Visą naktį kovoja dėl augintinės gyvybės
Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad Vilniuje nuodijami keturkojai. Ši naktis Mindaugui Anusauskui, garsios atlikėjos Evelinos Young broliui, bemiegė: jo augintinę Čilę kas kelias minutes purto traukuliai, ji stūgauja ir aprimsta tik suleidus raminamųjų. Vyras tik dabar pradėjo tikėti, kad kalytė pasveiks. Iki tol jam plyšo širdis nuo nežinojimo, ar veterinarijos klinikoje raminamai kalytei pavyks išgyventi.
Nors kreiptis į policiją Mindaugas dar nespėjo, vyras susirūpino kuo skubiau perspėti kitus vilniečius, vedžiojančius savo augintinius senamiestyje. Pasirodo, ten vaikščioti su augintiniais nesaugu: gatvėse primėtyta pašteto su mirtinu tablečių įdaru viduje.
„Nuėjome į šalia sankryžos esantį viešbutį paklausti, ar turi filmuotą medžiagą, kurioje galimai būtų užfiksuotas paštetą dėliojantis žmogus. Deja, jų kameros to lauko, kuriame rastas paštetas, neapima. Į policiją dar nespėjome kreiptis, nes darome viską, kad mūsų Čilė išgyventų“, – teigia jis.
Anot Mindaugo, pašteto su tabletėmis paragavusiam šuniui iškart prasideda traukuliai, vėliau nukrenta temperatūra. Į simptomus reikia staigiai sureaguoti ir nugabenti gyvūną į veterinarijos kliniką, nes net ir kelios prarastos minutės gali būti mirtinos.
„Būdami veterinarijos klinikoje nugirdome skambutį. Kreipėsi moteris, įvardijusi panašius simptomus – jos augintiniui pasireiškė stiprūs priepuoliai. Moteris negalėjo greitai atvežti gyvūno į kliniką ir likus trims minutėms iki atvežimo priepuolių kamuojamas terjeras nustojo kvėpuoti. Gydytojai bandė jį gaivinti, deja, nesėkmingai. Šunelis nepabudo“, – prisimena Mindaugas.
Sankryžoje aptiko šiurpių įkalčių
Vos tik prasidėjus Čilės traukuliams, Mindaugas neiškart suprato, kas jai nutiko. Tik sutikęs klinikoje terjero netekusią moterį ir išsiaiškinęs, kad jų augintiniams traukuliai prasidėjo toje pačioje sankryžoje, vyras suprato, kad tai negali būti tik sutapimas.
„Su broliu grįžome į Mindaugo ir Kauno gatvių sankryžą. Per porą minučių suradome pašteto gabalėlius su tabletėmis viduje. Pasivaikščioję šalia radome ir negyvą katinėlį – matyt, tabletės jį iškart pakirto, nes viskas vyksta labai staigiai. Iškart prispausdinome 30 – 40 skelbimų, kad vietiniai žmonės žinotų ir saugotų savo augintinius. Akivaizdu, kad kažkas šiuos spąstus paspendė tyčia“, – tikina Mindaugas.
Vyras ketina nuvežti tabletes tyrimui ir išsiaiškinti, kas tai yra. Įtariama, kad tai gali būti paracetamolis ar ibuprofenas. Veterinarijos gydytojai patikino, kad panašūs simptomai šunims ir katėms pasireiškia apsinuodijus šiais vaistais.
Mindaugo artimieji rūpinasi žinios sklaida socialiniuose tinkluose, kad panašūs atvejai nepasikartotų ir šeimininkai būtų atsargesni. Jo draugė Emilija Galkutė pasidalino Mindaugo ir Kauno gatvių sankryžoje darytomis šiurpiomis nuotraukomis.
„Būkite atidūs ir nieko neleiskit valgyti šunims nuo žemės. Dalinkitės šiuo įrašu, nes niekada nežinot, ar kitas nebus Jūsų šuo“, – perspėja ji.
Šunų šeimininkus perspėja ir Mindaugo sesuo atlikėja Evelina Young – apie tai rašome čia.
Pareigūnai pažeidėjams žada baudžiamąją atsakomybę
DELFI susisiekus su Vilniaus apskrities policijos komisariato komunikacijos poskyrio specialistu Pauliumi Radvilavičiumi, šis teigė, kad kol kas apie nuodijamus gyvūnus girdėjo tik iš besikreipiančių žurnalistų – pareiškimo dar kol kas niekas nepateikė. Vis dėlto, pastaruoju metu pareiškimų dėl gyvūnų nuodijimo Vilniaus apskrityje sulaukiama labai mažai.
„Nuo kovo 1 d. sulaukėme dviejų pareiškimų. Kovo 23 d. pranešėja teigė, kad Elektrėnuose kaimynė ant pievelės pribarstė nuodų, o pranešėjos šuo jų lyžtelėjo. Atvykus policijos pareigūnams paaiškėjo, kad iš tiesų ant pievelės būta žiurkių nuodų. Antrojo pranešimo sulaukėme gegužės 20 d. Pranešėja įtarė, kad ant kelio pribarstytais nuodais galimai nuodijami gyvūnai. Atvykus pareigūnams paaiškėjo, kad tai tebuvo baltos duonos gabalėliai, be jokių nuodų. Išbarstyti lesinant paukščius“, – situaciją komentuoja P. Radvilavičius.
Jis tikina, kad nuo to laiko daugiau pranešimų policijos registre nefiksuojama, tačiau galima ir paklaida.
Už tokį nusikaltimą gresia dvejopa atsakomybė – administracinė arba baudžiamoji. Administracinė taikoma atvejais, kada gyvūnams pakenkta, tačiau šie išgyveno, o baudžiamoji atsakomybė taikoma tuomet, kai gyvūnas neišgyvena.
„Šiuo atveju pažeidėjui gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Tačiau dėl nuodijamų šunų pastaruoju metu į mus niekas nesikreipė“, – teigia P. Radvilavičius.
Papildyta:
P. Radvilavičius prideda, kad 12 val. 32 min. buvo užregistruotas pranešimas dėl paštetu užnuodyto ir stipriai susirgusio pranešėjo šuns. Įtariama, kad kažkas tyčia nuodija kiemo šunis. Pranešėjas pareigūnų laukė klinikoje „Greitoji žirafa“.
Pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį, tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.
Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje numatoma, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo 50 iki 1,2 tūkst. eurų. Padarytas pakartotinai, nusižengimas užtraukia baudą nuo 1,2 tūkst. Iki 1,75 tūkst. eurų.
Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo 300 iki 1,75 tūkst. eurų. Pakartotas nusižengimas užtraukia baudą nuo 1,75 tūkst. Iki 2,3 tūkst. eurų.
Gyvūnų nuodijimas nėra išeitis
Kol kas galima tik spėti, kas ir kodėl paspendė mirtinus spąstus gyvūnams. Vis dėlto, panašiais atvejais gyvūnų teisių gynėjai dažniausiai aiškina, kad vietinius gyventojus galimai erzina nevisad surenkamos gyvūnų išmatos, ypač kalbant apie beglobius gyvūnus. Augintinių išmatas kartais palieka ir neatsakingi gyvūnų šeimininkai, piktinantys tuos, kurių teritorijoje paliekama netvarka.
Žmonės nežino, kad problemą galima išspręsti humaniškai, nepakenkiant gyvūnams. Rūpesčių sukelia ir nekastruojami, po langais besidauginatys gyvūnai – kartu su jais dauginasi ir rūpesčiai.
Tokiais atvejais gyventojai turėtų kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ar gyvūnų gelbėjimu bei priežiūra užsiimančias organizacijas.
DELFI skaitytojai, galbūt turite daugiau informacijos apie šį gyvūnų nuodijimo atvejį? Gal žinote arba užfiksavote kaltininką(-us)? Pasidalinkite šia informacija su DELFI redakcija rašydami el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Gyvūnų nuodijimas“ arba spauskite šią nuorodą.