Nepatiko kaimynei
„Delfi“ jau ne vieną kartą rašė apie nuodijamus gyvūnus Pilaitėje. Prieš pusantrų metų dalijomės liūdnai pasibaigusiu šio Vilniaus miesto mikrorajono atveju, kuomet vilnietei teko atsisveikinti su mylimu šuniu. Nuodus keturkojis taip pat rado Įsruties gatvėje.
„Ne pirmą kartą šioje vietoje šuniukai nuodijami. Gali būti, kad kažkas šunis dėl „minų“ nuodija, o gal taip su balandžiais tvarkosi, bet juk tuos nuodus gali ir mažytis vaikas nuo žemės pakelti. Aš negaliu suprasti tokio elgesio. Kokią teisę tu turi mieste daryti savo tvarką? Jei kažkas nepatinka, kreipkis į seniūniją ar savivaldybę“, – tąkart piktinosi vilnietė.
Rašėme ir apie nuodijamas bešeimininkes kates Vydūno g., Tolminkiemio g., I. Kanto g. kieme. Tąkart, vietinių pasakojimu, buvo nunuodytos dvi bešeimininkės katės.
„Nunuodytos 2 kiemo katės, kurios buvo sterilizuotos, prižiūrimos pagal VMS [Vilniaus miesto savivaldybės, aut. past.] benamių gyvūnų draugų programą. Jei jos sukelia nepatogumų jūsų turtui – ateikite ir pasakykite, bet kam žudyti niekuo dėtą padarėlį?“ – 2023 metais klausė Pilaitės gyventoja.
Kad gyvūnai kai kuriems čia gyvenantiems vilniečiams kelia neigiamas emocijas – akivaizdu. Dėl kokių priežasčių gyventojai nusprendžia sukti nehumanišku keliu ir griebiasi nuodų – nėra aišku, tačiau panašu, kad situacija kartojasi kasmet. Šįkart kliuvo daugiabučio kieme globojamai katei. Angelė pasakoja, kad katė į kiemą atklydo pati ir čia leisdavo laiką, tad pagailus neprižiūrimos katės, teko sukti galvą, kaip jai padėti. Deja, priglausti murklę galimybių nebuvo.
„Namo negalėjau parsinešti, nors bandžiau, nes visada 3 katinai buvo namie, tai kad nesukelčiau visiems streso, pabendravus su specialistais, išmanančiais kieminukų psichologiją ir gyvenimo būdą, nutariau globoti kieme“, – pasakoja moteris. Dėl katės priežiūros ji kreipėsi ir į savivaldybę, kad ši įrengtų nuolatinę buveinę ir užuovėją žvarbiomis dienomis.
Visgi, dėl bešeimininkių kačių priežiūros į savivaldybę kreipiasi vis daugiau gyventojų, tad Angelė atsistojo į eilę – pateikus prašymą savivaldybei dėl namelio, jo būtų tekę laukti apie metus. Todėl, gavusi savivaldybės leidimą katę prižiūrėti ir ją šerti, Angelė namelį įrengė savo lėšomis. Katė taip pat buvo sterilizuota ir taip paruošta gyvenimui kieme, kad nekeltų nemalonumų kaimynams.
„Graži, miela katytė, kai kurie norėjo prisijaukinti ir pasiimti namo, tačiau ji nesileido, apeidavo pastatytą gaudyklę arba tiesiog vengdavo žmonių prisilietimų. Su laiku ji leidosi glostoma tų, kurie pastoviai ją maitina. Ją šeria aplinkiniai ir net vaikai, kadangi šalia yra Mažvydo mokykla, kuri pastoviai surenka krepšelį prieglaudoms ir bešeimininkiams katinėliams, dėka suinteresuotos bibliotekos vedėjos, kuri taip pat maitina daugelį Pilaitės gatvių katukų. Kaimynai prisideda kačių maistu, kai kurie net maišais gero kokybiško maisto, pavyzdžiui, jaunos merginos kaimynės, senjorė iš kito namo kiekvieną vakarą lepina katytę vištiena ir šviežia žuvimi“, – pasakoja Angelė.
Atrodytų, katė tikrai rado mylintį prieglobstį, o kaimynai čia – neabejingi gatvėje gyvenančiai murklei. Vis dėlto, atsirado ir nepatenkintų čia įsikurusia gyventoja.
„Šią vasarą ji [katė, aut. past.] pasirinko gretimą kiemą, nuošalesnę vietą nuo šaligatvio, kelio, gulinėdavo pavėsy ar šildydavosi saulutėje… Nutarėme, kad galbūt, kaip jau pagyvenusiai katytei, ta vieta ir saugesnė, todėl nusprendėme perstatyti namuką. Iš savivaldybės atvykęs specialistas perstatė į teritoriją, priklausančią miesto savivaldybei, netoli namo, pirmo aukšto balkono, pakrūmėje, kad niekam netrukdytų.
Deja, kaimynė senjorė užprotestavo pamačiusi statomą namuką. Bandėme raminti, jog katytė sterilizuota, tvarkinga, nieko blogo neatsitiks, jei čia ateis pernakvoti. Juk rudenėja, šalta, ji pasirinko tą teritoriją, tai ateitų tik užuovėjai… Bet senjorė liko supykusi… Kita dieną radome perneštą namuką kitur, dar po keletos dienų jau radome vandens dubenėlyje žiurknuodžių“, – nuogąstauja moteris ir dalijasi radinio nuotrauka.
Angelė džiaugiasi, kad kačių instinktai padeda gerai įminti piktus kėslus – žiurkių nuodus jos užuodžia iš toli, todėl nunuodyti katę kaimynei ar kaimynams nepavyko. Kad katės yra itin atsparios žiurknuodžiams, anksčiau yra patvirtinusi ir „Delfi“ kalbinta gyvūnų globos organizacijos „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė: „[...] Katės labai retai žiurknuodžius suėda, netgi pelės neėda, kuri nusinuodijusi žiurkių nuodais. [...] Katę nunuodyti labai sudėtinga, šunį – labai lengva: žmonės primėto jaukų ar su žiurknuodžiais, ar stiklais, ar cheminėmis medžiagomis ir tikrai iš praktikos žinau, kad daug daugiau pasitaiko šunims. Norint nunuodyti katę, reikia turėti labai didelę išmonę. [...]“
Tačiau Angelė skuba įspėti čia gyvenančius augintinių šeimininkus. Pasak moters, žiurknuodžių gali paskanauti ir netoliese vedžiojamas šuo, todėl šeimininkai turi išlikti budrūs.
Savivaldybė skatina globoti
Siekdama išvengti eksponentinio beglobių gyvūnų skaičiaus augimo, „Grinda“ Vilniuje nuo ankstyvo pavasario iki pat šalčių sterilizuoja puslaukines kates pagal Vakarų šalyse plačiai taikomą programą „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“: ši programa ne tik užkerta kelią nekontroliuojamam kačių dauginimuisi, bet ir ligų, ypač pasiutligės, plitimui. Sterilizuotos katės, praėjus 2–3 dienų pooperaciniam priežiūros laikotarpiui, paleidžiamos ten pat, kur buvo sugautos. Tad gali būti, kad katė toje vietoje ir apsigyvens, todėl savivaldybė skatina jas prižiūrėti ir jomis rūpintis.
Pabrėžtina ir tai, kad tokia kačių priežiūra gali duoti daugiau naudos, nei bandymas murkles išguiti. Sterilizuotos katės įprastai netenka tų elgesio problemų, dėl kurių dažniausiai ir skundžiasi gyventojai – dingsta kačių kniaukimas per rują ir teritorijos ženklinimas, kuris pasižymi aštriu ir įkyriu kvapu. O nuolatinė priežiūra ir gyvenamoji vieta užtikrina dar vieną labai svarbų kačių prigimtinį instinktą – jos nesišlapina ir nesituština toje vietoje, kurioje gyvena, miega ar ėda, kad nepriviliotų plėšrūnų. Tad visos su benamėmis katėmis siejamos problemos gyventojams ramybės neduoda būtent tada, kai katės yra paliktos likimo valiai ir neprižiūrimos, taip siekdamos išgyventi, o ne atvirkščiai.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kaip informuoja VŠĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, kad pagautos ir sterilizuotos katės prieglaudose neatsiduria dėl labai svarbios priežasties: „Laukinės katės nesugeba prisitaikyti gyventi patalpose, todėl narvelyje ar net namuose labai stresuoja. Kiemas, iš kurio jos buvo paimtos, ir yra tikrieji jų namai, jų medžioklės plotai, o svarbiausia – čia jos efektyviai kontroliuoja graužikų (kartais platinančių net ir ligas) populiaciją.“
„Delfi“ pasiteiravus savivaldybės, kiek tokiu būdu bešeimininkų kačių prižiūri Vilniaus miesto gyventojai, šioji informuoja, kad šiuo metu yra išduoti 370 leidimai šerti bešeimininkes kates. Nuo 2017 metų kasmet savivaldybė viešose erdvėse įrengė po 18 namelių bešeimininkėms katėms. Šiemet įrenginėjami 15 namelių. Visi nameliai matomi viešai Savivaldybės žemėlapių sistemoje. Būtent šiame žemėlapyje galima matyti ir Angelės įrengtą namelį.
„Kačių nemėgimas yra kaimynų problema, skatiname globoti bešeimininkes kates. [...] Dėl nuodijimo galima informuoti tiek Policiją, tiek Savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnus, kad atliktų patikrinimus“, – pataria Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.
Pastebėjus nekastruotų kačių (su nepakirpta ausyte), galima pranešti Vilniaus gyvūnų globos namams – (8-5) 273 61 88, 8 652 57 707, 1355, el. paštas gyvunai@grinda.lt. Informacijos apie gyvūnų laikymą galima rasti savivaldybės interneto svetainės www.vilnius.lt skiltyje „Dažniausiai užduodami klausimai DUK“ (tema „Gyvūnai, paukščiai“) arba naudojantis nuoroda https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/dazniausiai-uzduodami-klausimai/. Apie pažeidėjus, surinkus įrodymus, galima informuoti savivaldybės Viešosios tvarkos grupę – budėtojų tel. (8 5) 219 7948, el. p. viesoji.tvarka@vilnius.lt