Konkurse pareiškė norą dalyvauti 11 asmenų
Kaip nurodo Muitinės departamento komunikacijos skyriaus patarėja Henrika Rukšėnienė, šuniukus rugsėjo mėnesį iš Baltarusijos į Lietuvos Respubliką vežė Lietuvos pilietė. Kadangi juos buvo bandoma įvežti be reikalingų dokumentų, muitinės pareigūnai juos sulaikė.
Teismo nutarimu jie buvo konfiskuoti ir pažeidėjai paskirta 1200 eurų bauda. Muitinės departamentas buvo įpareigotas juos parduoti aukciono būdu. Atsižvelgiant į pandemiją, Lietuvos muitinės internetinėje svetainėje buvo paskelbtas konkursas ir jo sąlygos.
Konkursas vyko sausio 29 dieną, praėjusį penktadienį, jame pareiškė norą dalyvauti 11 fizinių asmenų. Vokai su pasiūlymais buvo atplėšiami 10 valandą. Šuniukai parduoti už 600–900 eurų.
„Komisija nustatė pradinę kainą vadovaujantis Lietuvos muitinės teisės aktų nustatyta tvarka. Sąlygose numatė, kad šuniukai bus parduodami po vieną. Žinoma, muitinė pageidavo, kad šuniukai patektų į rūpestingas rankas, nes net 4 mėnesius drauge su veterinarijos tarnyba jais rūpinosi. Visi norintys laiškais galėjo siūlyti savo kainą, ir didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas buvo paskelbtas laimėtoju“, – teigia H. Rukšėnienė.
Šuniukai nebuvo sterilizuoti: šį klausimą paliko spręsti šeimininkams
Gyvūnų teisių gynėjams kilo įtarimų, kad situacija galėtų pasinaudoti ir šunų daugintojai, nes parduodami šuniukai nebuvo sterilizuoti, taip pat, buvo galimybė juos įsigyti žemesne kaina. Todėl H. Rukšėnienės paklausėme, ką ji mananti apie šį susirūpinimą.
Kalbant apie sterilizavimą, Muitinės departamento komunikacijos skyriaus patarėja nurodo, kad šiuo atžvilgiu taip pat buvo klausyta specialistų rekomendacijų bei vadovautasi teisės aktų nustatyta tvarka.
„Kam mažus, sveikus, vakcinuotus šuniukus sterilizuoti? Šuniukams reikia šeimininko, o šeimininkas ir turės galimybę priimti sprendimą – kastruoti ar ne“, – sako ji.
Vis dėlto, konkurse neišvengta ir nesklandumų. Vienas iš dalyvių laimėto šuniuko atsisakė, todėl konkursas jam bus organizuojamas iš naujo.
„Vienam šuniukui nepasisekė: konkurso laimėtojas vėliau atsisakė savo pirkinio, muitinei skubos tvarka reikės organizuoti konkursą šiam šuniukui įsigyti iš naujo. Tikimės, kad ir šį šuniuką pagaliau ištiks sėkmė, ir jis suras sau gerą draugą“, – teigia H. Rukšėnienė.
Mano, kad konkursu galėjo pasinaudoti gyvūnų išnaudotojai
Tiesa, šuniukų aukcionas geras emocijas sukėlė ne visiems. Jo vykdyme Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė Brigita Kymantaitė teigia matanti daug neraminančių detalių.
„Pirmas dalykas, kas mus neramina, – muitinės sprendimas pavadinti šunis pagal tam tikras veisles. Taip neturėtų būti, nes veislė ar jos mišrūnas turi būti įrodyta tyrimais, pagal DNR. Kitu atveju gyvūnas turi būti pripažįstamas mišrūnu. Juk jei konfiskuotų, pavyzdžiui, moteriškas rankines, ant kurių būtų užrašas „Gucci“, jų nepardavinėtų kaip to modelio, atliktų arba tyrimus originalumui nustatyti, arba parduotų kaip tiesiog rankines“, – teigia B. Kymantaitė.
Anot jos, šunų veislių įvardinimai visuomet pritrauks žmones, įskaitant ir daugintojus, dalyvauti aukcione ir nusipirkti gyvūnus tolimesniam jų dauginimui kaip tos veislės.
„Valstybė neturėtų taip elgtis. Gyvūnai turi būti apsaugoti nuo tolimesnio jų išnaudojimo. Negaliu atsakyti, kiek bandymas neteisėtai pervežti gyvūnus pardavimui į Lietuvą iš trečiųjų šalių yra dažna praktika, tačiau mes tikrai žinome atvejų. Lietuva yra tapusi ir tranzitine šalimi, kai čia atvežami gyvūnai iš trečiųjų šalių, sutvarkomi dokumentai kaip „lietuviškų“ gyvūnų ir toliau parduodami į kitas Europos sąjungos šalis“, – problemą įvardija GATO vadovė.
Taip pat B. Kymantaitė pabrėžia, kad perduodamus gyvūnus būtina kastruoti, nes tik taip galima užtikrinti, kad gyvūnai nebus išnaudojami.
„Mūsų nuomone, konfiskuoti gyvūnai turi būti perduoti gyvūnų globėjams, kur jie bus kastruoti ir perduodami kitiems laikytojams tik laikymui kaip augintiniai, o ne kitiems tikslams – veisimui, perpardavimui. Mes gilinsimės ir, jei reikės, kelsime klausimą dėl teisės akto pakeitimų, kodėl šiuo atveju muitinė nuėjo tokiu keliu. Valstybės ir savivaldybių turto disponavimo įstatymas pagal nustatytą tvarką jau dabar leidžia perduoti paimtus gyvūnus gyvūnų globėjams“, – teigė B. Kymantaitė.