Kaip rašoma „Gyvūnų gerovės inciatyvos“ (GGI) pranešime žiniasklaidai, Lietuvoje nuo 2004 m. taip pat draudžiama kupiruoti gyvūnus (pavyzdžiui, kirpti ausis ir uodegas šunims). Pagal LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas ir kt.), yra laikomos žiauriu elgesiu su gyvūnais. Išimtis taikoma gyvūnų kastravimui ir esant kitais teisės aktuose numatytais atvejais arba atliekant veterinarines procedūras veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos.
Nepaisant draudimų, Lietuvoje dažnai pastebime Amerikos stafordšyro terjerus, pitbulterjerus, Azijos aviganius, dobermanus ir kitų veislių šunis su trumpintomis ausimis. Tai uždrausta operacija, tačiau šunų savininkai randa būdų kaip tai atlikti įvairiais nelegaliais keliais, savo augintinius pasmerkdami beprasmei kančiai. Dėl kokių priežasčių žmonės vis dar vykdo nusikalstamą veiklą trumpindami šunų ausis ir uodegas?
Šunys luošinami kupiruojant iš savanaudiškų paskatų
Ausų trumpinimo operacijos metu yra pašalinama beveik visa atsikišusi ausies dalis, paliekant tik ausies vidaus organus. Ausys buvo trumpinamos maždaug 20 šunų veislių: dobermanams, vokiečių dogams, bokseriams, šnauceriams ir daugeliui kitų.
Anksčiau buvo motyvuojama, kad ausys trumpinamos dėl praktinių priežasčių – siekiant sumažinti ausų infekcijų ar sužeidimų riziką darbiniams šunims, tačiau kaip teigia veterinarai – tokios prielaidos yra klaidingos ir neatitinkančios tikrovės. Tyrimai rodo, kad nėra jokio ryšio tarp patrumpintų ausų ir sumažėjusios ausų uždegimo rizikos. Taip pat ausų ir uodegų traumos nėra niekaip susijusios su konkrečiomis veislėmis, kad būtent joms reikėtų atlikti trumpinimo procedūras, kurios neva padės išvengti traumų.
Taigi, dabar šunims ausys trumpinamos išskirtinai tik dėl kosmetinių priežasčių – manoma, kad ausų kirpimas pagerina tam tikrų veislių šunų, ypač naudojamų medžioklei ar kovoms, išvaizdą. Įsivaizduojama, kad gyvūnai, kurių ausys trumpos, stačios atrodo kur kas grėsmingiau, labiau bauginančiai. Gaila, bet tai kai kuriems gyvūnų savininkams yra pakankama priežastis operuoti gyvūną, net ir žinant, kad tokios procedūros – skausmingos, reikalauja ilgo gijimo laikotarpio ir gali sukelti daug įvairių komplikacijų.
Pranešime žiniasklaidai teigiama, kad taip pat tik dėl kosmetinių priežasčių trumpinamos ir uodegos, o tai dažniausiai daroma 2–5 dienų amžiaus šuniukams. Uodega nukerpama žirklėmis arba yra užrišama gumine juosta taip siekiant, kad būtų sutrikdyta kraujotaka ir uodega nukristų pati. Uodegų kirpimas siejamas su gyvūnus žalojančia „mada“ ir nelegaliai taikomas tam tikrų veislių šunims, įsivaizduojant, kad taip gyvūnas atrodo „gražiau“.
Kodėl lietuviai vis dar nelegaliai kupiruoja šunis?
Nevyriausybinė organizacija GGI savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė apklausą, kurios metu paklausė, dėl kokių priežasčių žmonės vis dar žaloja savo gyvūnus juos kupiruodami. Didžioji dauguma apklausoje sudalyvavusių „Facebook“ lankytojų mano, kad tai žmonės daro „iš durnumo“ (75 žmonės). Tik nedidelė apklausoje dalyvavusių žmonių dalis mano, kad tai – veislės standartas (10 žmonių) ar siekiant apsaugoti šunis dėl ligų (1).
GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė teigia, kad nors jau praėjo beveik 20 metų, kai Lietuvoje uždrausta kupiruoti šunis, dalis šeimininkų ir veisėjų vis tiek ieško veterinarų, kurie tokias operacijas gyvūnams galėtų atlikti arba vyksta į užsienį, kur tokios operacijos vis dar legalios.
„Žmonėms vis dar atrodo „gražu“ šunys be ausų ir uodegų, tarsi tai būtų kažkoks standartas, kurį gyvūnai turėtų atitikti, nepaisoma gyvūnų fiziologijos, galimų komplikacijų ir neigiamo poveikio gyvūno sveikatai. Fiziologiškai šuniui tiek ausys, tiek uodega yra reikalingi, o jų neteisėtas šalinimas yra žiaurus elgesys su gyvūnu, kuris turėtų būti griežtai baudžiamas. Labai svarbu apie tai kalbėti, šviesti visuomenę apie tokių operacijų komplikacijas, skausmą, kurį gyvūnai turi iškęsti dėl kosmetinių priežasčių ir šeimininkų įgeidžių“, – situaciją komentuoja GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Neigiamos pasekmės gyvūnui, kurias sukelia ausų ir uodegų trumpinimas
Ausų ir uodegų trumpinimas šunims sukelia daugybę neigiamų sveikatos problemų – nuo operacijos, ilgo pooperacinio gijimo, gyvūno patiriamo skausmo iki klausos ir koordinacijos sutrikimų ir net fantominių skausmų visam likusiam gyvenimui.
Veterinarai šunų ausų trumpinime dėl kosmetinių priežasčių neįžvelgia nei vieno teigiamo aspekto. Atvirkščiai, tai traumuojanti operacija, sukelianti gyvūnui didelį skausmą ir ilgalaikį diskomfortą.
Veterinarijos gydytojai, kurie nelegaliai dėl kosmetinių priežasčių trumpina šunims ausis, uodegas, gali netekti gydytojo licencijos.
„Žinoma atvejų, kai tam tikrų veislių šunys operuoti yra vežami į Baltarusiją, Rusiją, kitas šalis, kur tokios procedūros nėra uždraustos. Lietuvoje įsigytą gyvūną išvežus kupiruoti į kitas šalis ir parsivežus atgal, atsakomybė galioja tokia pati, kaip ir kupiravus gyvūną Lietuvoje. Vienintelė išimtis, kai gyvūnas yra perkamas iš užsienio jau kupiruotas ir su visais tai įrodančiais dokumentais, tačiau tikimės, kad ir tai nebe ilgai bus legalu ir pavyks pasiekti draudimo kupiruotus gyvūnus apskritai įvežti į Lietuvą“, – apie nelegalų bandymą kupiruoti gyvūnus kitose šalyse pasakoja GGI vadovė.
Pranešime žiniasklaidai taip pat pabrėžiama, kad po ausų trumpinimo operacijos laukia sudėtingas gijimo laikotarpis.
„Ausys yra skaudžios, jautrios, o jos dar ir rišamos, klijuojamos, kad stovėtų. Tinkamai negydoma operacijos vieta gali užsikrėsti, įsimesti infekcija. Po tokios tik dėl „grožio” darytos operacijos stipriai sutrikdoma gyvūno sveikata“, – teigia GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė.
Dėl skausmo ir diskomforto, patiriamo nukirpus ausis ar uodegą, gali pasikeisti gyvūno elgesys – jis gali tapti agresyvesnis ar, atvirkščiai, per daug vangiai reaguoti į aplinką, tapti apatišku.
Priežasčių, kada šuniui reikalinga ausų trumpinimo operacija dėl jo sveikatos yra nedaug – pavyzdžiui, kai ant ausies yra auglys, kurį reikia pašalinti, ar ausis yra sužeista ir tik tada, kai tai, gydytojo veterinaro sprendimu, yra būtina dėl gyvūno sveikatos. Svarbu, kad tokiais atvejais yra leistina šalinti tik vieną, pažeistą ausį, tačiau ne abi, jei antroji yra sveika. Visais kitais atvejais gyvūno ausų trumpinimas yra gyvūno žalojimas ir žiaurus elgesys.
Taip pat dėl kosmetinių priežasčių trumpinant šuns uodegą rizikuojama gyvūno sveikata. Operacijos vietoje gyvūnui gali išsivystyti neuroma ar atsirasti auglys. Tyrimai rodo, kad uodegos vizginimu šunys perduoda tokias emocijas kaip pyktis ir susijaudinimas, todėl neturėdamas uodegos šuo negali pilnavertiškai bendrauti su kitais šunimis, išreikšti savo emocijas.
„Kosmetiniais tikslais nelegaliai atliekamos šunų kupiravimo operacijos yra nesuderinamos su gyvūno prigimtimi, fiziologiniais poreikiais bei sukelia gyvūnui neatitaisomą žalą. Todėl labai prašome visų būti pilietiškais ir apie šunų savininkus, kurie nelegaliai savo šunims pašalina ausis, uodegas, informuoti VMVT arba GGI, arba užpildyti VšĮ „Šuniukų fėja“ parengtą anketą www.nukirpoausis.org, taip pat pranešti apie tokias procedūras nelegaliai atliekančius veterinarus“, – su problema kovoti kviečia GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė.
Pastebėjus gyvūnų kupiravimo atvejus GGI kviečia būti pilietiškais ir pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai naudojantis GGI parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija, kurią rasite ČIA. Apie sužalotą augintį jį kupiruojant galima panešti ir GGI arba ČIA.
Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, bendradarbiaujant su VšĮ „Šuniukų fėja“ ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.