Lojančių šunų šeimininkus bausti siūlantis Čimbaras: jei gyvūnas loja 5 minutes – jis nesveikas

Seimo nario Petro Čimbaro pasiūlyti Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimai sukėlė tikrą audrą: visuomenė piktinasi, kad Seimas bando uždrausti šunims loti. Apie tai, ko galima tikėtis iš siūlomų įstatymo pakeitimų, DELFI TV Gyvai kalbėjomės su P. Čimbaru ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) vadove Brigita Kymantaite.

Čimbaro manymu, jei šuo loja 5 minutes, jis – nesveikas

Spalio 3 d. Seime registruotas ketvirtas Triukšmo valdymo įstatymo pataisų variantas, kuriuo siūloma spręsti gyvūnų ir žmonių keliamo triukšmo problemą. Triukšmo valdymo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus įregistravo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys P. Čimbaras. Jo teigimu, tai yra pirmas žingsnis sprendžiant problemą, o priemones jai spręsti dar galima koreguoti.

„Jis dar bus šlifuojamas, Seimo nariai galės teikti pasiūlymus. Komitetas apsispręs, apšlifuos, bet tikslas yra toks, kad gyvūnams irgi turi būti ribiniai triukšmo lygio dydžiai, kurių dabar nėra“, – teigia jis.

Pagal siūlomą projektą, gyvūnas negali kelti triukšmo nepertraukiamai 10 minučių ar daugiau nuo 7 val. iki 22 val., nepertraukiamai 5 minutes ar daugiau nuo 22 val. iki 7 val. arba girdimo su pertrūkiais daugiau kaip 30 minučių per 3 valandas.

„Visų pirma, jei gyvūnas loja 5 minutes be perstojo, tai yra vienas variantas – arba jis nesveikas, arba sulaukėjęs, arba kažkas yra. Tai praktiškai neįmanoma. Bet dėl laiko galiu pasakyti, kad tai yra tik pradiniai variantai pateikimo stadijoje. To laiko gali nebūti išvis, arba jis gali būti ilginamas. Turi būti atramos taškas, o laiką galima mažinti arba didinti. Dėl to dar nėra apsispręsta“, – aiškina jis.

Pataisas siūlantis Seimo narys ir pats turi 2 šunis

P. Čimbaras pabrėžia, kad Europos Sąjungoje esame devinti pagal šunų laikymo kiekį. Pas mus yra 7 tūkst. šunų, Latvijoje jų dukart mažiau, Estijoje – 4 kartus.

„Pas mus gaunasi tokia betvarkė, kad kas nori, nusiperka, kas nori, padovanoja. Užaugino, pažaidė, pro duris išmetė, kur tie šuniukai atsiranda? Prieglaudoje. Prieš įsigydamas šunį, žmogus turi pagalvoti, kad jis kelia triukšmą, galimai ir ligas. Kitose šalyse neįsigysi gyvūno, kol neišlaikysi tam tikro testo, pas mus to nėra“, – teigia Seimo narys.

P. Čimbaras prisipažįsta, kad pats turi 2 šunis ir supranta, kokią problemą jie kelia. Anot jo, žmonėms reikia aiškinti, kad gyvūnas kelia problemą – tik tada susimąstysime, ar mums tikrai reikia juos laikyti.

„Dabar higienos normose yra ribiniai triukšmo dydžiai, surašytos valandos dieną ir naktį. Belieka įrašyti, kad visa tai galioja ir gyvūnams. Jei namuose gręšiu, atvažiuos pareigūnai ir mane nubaus, nes esu triukšmo valdytojas. Gyvūnams tai irgi turi galioti – viskas, taškas. Tada žmonės pradės galvoti – aha, atsives į daugiabutį, jis ten daug triukšmaus, galimai mane nubaus, tai aš gal nelaikysiu. Pas mus daugiabučiai jau apgyvendinti vien tiktai šunimis“, – aiškina Seimo narys.

Poreikio pataisoms nemato: už triukšmą buvo baudžiama ir iki šiol

Tuo metu B. Kymantaitė sutinka, kad gyvūnų triukšmo problema egzistuoja, tačiau Seimo nario siūlomos priemonės problemai spręsti atrodo netinkamos. Anot jos, esami įstatymai padeda spręsti nuolatinio gyvūnų triukšmo problemą, tačiau įrėminti ją į 5-10 minučių laiko tarpus – nelogiška. Įsigaliojus pataisoms, šeimininkai bus baudžiami ne už nuolatinį triukšmą, o už nustatytas triukšmo minutes.

Ji pabrėžia, kad šunys loja ne pirmus metus, tad ir problemos sprendimų būta dar iki Triukšmo valdymo įstatymo pataisų pateikimo – žmonės už triukšmą buvo baudžiami ir iki šiol.

„Šiai dienai mes matome veikiančius įrankius – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, kuriame yra nuostata, kad gyvūno laikymas neturi kelti jokių problemų žmogaus turtui, sveikatai bei daryti įtakos asmeniniams interesams. Ramybė – vienas iš asmeninių interesų, visi gyvenantys savo namuose turi teisę į ramybę. Jei kalbame apie pastovų triukšmą, turiu teisę kreiptis į atitinkamas institucijas, kad ta mano teisė būtų apginta“, – aiškina B. Kymantaitė.

Anot jos, šioje situacijoje turėtų būti svarbiausias įstatymą įgyvendinančių institucijų pareigūnų balsas. B. Kymantaitė pastebi, kad įsigaliojus įstatymo pataisoms, viešosios tvarkos skyriai susidurs su įvairiomis problemomis.

„Pagrindinė problema – matavimai. Jei įstatymų iniciatoriai teigia, kad bausti šuns savininką reikės už 5-10 minučių laikotarpį, vadinasi, kažkas turi atvykti matuoti, nes nenuėmus triukšmo laiko ir neįrodžius, kad triukšmas kilo, nėra pagrindo nubausti. Pagal tai, kaip dabar sudėliota pataisa, matuotojais bus pareigūnai, o pareigūnas, stovėdamas už durų, dirgina šunį“, – Triukšmo valdymo įstatymo pataisų spragą įžvelgia ji.

Laukia daug bylinėjimosi dėl 5 minučių lojimo

B. Kymantaitė pastebi, kad įsigaliojus įstatymo pataisoms, kils daugybė ginčų – teismai bus apkrauti bylomis dėl 5 minučių šunų lojimo ir šunų konfiskavimo, jei baudos kartosis.

„Šiai dienai rengiamas projektas tik pagilins problemą ir turėsime dar vieną įstatymą, kuris praktiškai nebus įgyvendintas. (…) Valstybėje bus pilna bylelių, kur žmonės įveliami į konfliktus dėl 5 ar 10 minučių lojimo“, – teigia B. Kymantaitė.

LGTAO vadovė stebisi, kad šią problemą pradėta garsiai analizuoti per vėlai – jau pateikus įstatymo pataisas. Diskusija su atsakingomis institucijomis apie sprendimų įgyvendinimą turėjo vykti formuojant įstatymų projektus, o ne tada, kai jie jau pateikti. Anot jos, P. Čimbaras savo veiksmais paskubėjo išgąsdinti visuomenę net neišanalizavęs problemos su atsakingais specialistais ir pareigūnais, kurie šį įstatymą taikytų.

„Tikiuosi, kad diskusijos atvers Petrui akis ir institucijos, kurios jau daug metų dirba šioje srityje, dirba su gyvūnų laikymo taisyklėmis, papasakos jam, kaip iš tikrųjų tokios situacijos sprendžiamos, kad yra baudžiama, kad yra taikomos administracinio poveikio priemonės, o tai įrodo surinkta statistika, kurią turi policijos departamentas. Negalima nežinant imti ir sakyti, kad nieko nevyksta, niekas nedaroma ir nėra, kas kontroliuoja“, – teigia B. Kymantaitė.

Įsigaliojus P. Čimbaro siūlomoms įstatymo pataisoms, garsiai lojančių šunų šeimininkams grėstų 20 – 300 eurų baudos.

Daugiau apie tai išgirsite transliacijos įraše.

Nuotraukos iš tiesioginės transliacijos: