dėka papuolė į geras rankas. Tik noriu pabrėžti, kad gaudausi situacijoje dėl veisėjų ir kitų nesąmonių, ir kad su kolegom paaukojom 1 tūkst. eurų šunų prieglaudai, po ko vėl buvom apkaltinti, kad ne ten paaukojom, bet čia atskira tema. Suprantu jūsų susirūpinimą dėl gyvūnų ir jų kankinimo, bet jau galite savo energiją koncentruoti į kitus dalykus, nes ne čia pataikėt“, – skelbia M. Stonkus.

Influencerė sprendimą kupiruoti šunį atvirai aptarė su sekėjais

Taip pat internautus papiktino ir influencerės Patricijos Mickutės sprendimas kupiruoti augintinio ausis Baltarusijoje. Jos sekėjams pasidomėjus, kur ji atliko procedūrą, kaip jautėsi augintinis ir kiek tai kainavo, P. Mickutė patirtimi pasidalijo savo instagramo paskyroje.

„Kerpamės Baltarusijoje, per pažįstamus. Galima ir Rusijoje rasti (…). Kainos nežinau, nes ten vyras viską dėliojosi, galbūt 200 kainavo. O jautėsi po procedūros, tai jisai dar 3 valandas kai grįžo namo, pamiegojo, o paskui jau viskas, bėgiojo kieme, viskas gerai buvo ir labai lengvai jam gijo“, – sekėjams atviravo influencerė.

Po kilusio triukšmo dėl Europos Sąjungoje draudžiamos procedūros, P. Mickutė teisinosi, jog atlikusi procedūrą Baltarusijoje įstatymų nepažeidė.

„Kas rašė, kad mes pažeidėme įstatymą, tai ne, nepažeidėme, nes tai darėm ne Europos Sąjungoje, kurioje uždrausta tai daryti. Tai negalvokite, kad pažeidėm įstatymus, kad gautume administracinę ar baudžiamąją atsakomybę, kadangi uždrausta karpyti tiek uodegas, tiek ausis, ir tai traktuojama kaip žiaurus elgesys su gyvūnais. Tas šuo nieko nejautė, nes jam buvo narkozė, o kai gijo, buvo patenkintas šuo“, – filmuotame atsakyme kalbėjo ji.

Tuo metu VšĮ „Šuniukų fėja“ steigėjos Skaistės Svidraitės šie žodžiai neįtikino, o pateikus skundą VMVT, gautas atsakymas pasirodė absurdiškas.

„Ji teigė, kad tai darė Baltarusijoje, nes jai taip gražiau. Tada buvo parašytas skundas į VMVT dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, nes Lietuvoje tai uždrausta. Atėjo atsakymas iš VMVT, kad tai padaryta dėl traumos. VMVT rašo, kad dėl estetinių priežasčių, bet būtent dėl jų ausis kirpti yra draudžiama. Remiantis tokia logika, susižeidus šuniui kokią akį, reiktų išdurti ir kitą.

Esmė, kad tai ir įstatymų pažeidimas, ir korupcija, nes veterinaras turėjo suklastoti ligos istoriją tam, kad gautų tokią VMVT išvadą“, – stebisi S. Svidraitė.

Veterinarijos gydytoja: nelegalios procedūros atliekamos ir Lietuvoje

Į kilusius skandalus sureagavo ir veterinarijos gydytoja Vilma (vardas redakcijai žinomas – „Delfi“), žurnalistams patikinusi, kad ir Lietuvoje esama veterinarijos gydytojų, sutinkančių nelegaliai atlikti uždraustas operacijas. Jai kelia abejonių ir tai, jog karantino laikotarpiu patekti į Baltarusiją, juolab su šunimi, būtų itin sudėtinga, be to, augintinio pervežimui reikalingi įvairūs dokumentai, šuo turi būti sulaukęs bent 4 mėnesių amžiaus.

Veterinarijos gydytojai žinoma daug pavyzdžių, rodančių, kad nelegalios procedūros problema šalyje išlieka opi. Šiuo metu gydytojai imasi veiksmų, siekiant susekti nelegalias procedūras šalyje atliekančius gydytojus, o pažeidėjams už nelegalią veiklą gresia ne tik administracinės nuobaudos, bet ir licencijos netekimas.

„Bandome iš savo pusės susirasti žmones, kurie tai daro, ir kovoti su tuo. Tikrai yra, kas nelegaliai atlieka, bet kadangi tai nusikaltimas, labai sunku tuos atvejus išsiaiškinti, nes tai slepiama. Yra dalis iš Baltarusijos atvykstančių veterinarų, kurie viską padaro Lietuvoje – „apiformina“, kad šuniukas buvo kupiruotas Baltarusijoje, nors taip nebuvo“, – sako veterinarijos gydytoja.

Tačiau problema kyla ne tik dėl veterinarijos gydytojų, bet ir šunis veisiančių savininkų. Veterinarijos gydytojai žinomi atvejai, kuomet patys veisėjai šunims nukerpa ausis.

„Pavyzdžiui, kai kurie Vidurinės Azijos aviganių savininkai, veisėjai ar daugintojai, kas bebūtų, gali tai padaryti ir patys, ir mažiem šuniukam nukerpa faktiškai visas ausis. Dobermanams tai padaryti sunkiau, nes kerpama ne visa ausis, išlaikoma tam tikra jos forma. Neseniai VMVT pagal skundą buvo pagavusi Vidurinės Azijos aviganių augintoją, nelegaliai pardavinėjusį kupiruotus šunis, jam skirta administracinė bauda. Tačiau problema yra ta, kad apkarpyti šuns ausis draudžiama, bet laikyti tokį šunį galima. Gali sakyti – atėjau ir radau tokį šunį, ir nieko nepadarysi“, – sako veterinarijos gydytoja.

Skausminga procedūra negali būti „graži“: gydytoja įvardijo rizikas

Jos manymu, garsūs nuomonės formuotojų pasisakymai apie ketinimus Baltarusijoje kupiruoti šunis ir jų nuotraukos su šunimis apkarpytomis ausimis visuomenę veikia žalingai ir skleidžia klaidingą žinią. Keliamas įspūdis, neva tai daryti galima, tai rodo tam tikrą statusą.

Tačiau veterinarijos gydytoja akcentuoja, kad tai vienareikšmiškai yra žiaurus elgesys su gyvūnu ir jo kankinimas. Po ausų apkarpymo, šuo atrodo agresyvesnis – gydytojos manymu, savo augintinį pjaustyti ir pasmerkti galimoms komplikacijoms tik dėl tariamo grožio gali tik žmogus, kuris „bando kažką kompensuoti“.

„Jei šuniui skauda, jis kankinasi – negali būti jokių kalbų, kad tai gražu. Po operacijos gyvūnams lieka fantominis skausmas (lengvas arba ypač stiprus skausmas srityje, kurioje buvo amputuota galūnė – Delfi), kalėms po uodegos šalinimo galimas šlapimo nelaikymas, pasireiškia ir tokios komplikacijos, kaip ausų pūliavimas po jų apkarpymo. Pati procedūra atliekama dėl kažkokio tariamo grožio, o ne dėl to, kad šuniui reikia kažką pašalinti, nes trukdo“, – teigia ji.

Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnį, nuo 2004 metų bet kokios veterinarinės procedūros, kuriomis siekiama pakeisti gyvūno išvaizdą ir jo fiziologines funkcijas, pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, yra žiaurus elgesys su gyvūnu ir jo kankinimas. Išskiriami tik tie atvejai, kai procedūra atliekama veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos.

Už šunų ausų ir uodegų trumpinimą šeimininkams gresia administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Žiaurus elgesys su gyvūnu užtraukia baudą nuo 50 iki 1200 eurų, o pakartotinai nusižengusiems – nuo 1200 iki 1750 eurų. Taip pat iš šeimininkų gyvūnas gali būti konfiskuotas.