Pagalbos laiku nesulaukė
Įvykio nuotrupomis savo „Facebook“ paskyroje pasidalijusi organizacija neslėpė apmaudo: „Baisu kiek piktų žmonių aplink, liejančių savo psichologines problemas ir nelaimes ant niekuo dėtų gyvūnų. Kada gi ateis diena, kai gyvūnus augins tik tie, kurie jų verti.“
Išties, vaizdas – šokiruojantis. Gyvūnas, rodos, nekeliantis jokių problemų, engiamas be atvangos. Sunku suprasti, kokie buvo moters motyvai, tačiau ukmergiškė, pastebėjusi tokį elgesį, abejinga neliko ir suskubo ieškoti pagalbos.
„Pranešėja filmavo, bandė drausminti, kviesti policiją, bet policija įdomiai sureagavo, cituoju pranešėjos žodžius: „Policija nereaguoja, nes anot jų – mes dėl žmonių važiuojam, dėl šunų – ne.“ Abu kartus, kiek pranešėja skambino, tiek policija nevažiavo. Keistas dalykas, nes šioje situacijoje galėjo nutikti visko, gyvūnui galėjo grėsti žūtis, suluošinimas, be to, žinome, kad galėjo įvykti ir taip, jog moterys galėjo susikibti. Tai labai keistas dalykas, kad policija nevažiuoja į įvykio vietą“, – stebisi GGI koordinatorė Lina Vaitiekūnaitė.
Vilniaus apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja „Delfi“ informavo, kad toks atvejis išties buvo – moteris į policiją kreipėsi, tačiau, teigia ji, pareigūnai vis dėlto sureagavo.
„Gruodžio 7 d. 21.52 val. buvo registruotas pranešimas, kad Ukmergėje (Jaunimo/Ukmergės g.), pievoje neblaivi moteris vedžioja didelį juodą šunį, kurį skriaudžia, spardo. [Buvo apibūdinti ir moters požymiai bei judėjimo kryptis, kurių straipsnyje neminėsime, siekiant apsaugoti asmens tapatybę, aut. past.] Pareigūnai į šį pranešimą reagavo ir buvo išsiųstas policijos pareigūnų ekipažas, 22.13 val. policijos ekipažas pravažiavo Jaunimo, Pilėnų, Krekšlių gatvėmis, tačiau apibūdintos moters nepastebėjo“, – komentuoja policijos atstovė.
J. Samorokovskaja atkreipia dėmesį, kad visi pranešimai yra klasifikuojami į A, B, C ir D kategorijas: „Aukščiausiajai kategorijai priskiriami pranešimai, kai pranešama, kad kyla grėsmė žmogaus gyvybei ir sveikatai, tuomet pareigūnai privalo atvykti per tam nustatytą laiką (t. y. 12 minučių). Šiuo atveju įvykis buvo priskirtas C kategorijai (atvykimas iki valandos).“ Tad dėl šios priežasties į įvykio vietą pareigūnai atvyko vėliau. Galimai pranešėjos įvykio vietoje jau nebuvo, todėl pareigūnai liko nepastebėti.
Pasiteiravus atstovės, ar pranešėja kreipėsi pakartotinai, galbūt pildė pranešimą portale ePolicija.lt, J. Samorokovskaja patikino, kad „pakartotinio kreipimosi nebuvo“.
Moteris rankų nenuleido
Laimei, pasak L. Vaitiekūnaitės, įvykį užfiksavusi moteris, nesulaukusi policijos pagalbos, vaizdo įrašu ėmė dalintis socialinėje erdvėje, įvairiose ukmergiškių „Facebook“ grupėse, ieškodama smurtavusios moters pažįstamų ar detalesnės informacijos, kas yra šuns šeimininkas.
„To pasekoje, patarta žmonių, moteris kreipėsi į mūsų organizaciją, atsiuntė visą informaciją, visus vaizdo įrašus, kuriuos ji turi. Mes vakar pasiruošėme medžiagą ir šiandien vakare mūsų kolegė, teisininkė, sės rašyti pareiškimo. Dar nesame nusprendę, į kurią instituciją kreipsimės, nes yra du variantai, į kurias institucijas galime kreiptis, tai dar pasitarsime prieš išsiunčiant“, – pirmadienį „Delfi“ pasakojo GGI koordinatorė.
Teigiama, kad moterį identifikuoti pavyko, tačiau to patvirtinti negali nei organizacija, nei kiti asmenys. Tai turės išsiaiškinti atvejį tirianti institucija. Paklausta, kokia atsakomybė gali grėsti smurtavusiai šuns šeimininkei, pašnekovė aiškina, kad šioji apibrėžta Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje.
„Ta atsakomybė, būtent ką darė moteris, kai buvo fiziniai veiksmai, turėtų būti traktuotina nuo ANK 346 straipsnio 16 dalies. Fizinis smurtas, fiziniai veiksmai, nes iš vaizdo įrašo matosi, kad šuo buvo trankomas pavadėliu, buvo bandoma jam suduoti smūgius kojomis, laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą.
Būtent todėl mes manome, kad turėtų būti taikoma 346 straipsnio nuo 16 dalies apibrėžta atsakomybė. Bet kokia ji bus – nelabai galime pakomentuoti ir teigti, nes visa tai priklausys nuo tiriančio pareigūno ir nuo kitų aplinkybių, kurių mes nežinome – ar moteris turėjo kažkokių pažeidimų su gyvūnų gerove, ar neturėjo, ir panašiai. Dėl gyvūno konfiskacijos – tai irgi priklauso nuo to, kokią atsakomybę traktuos institucijos tiriantis pareigūnas, nes nuo 346 straipsnio 16 dalies konfiskacija yra privaloma“, – aiškina L. Vaitiekūnaitė.
Tokio tipo tyrimai – itin sudėtingi
Vis dėlto, pašnekovė nuogąstauja, kad tokiais atvejais atsakomybę pritaikyti yra labai sudėtinga – dažnai tam pritrūksta įrodymų.
„Yra tokia praktika, kad gyvūnai yra konfiskuojami tokiais atvejais, kai būtent savininkas fizinį smurtą naudoja prieš gyvūnus, bet dažniausiai tai yra lengviau, kai gyvūnas atsiduria kažkokio kito žmogaus ar prieglaudos globoje. Tada būna daug lengviau įrodyti. Prieglaudos, pavyzdžiui, padaro viską, kas toje situacijoje yra būtina – gyvūnas iš karto po įvykio ar to momento, kai patenka į prieglaudos rankas, patenka į veterinarijos kliniką, kur padaromi išsamūs tyrimai, užfiksuojamos žiauraus elgesio pasekmės. Jos ne visada yra matomos plika akimi, todėl tai patvirtina veterinariniai išrašai.
Jeigu gyvūnas yra pas savininką, tai daug sudėtingesnis yra tokio pažeidimo tyrimas. Bet mes tikimės, kad institucijos padarys viską, kad apsaugotų gyvūną ir jis neliktų tos savininkės aplinkoje, nes jeigu žmogus taip elgiasi viešoje vietoje, tai mes galime tik įsivaizduoti, ką gyvūnas patiria esant uždaroms durims, kur pašaliniai asmenys nemato“, – svarsto pašnekovė.
Todėl ji rekomenduoja pastebėjus tokius ar panašius atvejus elgtis lygiai taip, kaip pasielgė ir neabejinga ukmergiškė – viską būtina filmuoti ir fotografuoti.
„Aplinkybių fiksavimas vaizdo priemonėmis yra pats geriausias kelias ir tik taip toliau galima apginti gyvūną nuo smurtaujančių savininkų, nes dažniausiai būna laikytojo žodis prieš pranešėjo žodį. Mums labai liūdna, kad tokiais atvejais visuomenė pasidalina į dvi dalis. Viena dalis kaltina asmenį, kuris užfiksavo tokį atvejį, kad jis nepanaudojo atgal smurto, nieko nedarė, tik filmavo ir t. t. Ši moteris padarė viską, kad užfiksuotų šitas aplinkybes. Sieksim visi kartu, kad būtų atitinkama bausmė už tokį elgesį. O kaip pavyks – garantuoti negalime, nes visa tai priklausys nuo tiriančių pareigūnų ir aplinkybių“, – pasakoja L. Vaitiekūnaitė.