„Visi žmonės pririša!“
„Maždaug apie 16–17 val. mes važiavome iš Lenkijos į Lietuvą ir kelyje Marijampolė–Prienai, berods 4 km nuo Marijampolės, bevažiuojant aš pasisukau pro langą pažiūrėti ir pamačiau sunkiai einantį arklį. Pančių pačių nesimatė, nes jie žemai, o žolė aukšta. Bet todėl, kad jis tuo metu ėjo, supratau, kad jis nepaeina. Tada sakiau: apsisukame, pasižiūrime, kaip su tuo arkliu yra, nes pančiai pagal įstatymus yra neleistini.
Privažiavome, priėjome prie arklių ir pamatėme, kad vienas buvo supančiotas, matėsi kruvinos žaizdos, aplipusios musėmis, ir kiekvienas judesys, kiekvienas žingsnis tam arkliui reiškia, kad tas pantis lenda į žaizdą. Pas jį ant kojų buvo ir randai, kur jau matosi, kad lygiai tas pats buvo ir kitoje vietoje“, – pasakoja G. Vaitkevičiūtė.
Kompanija nieko nelaukusi iškvietė policiją. Atvykę du pareigūnai užfiksavo įvykį, tačiau pančių nuimti neleido – nurodė laukti tyrėjų, kurie, kaip tąkart buvo informuota, turėjo atvykti po valandos. Belaukiant pastarųjų, prisistatė arklių šeimininkai. Šie, išgirdę, kad atvyks policija, arklį iš pančių išlaisvino, žaizdas apipurškė „kažkokiu žaliu tepalu“.
„Gal dar toks irgi įdomesnis momentas, kad labai bijojo arklys to žmogaus, kuris bandė nupjauti pančius, nuo jo bandė bėgti, nors nelabai gali. Prie mūsų jis ėjo ir su mumis draugavo, o to vyro bijojo. Čia irgi dažnai rodo, kad kažkoks smurtas buvo.
[...] Vaizdo įrašuose matyti, kaip jie mus koliojo ir mums grasino. Ta moteris ragino vyrą mus pervažiuoti, vienu metu netgi sukosi į mus važiuoti, labai arti ėjo mūsų, rankomis mojavo. Jie tos ribos neperžengė, bet buvo labai arti, kur jau būtų kažkoks smurtas ir tada jiems kažkas grėstų, nes smurtas prieš žmogų yra nepriimtinas mūsų visuomenėje, bet smurtas prieš gyvūnus yra vis dar priimtinas“, – pasakoja G. Vaitkevičiūtė.
Arklių šeimininke save vadinanti moteris, kaip matyti iš vaizdo įrašų, buvo itin nepatenkinta, jog situaciją filmavo su G. Vaitkevičiūte keliavęs organizacijos „Tušti narvai“ savanoris Nojus. Ji ragino patraukti kamerą į šalį ir pasikalbėti „žmoniškai“. Šiems su raginimais nesutikus, moteris plūdosi toliau.
„Du jauni pacanai, o akys nenormalios, dievaži. [...] Nei vyras, nei moteris, čia pautai turbūt tarp kojų tau… Pri****so prie čigono arklių, visą gyvenimą laikau… Ir iš kur ji tokia gražuolė, tokia graži, žiūrėk. Tos akys, koks vaizdas pas tave, iš akių eina velniai, velniai eina“, – su G. Vaitkevičiūte kalbėjo moteris ir toliau griežtu tonu ragino padėti telefoną į šalį.
Moteris su kaltinimais, kad arkliai yra kankinami, griežtai nesutiko: „Koks kankina? Visi žmonės pririša!“ Kai G. Vaitkevičiūtė pasakė, kad arklys visas kruvinas, moteris atšovė: „Ir tu kruvina būni.“
Pasak arklių šeimininkės, ji esą turinti sveikatos problemų, o nepririšti arkliai iš teritorijos pabėga, todėl policijos raginama ji turi gyvūnus gaudyti. G. Vaitkevičiūtei pasiūlius gyvūnų neauginti, jei moteris neturi sveikatos ir galimybių jais pasirūpinti, šioji pabrėžė: „Aš auginau ir auginsiu, tu man nesakysi… Kad tu dabar atsistojai ant kojyčių ir jau pradėjai prie arklių, ir tu man… Aš jų žarnas perskaičiuoju, tu tik dabar pradėjai mokytis, o man 67 metai!“
Pasiūlius arklius iš moters paimti, ši griežtai pabrėžė, kad jie yra registruoti, ji už juos moka, gauna paramą, šeria ir prižiūri, todėl toks pasiūlymas jos tikrai nedomina. Diskusijai tęsiantis, ji pradėjo grasinti Dievu: „Jumis Dievulis susuks, kai jūs važiuosit ta mašina… Smegenis jūsų išdaužys. Dieve, išklausyk tu manęs.“ Po šių žodžių moteris apspjovė automobilį ir dar kartą priminė „nenormalias“ akis bei netrukus pridūrė, kad G. Vaitkevičiūtė dėl to niekada negaus vyro. Galiausiai, sėsdama į automobilį, ji siūlė pabučiuoti jos lytinį organą.
Kaip pasakoja įvykio sūkuryje atsidūrusi gyvūnų teisių gynėja, arklių šeimininkė su vyru nuolat išvažiuodavo ir grįždavo, o įžeidimų kaskart tik daugėdavo. Tyrėjai, kurie turėjo atvykti po valandos, nepasirodė ir po dviejų.
„Kadangi mes buvome keliese, tai vienu metu sugalvojome, kad reikėtų nuvažiuoti į Marijampolės policijos komisariatą ir paklausti, ar dar kažkas atvažiuos, nes kol mes ten buvome, tie žmonės, kurių tie arkliai, vis grįždavo ir grįždavo. Aš manau, kad jie tiesiog laukė, kol mes išvažiuosim, kad jie vėl supančiotų tą arklį, todėl mes nenorėjome išvažiuoti. Tai nuvažiavome į Marijampolės policijos komisariatą pasiklausti, ar jie vis dar atsiųs tuos tyrėjus.
Mums pasakė, kad buvo kitas kažkoks skubus iškvietimas, smurtas artimoje aplinkoje, ir visa tyrėjų komanda išvyko ten. Tai viskas kaip ir suprantama, nes policija turi skirtingų kategorijų iškvietimus ir į aukštesnio prioriteto jie reaguoja greičiau. Todėl jie pasakė, kad gal jau šiandien ir nebeatvažiuos, tai mes išvažiavome, nes arklys jau buvo atpančiotas, pradėjo temti“, – pasakoja G. Vaitkevičiūtė ir priduria, kad tyrėjas su ja vėliau susisiekė, prašė patikslinti informaciją ir atsiųsti filmuotą medžiagą.
Arklių laikymo sąlygas įvertino ir specialistė
Pasiteiravus, kaip vaizdo įrašuose užfiksuotas arklių laikymo sąlygas vertina žirgų globos asociacijos „Arklių slėnis“ vadovė Olga Choroškova, ši neslėpė nusivylimo: „Jeigu arklio vietoje būtų buvęs žmogus, tai kaip mes traktuotume – ar tai yra normalu, ar taip galima? Jie jaučia absoliučiai tą patį, ką ir mes. Tai aišku, kad tai nėra normalu, ir aišku, kad tai yra žiaurus elgesys su gyvūnu.“
„Aš dabar bijau sumeluoti, bet gal prieš metus, gal nepilnus, buvo Seimo posėdis, kurio metu buvo sprendžiamas būtent šis klausimas apie arklių pančiojimą. Ir tuo metu vienareikšmiškai buvo nuspręsta, kad nors ir teisės aktuose nėra konkrečiai įvardinto žodžio „pančiojimas“, jis vis tiek automatiškai palenda po visais teisės aktais, kurie kalba apie žiaurų elgesį su gyvūnu ir netinkamą priežiūrą, nes pančiai, visų pirma, riboja laisvą judėjimą – arklys negali atsigulti, jis negali laisvai judėti taip, kaip jam priklauso. Pančiai gali žaloti, o jeigu atsiranda žaizdos, jos gali išprovokuoti infekcines ligas, kurios gali vėliau plisti kitiems gyvūnams. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) „Facebook“ puslapyje buvo paskelbusi įrašą būtent apie pančių žalą ir kad gyvūnų pančioti nederėtų“, – toliau aiškina O. Choroškova.
Pasiteiravus, kaip tokiu atveju turėtų elgtis institucijos, galbūt derėtų gyvūnus konfiskuoti, O. Choroškova sako, kad „žodis „konfiskuoti“ yra ganėtinai garsus, o praktika yra ganėtinai sudėtinga“.
„Kiekvieną atvejį vienareikšmiškai reikėtų vertinti labai individualiai, atsižvelgiant į ūkininko precedentus, į tai, kiek yra sužalotas arklys ir t. t. Bet institucijos turėtų vykti į vietą, nustatyti tuos pažeidimus, nustatyti tą žiaurų elgesį su gyvūnu, kad tai nebūtų tiesiog paprastas pažeidimas, kaip įprastai yra traktuojama, bet kad tai būtų pripažinta, kaip žiaurus elgesys su gyvūnu, ir kad vienareikšmiškai savininkas turėtų gauti pasekmes.
O kokias jau tas pasekmes VMVT nutaria, iš tikrųjų yra sudėtinga nuspręsti. Ar tai turėtų ir galėtų būti konfiskacija? Turbūt aš bijočiau šiuo atveju pasakyti kažką konkretaus, nes tikrai kiekvienas atvejis yra labai individualus ir labai stipriai priklauso nuo to, kiek to gyvūno savininkas yra nusiteikęs pripažinti klaidą, nusižengimą, yra nusiteikęs taisytis, galbūt niekada to daugiau nedaryti ir panašiai. Tai ar kiekvieną arklį, kuris yra pančiojamas, yra būtina konfiskuoti – tikriausiai ne, bet ar būtina į pančiojimą atsižvelgti ir traktuoti jį kaip tikrai griežtai žiaurų elgesį su gyvūnu – vienareikšmiškai taip“, – aiškina žirgų globos asociacijos vadovė.
Vis dėlto, kaip kalbėjo ir G. Vaitkevičiūtė, pančiojimas šioje situacijoje nėra vienintelis įrodymas, kad arkliai kenčia nuo netinkamos priežiūros. Nors O. Choroškova sako situaciją mačiusi tik iš vaizdo įrašų ir nuotraukų, žvelgiant vien į juos, jau galima pasakyti, kad problemų yra daugiau.
„Žiūrint į arklių kanopas toje vaizdo medžiagoje, tikrai ryškiai matosi, kad vienas arklys, būtent tas, kuris buvo supančiotas, turi tikrai didesnių problemų su galbūt net vidinės kanopos uždegimais, nes ant kanopų yra tam tikri taip vadinami žiedai, kurie kalba apie pasikartojančius uždegimus, kanopos kampas yra netaisyklingas. Ar tai yra dėl to, kad jis yra ilgus metus pančiojamas, ar tai yra dėl to, kad nėra prižiūrimos ir tvarkomos kanopos, ar tai yra susiję su kažkokiomis metabolinėmis ligomis, maistu ir panašiai, tai jau čia yra sudėtinga spręsti vien tik žiūrint vaizdo įrašą, bet faktas yra tame, kad nėra vien tiktai pančių klausimas šiuo atveju. Tikriausiai, yra tikrai daugiau nepriežiūros ir atsakomybės trūkumo“, – konstatuoja ji.
Pasak O. Choroškovos, tokios ir panašios problemos Lietuvoje – nėra vienetinis reiškinys. Tokių atvejų, sako pašnekovė, – „milžiniškai daug“.
„Apie smulkius gyvūnus yra kalbama tikrai labai daug ir turbūt visi žino, kiek tai yra sudėtinga ir kiek daug problemų yra su smulkiais gyvūnais, bet kas liečia stambius gyvūnus ir kas liečia konkrečiai arklius, tai tikrai yra labai mažai ir sklaidos, ir žinių. Tai tokių arklių, kaip šis būtent atvejis, Lietuvoje yra šimtai, o galbūt net ir tūkstančiai šiandien dienai. Tai tikrai nėra vienetiniai atvejai, kad galima būtų sakyti: Dieve, kaip keista, pas mus seniai jau to niekas nedaro... Ne, yra visiškai nekeista, nes tai pas mus daroma kiekvieną šventą dieną, su ne vienu arkliu“, – pasakoja ji.
Pasiteiravus, kas dėl to kaltas – institucijų abejingumas ar augintojų žinių stoka – O. Choroškova sako, kad dėl to kalti tiek vieni, tiek kiti.
„Kalbant apie institucijas, tikrai labai dažnai iš jų pusės yra baimė prisiimti atsakomybę, baimė padaryti didesnį žingsnį. Grįžtant prie tos pačios konfiskacijos ir panašiai, labai dažnai yra vengiama konfiskuoti gyvūnus ar vengiama duoti kažkokias didesnes baudas. Dėl ko taip yra? Priežasčių gali būti labai daug, nes tai yra didelė atsakomybė. Jei kalbama apie konfiskaciją, tai po to reikia „tampytis“ po teismus – niekas to nenori, niekas nenori gaišti savo laiko ir priimti atsakomybės, nes galbūt po to pralaimėsi teismą, nes neturėsi pakankamai žinių, kad surinktum pakankamai įrodymų.
Yra ir tas faktas, kad šiandien žmonėms vis dar trūksta labai daug žinių būtent apie arklius, nes didžioji dalis jų tiesiog nesidomi ir augina taip: taigi mano diedukas, prosenelis taip darė ir viskas buvo gerai, tai aš irgi taip darau ir man neįdomu, kaip yra iš tikrųjų. Tai čia yra viskas viename – institucijos, neatsakingi savininkai, didelis žinių trūkumas, dažnu atveju tiesiog nusispjovimas, nes į arklius yra žiūrima kaip į daiktus arba minimalių pajamų šaltinį, ne gyvą, suprantantį, jaučiantį organizmą. Čia yra plati ir globali problema“, – teigia pašnekovė.
Institucijos didelės blogybės nemato
„Delfi“ pirmadienį kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu informuoti, kokia šiuo metu yra tyrimo eiga, kokie pažeidimai buvo fiksuoti ir kokie procesiniai veiksmai laukia toliau.
„Rugsėjo 15 d. apie 16 val. 48 min. Marijampolės apskr. VPK gautas pranešimas, kad Marijampolės sav., Trakiškių k., pievoje, prie tvoros, yra pririštas arklys, kurio kojos yra supančiotos virve. Pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, aptvare buvo rasti du arkliai. Apžiūrėjus arklius bei jų kojas, sužalojimų, kurie kenktų arklių gyvybei, nesimatė. Arkliai po aptvarą lakstė palaidi. Prie vandens arkliai prieigą turėjo. Dėl įvykio informuotas Marijampolės veterinarijos centras“, – paaiškino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Gintarė Navickaitė.
„Delfi“ situaciją pakomentavo ir VMVT atstovai.
„Pranešimą apie šį atvejį VMVT gavo šiandien [pirmadienį, aut. past.]. Inspektoriai sureagavo ir nuvyko į vietą, kurioje gyvūnai buvo aptikti su pančių įrėžtomis žymėmis ant kojų. Arkliai nebebuvo supančioti, buvo matyti, kad žaizdos buvo pradėtos gydyti. Savininkui nurodyta toliau teikti medicininę pagalbą, gydyti atsiradusias žaizdas. Savininkas reagavo į VMVT pareigūnų nurodymus“, – aiškina tarnyba.
Pasak tarnybos atstovų, „buvo įvertinta, kad žaizdelės nėra gilios, jos gali būti gana greitai užgydytos, todėl imtis drastiškų priemonių gyvūną konfiskuoti nebuvo sprendžiama“.
„Žinoma, žaizdelių net ir menkiausių neturėtų atsirasti pas laikomą gyvūną, savininkai privalo tinkamai prižiūrėti savo gyvūnus, reaguoti, kai jiems reikalinga pagalba. Tačiau gyvūno atėmimas iš jo savininko už mažareikšmius pažeidimus, gali jam sukelti ir papildomą stresą, kuris gali įtakoti ir jo būklę, gijimą.
Visi savininkų laikomi gyvūnai yra gero įmitimo, prižiūrėti, todėl pavykus susitarti, matant tinkamą savininkų reakciją, nuspręsta gyvulius palikti ir stebėti tolimesnę jų priežiūrą. Už aptiktus pakartotinius pažeidimus bus sprendžiama jau griežčiau“, – aiškina VMVT.
Tarnyba taip pat atsiuntė nuotraukas, darytas patikrinimo metu. Pasiteiravus, ar gyvūnų pančiojimas yra draudžiamas ir kas už tai gresia gyvūnų šeimininkams, tarnyba patikino, kad šis veiksmas „nėra draudžiamas Lietuvos įstatymų, tačiau tuo atveju, jei pančiai gyvūną žaloja, gyvūnas turi būti atlaisvintas nuo jų bei teikiama veterinarinė pagalba“.
O paprašius paaiškinti, ką pastebėjus panašius pažeidimus turėtų daryti neabejingi gyventojai – kreiptis į policijos pareigūnus ar į VMVT inspektorius, tarnyba aiškina: „Visais atvejais, pastebint galimą gyvūno nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejį, reikia informuoti policiją, kuri turi galimybę reaguoti nedelsiant bei pradėti tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Informuoti dėl žiauraus elgesio su gyvūnu tai pat galima ir VMVT, kuri savo ruožtu reaguoja atlikdama patikrinimą bei atlikdama tyrimą dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnu.“