Žaloja gyvūnų sveikatą
„Tai yra vertybiškai jautrus klausimas. Ausų ir uodegų trumpinimas yra žalingas. Tai rodo ir moksliniai tyrimai: didėja infekcijų rizika, gyvūnai gali visą gyvenimą jausti fantominius skausmus ir tai civilizuotose šalyse yra laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais.
Tikrai džiaugiuosi, kad mes jau prieš 21-erius metus tai nusprendėme, tačiau dar liko tam tikrų spragų. Šiandien yra galimybė tas spragas ištaisyti ir parodyti, kad tikrai gyvūnų gerovė mums rūpi ir kad galime padėti pasirūpinti tais, kurie tikrai patys neturi savo žodžio, patys neturi savo balso. Visuomenės, kurios rūpinasi gyvūnais, yra laikomos išsilavinusiomis ir tikrai pažangiomis visuomenėmis. Aš žinau, kad Lietuva irgi tokia yra“, – pritarti projektui kvietė viena pataisų iniciatorių Seimo narė Ieva Pakarklytė.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIVP-2606(2) pritarė 80, prieš balsavo 13, susilaikė 15 Seimo narių. Pataisos įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. Įstatymo nuostatos netaikomos gyvūnams augintiniams, kuriems minėtos veterinarinės procedūros, padarytos siekiant pakeisti gyvūnų augintinių išvaizdą ar jų fiziologines funkcijas, buvo atliktos iki 2013 m. sausio 1 d.
Priimtą sprendimą sveikina gyvūnų teisių globėjai
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) pokyčių šioje srityje siekia jau ne vienerius metus. Tad po priimto sprendimo Seime, organizacija netruko pasidalinti džiaugsmu socialiniame tinkle „Facebook“.
Kaip ir I. Pakarklytė, ragindama priimti įstatymo pataisas, GGI pastebėjo, kad nors gyvūnų galūnių trumpinimas Lietuvoje draudžiamas seniai, „parodose, pardavimų skelbimuose ir gatvėje vis dar matome šunis, nukarpytomis ausimis bei uodegomis“.
„Sveiko proto suprasti, kad dėl jokių tikslų nereikia būti gyvūnų žalojimo priežastimi (linkėjimai atitinkamiems veisėjams) trūko, todėl mes, GGI, kartu su Fėjų kaimas – VšĮ Šuniukų fėja ir Seimo nare Ieva Pakarklytė, paskyrėme beveik du metus, kad uždraustume veikas, kurios propaguoja tokį žiaurų elgesį su gyvūnais. Po šiandieninio balsavimo Seime galutinai priimtas draudimas kupiruotus gyvūnus veisti, parduoti ir eksponuoti renginiuose.
Ačiū Aiste Gedviliene ir visiems Seimo nariams, balsavusiems už šį projektą. Viliamės, kad kita Seimo kadencija bus taip pat draugiška gyvūnams.
Tiems, kurie verkia, kad neteisinga atbuline data tokį draudimą priimti, mes turime retorinių klausimų: kur jūs buvote prieš 21 metus? Kaip jūs naktį miegate, žinodami, kad kuriate paklausą gyvūnų žalojimui? Kaip jums negėda save išvis gyvūnų mylėtojais vadinti? Atsakymų nereikia, apgalvokite savo vertybes“, – rašo gyvūnų teises ginanti nevyriausybinė organizacija.
Pataisos pradžiugino ne visus
V. Pranckietis įsitikinęs, kad ši įstatymo pataisa „gali pakenkti gyvūnams ir kai kada juos pražudyti, nebent Maisto ir veterinarijos tarnyba atsakingai užtikrins priežiūrą, kuri nenumatoma įstatymu.“
Atsiųstame pranešime žiniasklaidai V. Pranckietis aiškina, kad pagal pirminį savo projektą, Seimo narė Ieva Pakarklytė ragino drausti veisti, parduoti ir rodyti parodose gyvūnus, kuriems atliktos kosmetinės veterinarinės procedūros. Vis dėlto Seimo Aplinkos apsaugos komitetas atsižvelgė į pastabas, kad parduoti ar kitaip perleisti gyvūną su atlikta išvaizdos operacija kai kada būtina, pavyzdžiui, mirus jo savininkui.
„Seimas per plauką neparašė nuosprendžio šunims, kurie netenka savo savininkų. Jeigu šuo netektų šeimininko, valstybė privalėtų augintinį užmigdyti. Vos negrįžome tūkstantį metų atgal, kuomet baltų karius ir Lietuvos kunigaikščius laidodavo kartu su žirgais. Dabar konkrečius pardavimo atvejus spręs Maisto ir veterinarijos tarnyba, bet greičiau dalis sandorių persikels į šešėlį“, – sako V. Pranckietis.
Seimo nario teigimu, visus gyvūnus vertinant pagal savo augintinius, kuriuos savininkai augina dėl grožio ir glostymo, valstybė gali padaryti rimtą žalą ūkiniams gyvūnams. „Kaip darbinį arklį pakausto jo sveikatai užtikrinti, taip nuo avių bandos vilkus baidančio ūkinio šuns ausis pakerpa jo saugumui ir gerovei“, – sako V. Pranckietis.
Įstatyme liko nuostata neleisti veisti gyvūnų su atliktomis kosmetinėmis procedūromis: patrumpinus jų ausis, barzdeles, skiauteres, snapus, uodegas, pažeidus arba pašalinus balso stygas, ragus, nagus, sparnus, kanopas ir iltis, išpešiojus plunksnas ir pan.
„Kodėl pagal Laisvės partijos frakcijos narės projektą sveikas veislinis šuva nebegalės susilaukti palikuonių? Ar autorei atrodo, kad ausų pakirpimas perduodamas genetiškai? Ką priimtu draudimu iš tikrųjų reguliuoja valstybė?“ – stebisi V. Pranckietis.