Kreipiasi į Lietuvos politikus
„Mes turime gyvūnų gerovės įstatymus, bet kai į juos pradedame gilintis ir žiūrėti, tai visgi didžiosios dalies gyvūnų jie nesaugo ir yra sunku protu suvokti dalykus, kurie yra leidžiami. Tarkim, ilgiausius atstumus, į kitą pasaulio galą vežti veršingas karves ar ėringas avis. Būna atvejų, kai patelės vežamos tose fūrose veršiuojasi ar ėriuojasi, važiuoja savaitėmis, tada dar plukdomos laivais. Tai yra toks nesuvokiamas dalykas… Aš suprantu, kad žmonės valgo mėsą, bet tą mėsą mes galėtume ir vežti – ne patį gyvūną tempti iš Lietuvos kažkur į Rytus, 4 tūkst. kilometrų. Protingiau tą patį dalyką daryti be gyvūnų kančios“, – aiškina organizacijos vadovė.
Artėjantys Seimo, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai, kaip sako G. Vaitkevičiūtė, yra puikus metas visuomenei burtis ir paskatinti politikus atsižvelgti į gyvūnų gerovės klausimus. Peticija siekiama paraginti šalies politikus į savo rinkimų programas įtraukti įsipareigojimus spręsti gyvūnų gerovės problemas. Pasak organizacijos įkūrėjos, šiuo metu galiojantys įstatymai numato tik minimalius apsaugos reikalavimus, neatliepiančius gyvūnų poreikių, todėl daugelis gyvūnų kančios atvejų nėra niekaip atliepiami ar tuo labiau – kontroliuojami.
„Jūsų rinkėjai bei likusi visuomenė pasiruošusi, jog tai pasikeistų. Vis labiau progresuojanti Lietuva gyvūnų neturėtų palikti nuošalyje. Manome, jog nėra argumentų, kodėl ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva negalėtų tapti lydere bei pavyzdžiu kitoms šalims gyvūnų apsaugos srityje. Toks požiūris į Lietuvos ateitį bei čia kenčiančius gyvūnus vienija visus piliečius, kuriems rūpi gyvūnai, nepriklausomai nuo jų politinių pažiūrų. Jūsų sprendimas deklaruoti, jog kitos kadencijos metu inicijuosite arba palaikysite gyvūnų gerovę užtikrinančius įstatymus, atlieps tai, kas svarbu visuomenei, bei pasiųs aiškią žinią, jog jūsų ir daugumos Lietuvos piliečių vizija gyvūnų apsaugai sutampa“, – skelbia minėta peticija.
Kaip aiškina G. Vaitkevičiūtė, kalbėdama apie vienus iš trijų laukiančių rinkimų, naujoje Europos Parlamento kadencijoje turėtų būti sprendžiama daug svarbių klausimų gyvūnų gerovės srityje, tad turėti Lietuvos atstovą, aktyviai įsitraukiantį šioje veikloje, būtų itin naudinga ne tik gyvūnams, bet ir pačiai Lietuvai, galinčiai rodyti pavyzdį kitoms šalims.
„Kailių fermų draudimas absoliučiai visoje Europos Sąjungoje (ES) turėtų būti svarstomas kitoje kadencijoje, todėl norime, kad politikai, kurie Lietuvoje jau tai padarė, darytų tai ir ES. Taip pat ir gyvūnų vežiojimo, eksporto klausimai čia yra sprendžiami ES lygiu, nes gyvūnai važinėja po visas šalis. Taip pat siekiame, kad būtų paskirtas eurokomisaras, kuris būtų atsakingas tik už gyvūnų gerovę, nes mes dabar neturime tokio žmogaus – tai yra tik viena iš atsakomybių, tarp kitų didelių svarbių atsakomybių, ir tada gaunasi, kad gyvūnai nustumiami į paraštes, jie pamirštami, nes tai yra tik vienas iš daugybės kitų darbų“, – sako ji.
Lietuva jau dabar lyderiauja, bet lyderystės norisi daugiau
Šiuo metu minėtą peticiją pasirašė beveik 30 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tačiau organizacijos vadovė tikisi, kad ši peticija Lietuvos istorijoje bus didžiausia, o tam reikia surinkti daugiau nei dvigubai tiek – 70 tūkst. parašų.
„Tada ji pralenktų visas kitas istorijoje buvusias peticijas, nes visuomenei labai rūpi ši tema. Visos apklausos rodo, kad didžiajai daliai žmonių, 80–90 proc. lietuvių, rūpi ši tema. Bet ką mes matome kartais, kad politikai tarsi to nemato ir negirdi – tai yra kažkokia paraštė, kuri net ne visada įtraukiama į programą. Tai politikams tai dar nėra [aktuali – aut. past.] tema, nors žmonėms jau yra. Tai aš manau, kad jeigu tai bus didžiausia peticija per Lietuvos istoriją, tai tada jau visi politikai turės apie tai pradėti galvoti ir kalbėti. Todėl aš skatinu pasirašyti šiandien, nes tai užtrunka vieną minutę, bet kadangi tai yra apie įstatymus ir politikus, kurie bus renkami, tai labai reikia pasirašyti iki tol, kol išeis programos, nes dabar kaip tik jie labiausiai žiūri, ko nori visuomenė“, – teigia G. Vaitkevičiūtė.
Kad Lietuvos visuomenei išties rūpi gyvūnų gerovės klausimai rodo ir paskutinė peticija, kurios dėka buvo sprendžiamas kailių fermų draudimo klausimas. Visuomenės pastangos nenuėjo veltui.
„Tušti narvai“ yra tik įrankis rankose žmonių, kuriems rūpi gyvūnai. Paskutinė peticija buvo absoliučiai rekordinė. Tai buvo Europos piliečių iniciatyva, kurią Lietuvoje pasirašė 50 tūkst. žmonių – jos tikslas buvo uždrausti kailių fermas visoje ES. Tai pagal mūsų mažą gyventojų skaičių, mes aplenkėme daugybę šalių – berods, buvome antroje vietoje visoje Europoje, latviai buvo pirmi. Tai čia buvo rekordas ir netgi VRK [Vyriausioji rinkimų komisija – aut. past.] tada išleido pranešimą, kad čia buvo rekordinė piliečių iniciatyva per Lietuvos istoriją.
Man atrodo, nė viena kita peticija nebuvo tiek parašų surinkusi, o mes kalbame apie visus kitus žmonių teisių klausimus, aplinkosaugos klausimus, kurie irgi žmonėms rūpi. Tai aš akcentuoju, kad žmonėms labai rūpi gyvūnai ir nėra tokios atskirties, kad tarsi vienai kažkokiai politinei jėgai ar vienų politinių pažiūrų žmonėms rūpėtų, kitų – ne. Mes matome, kad tai yra absoliučiai vienijantis klausimas, nesvarbu, už kurią partiją žmonės balsuoja ar nebalsuoja – visiems rūpi gyvūnai“, – sako laidoje „Delfi diena“ kalbinta pašnekovė.
Paklausta, kaip dar gyventojai gali prisidėti prie gyvūnų gerovės, G. Vaitkevičiūtė aiškina, kad yra daug būdų – tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus pasiryžimo.
„Dabar jau galima skirti savo 1,2 proc. GPM. Tai yra visiškai nekainuojantis būdas paremti organizacijas. Yra daugybė organizacijų Lietuvoje, kurioms galima tai skirti. Dažniausiai tos organizacijos yra visiškai neremiamos valstybės, todėl joms paskirta jūsų parama yra labai labai svarbi, galbūt svarbesnė negu toms, kurios gauna dideles dotacijas iš ministerijų. Tai aš skatinčiau tai padaryti. Žinoma, galima tapti reguliariu organizacijos, kuri yra prie širdies, rėmėju.
Galima ir nepirkti laikomų narvuose vištų kiaušinių. Dabar mes matome, kaip visa ta industrija keičiasi, nes žmonės perka vis daugiau kiaušinių ne tų vištų, kurios laikomos narvuose. Tai – toks paprastas kasdienis pasirinkimas, kuris žmogui kažko labai esminio gyvenime nepakeičia, bet pakeičia gyvenimą gyvūnui“, – teigia organizacijos vadovė.