Seimo nario siūlomas įstatymas sukėlė tikrą audrą: suloję šunys keliaus į prieglaudas

Seime pateiktos įstatymo pataisos, kurios neva išspręs gyvūnų keliamo triukšmo problemą. Seimo narys Petras Čimbaras teigia, kad gyvūnas – triukšmo šaltinis, kurio jokiuose namuose negali būti, todėl siūlo griežtas bausmes už triukšmą. Siūlomais pakeitimais aršiai pasipiktino gyvūnų šeimininkai ir teisių gynėjai, o prieglaudos atstovai teigia, kad po šio pokyčio tektų ruoštis gyvūnų antplūdžiui.

Pakeitus įstatymą, šunį turės atiduoti prieglaudai

Seimui pasiūlyta spręsti gyvūnų keliamo triukšmo problemą gyvenamuosiuose pastatuose. Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys P. Čimbaras įregistravo tai numatančius Triukšmo valdymo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus.

Pagal siūlomą projektą, „joks asmuo, kuris atsakingas, prižiūri, globoja ar kontroliuoja bet kurį gyvūną, negali sukelti ar leisti gyvūnui sukelti nepagrįstą triukšmą, įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokius garsus, kurie yra aiškiai girdimi bet kurioje triukšmo veikiamoje gyvenamosios nuosavybės vietoje: nepertraukiamai 10 minučių ar daugiau nuo 7 val. iki 22 val., nepertraukiamai 5 minutes ar daugiau nuo 22 val. iki 7 val. arba girdimi su pertrūkiais daugiau kaip 30 minučių per 3 valandas.“

Šunį auginanti Justina piktinasi, kad šis įstatymo pakeitimas yra absurdas.

„Pirma, jis atriš rankas piktiems žmonėms, kurie turės galimybę, iškvietę policiją dėl neva šuns, atkeršyti kaimynams už kažką, kas jiems kažkada gyvenime nepatiko. Antra, tikrai yra tokių žmonių, kurie nemėgsta šunų, todėl tikrai padaugės skambučių ir skundų, kurie gali būti ir nepagrįsti", – teigia ji.

Justina mato ir trečią įstatymo pakeitimo absurdiškumo priežastį. Anot jos, reikia suprasti, kad stresinėje situacijoje nevalingai sutriukšmauti gali ne tik žmogus, bet ir šuo: „Gyvūnas gali suloti ir kritiniais atvejais, kai staiga jam kažką suskausta, ligos atveju. Taip pat ir žmogus gali skleisti garsus, kai jam skauda. Tai gal bauskim visus lygiai baudomis?"

„Kodėl mūsų visuomenėje ketinama bausti gyvūnus, jų šeimininkus, tačiau girtuokliai, kurie per dienas namuose girtauja ir dėl jų kenčia kaimynai (kvapas, triukšmas ir nesibaigiantis alkoholizmas) dienos metu yra nepakaltinami? Nes, mat, dienos metu jie gali kaimynams trukdyti, esą savo bute daro, ką nori, o jei šuo suloja, tai jau įstatymo pažeidimas? Tiesiog nematau logikos“, – piktinasi ji.

Tuo metu šunį auginančiai Patricijai apmaudu, kad įsigaliojus įstatymo pakeitimams jai tektų atsisveikinti su mylimu augintiniu ir palikti jį prieglaudoje.

„Mes turime šunį iš prieglaudos, kuris yra labai prisirišęs prie žmonių. Dabar norime jį perkraustyti į kitą vietą, tačiau tuo pačiu žinome, kad jam nauji namai sukels stresą ir šoką, todėl jis los ir kauks, kol pripras. Blogiausia, kad mes neturime galimybės jį kol kas ir pripratinti, nes mes su draugu dirbame, šuo likęs vienas namie gali loti nors ir visą dieną. Bijau ir dėl to, kad kaimynai turi mažų vaikų, todėl turėsime nesibaigiantį konfliktą, o siūlomas įstatymas praktiškai verčia šunį atiduoti į prieglaudą, nes galų gale jis vis tiek bus atimtas“, – sako Patricija.

Jai pikta, kad Seimo nariai ketina prieglaudas dar labiau užkrauti atstumtais šuneliais.

„Kodėl mes turim atiduot savo mylimą augintinį dėl tokio įstatymo? Yra daug nepriimtinų garsų daugiabutyje – vieni garsiai pasileidžia televizorių, kitų vaikai nenustodami spiegia. Tai gal tada bauskime visus, kodėl augintiniai šioje situacijoje atpirkimo ožiais lieka“, – piktinasi ji.

Gyvūnas – triukšmo šaltinis, kenkiantis aplinkiniams žmonėms

Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras teigia, kad įstatymo projekto tikslas yra išspręsti problemą dėl gyvūnų keliamo triukšmo ribinių dydžių gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje nustatymo ir vertinimo. Anot jo, dabartinė sistema nėra tinkama, nes į problemą žiūrima „pro pirštus“.

Seimo nario paklausėme, kodėl imta kalbėti apie tokias griežtas bausmes už gyvūnų keliamą triukšmą, nors žmogaus keliamas triukšmas – vaikų verkimas, vakarėliai, konfliktai – dažnai būna kur kas didesnė problema.

„Visų pirma, įstatymo projektas skirtas visiems gyvūnams, o ne tik šunims ir katėms. Nereikėtų painioti vaiko verkimo su triukšmu, kurį kelia gyvūnai. Gyvenamoji aplinka yra skirta žmonių poreikiams – miegui, poilsiui ir t.t. Todėl, manau, kad gyvūnų laikytojai turi gerbti kaimynų ramybę, o įsigydami gyvūną žmonės turi iš anksto žinoti, kad tai yra papildomas triukšmo šaltinis, kuris gali kenkti aplinkiniams. Tai visos Lietuvos problema, kai gyvūnus galima įsigyti bet kiek ir bet kokių, išskyrus kovinius šunis“, – teigia P. Čimbaras.

Anot jo, gyvūnų skaičius gyvenamojoje aplinkoje didėja, kaip ir jų keliamas triukšmas. Vadovaujantis kitų šalių patirtimi, prieš įsigydamas gyvūną savininkas turi išlaikyti testą ir įsivertinti, ar jis sugebės tinkamai prižiūrėti gyvūną ir yra supažindinamas apie padidintas rizikas įsigijus gyvūną – jo keliamą triukšmą, pavojingumą, paties savininko atsakomybę.

„Šiuo metu yra problema, kuomet gyvūnai kelia triukšmą, ypatingai daugiabučiuose, o institucijos reaguoja arba į problemą žiūri „pro pirštus“, kadangi negalioja teisės aktai paties asmens, gyvūnų keliamo triukšmo atžvilgiu. Todėl dėl triukšmo kėlimo sureagavusios institucijos negali patraukti atsakomybėn. Dabar įstatyme bus konkretus laikas ir atsakingos institucijos privalės reaguoti ir taikyti administracinę atsakomybę gyvūno šeimininkui“, – aiškina jis.

Anot jo, pasikeitus įstatymui, savivaldybės ir Sveikatos apsaugos ministerija būtų įpareigotos atitinkamai pakeisti ar priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, atitinkamai pakeisti Higienos normas, kuriose dabar nustatyta, kad jos netaikomos žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Jo teigimu, taip būtų išspręsta žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje nustatymo ir vertinimo problema bei atsakomybės už Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų pažeidimus taikymas.

„Šie intervalai yra nustatyti vadovaujantis kitų šalių patirtimi ir jų teisės aktais, pavyzdžiui, JAV. Įstatymas bus tik pateikimo stadijoje, todėl laikas gali būti koreguojamas, kadangi LR Seimo nariai galės teikti pasiūlymus. Buvo spraga įstatyme, kad gyvūnams ir jų keliamam triukšmui negaliojo jokie teisės aktai bei normos. Todėl būtina atkreipti dėmesį, kad gyvūnų keliamas triukšmas daro žalą žmonių sveikatai“, – pabrėžia P. Čimbaras.

Įstatymo pakeitimas sukels problemas, kurių anksčiau nebuvo

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė mano, kad įstatymo pakeitimai nė kiek nepadės spręsti problemos, o baudimas, kaip pabrėžiama, už gyvūno skleidžiamą triukšmą be priežasties, yra nelogiškas.

„Man tai yra visiškai nesuprantama. Politikai tiesiog politikuoja ir problemos neišsprendžia, o sukuria naujų. Kas yra šuns lojimas be priežasties? Šuo loja, nes bijo, nes kažkas vaikšto, o tai yra priežastys. Stovėti prie durų su laikrodžiu yra visiškas nesusipratimas, o žmonėms, kurie nori dėl vienokių ar kitokių priežasčių susidoroti su gyvūnais, atsiranda galimybė tuo manipuliuoti. Mano manymu, tai yra absurdas“, – piktinasi ji.

B. Kymantaitės manymu, vienintelis pokytis, kurį sukurs įstatymo pakeitimas – padaugės gyvūnų prieglaudose. Anot jos, esama tvarka yra protingiausias problemos dėl gyvūnų keliamo triukšmo sprendimas ir nėra reikalo jos keisti.

„Įstatymo pakeitimas reiškia tai, kad pirmąkart šuniui palojus 5 minutes gausite baudą, o antrąkart gyvūnas gali būti ir konfiskuojamas. Pagal dabartinę tvarką, šeimininkas baudžiamas, jei įrodoma, kad gyvūnas nuolatos kelia triukšmą ir trukdo aplinkinių ramybę. O dabar už palojimą du kartus po 5 minutes gyvūnas keliauja į prieglaudą. Tai kokią situaciją mes turėsime? Tegu ponas Čimbaras paaiškina, kaip įrodinės tokiais atvejais, kad šuo loja be priežasties, nes priežastis juk visada yra“, – piktinasi B. Kymantaitė.

Ji pabrėžia, kad šiai dienai problemų dėl gyvūnų keliamo triukšmo nekildavo ir kiekviena situacija buvo išsprendžiama tvarkingai. Anot jos, panašu, kad politikai nori sukurti nereikalingų problemų, kurias teks beprasmiškai spręsti ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijai.

„Nueisime iki visiško absurdo. Šunys keliaus į prieglaudas. Įstatymuose apibrėžiama, kad šuns laikymas neturi kelti grėsmės aplinkinių žmonių sveikatai, ramybei ir turtui. Mes kalbame apie nuolatinį triukšmą, kuomet apklausiami kaimynai ir drausminamas šeimininkas. O dabar užteks 5 minučių lojimo baudai gauti ir dar vieno tam, kad gyvūnas keliautų į prieglaudą. Vyksta nenormalūs dalykai“, – teigia B. Kymantaitė.

Prieglaudų laukia kaip niekad tragiška situacija

Susisiekėme su „Tautmilės prieglaudėlės“ atstove Olga, kuri pasakė, kad šiuo metu dėl triukšmo į prieglaudą atiduodama nedaug gyvūnų, tačiau, pasikeitus įstatymui, jų bus tikras antplūdis.

„Tai nėra protingas sprendimas. Kai šuo loja, problemą reikia spręsti taikiai. Kaimynai gali paprašyti, pasakyti pastabą – manau, kad kiekvienas savo gyvūną mylintis šeimininkas į tai sureaguos. O iškart skirti baudas yra nelogiška. Jei kaimynai tarpusavyje nesutaria, jie gali ir pameluoti. Tai, kad šuo loja be priežasties – neįrodomas dalykas“, – sako Olga.

Ji pabrėžia, kad prieglaudos šiai dienai ir taip yra perpildytos, o ateityje, jei įsigalios įstatymo pakeitimai, situacija bus tragiška.

„Gali visko nutikti – gal tą dieną šuo susirgo, kažką jam skauda. Dėl to jis ir paloja. Žmonės ir taip nenoriai ima gyvūnus, o tada tiesiog padaugės gyvūnų prieglaudose. Žmonės atidavinės savo gyvūnus ir mažiau jų pasiims“, – teigia „Tautmilės prieglaudėlės“ atstovė.

Šiuo metu Fizinių ir juridinių asmenų pareigos gyvūnų apsaugos ir jų gerovės srityje yra numatytos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Jo 20 straipsnyje nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų,

21 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką reglamentuoja specialusis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas, kurio 2 straipsnio 26 dalyje nurodyta, kad triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą.

Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje ir 32 straipsnyje numatyta, kad triukšmo šaltinio valdytojas, t. y. triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atsakomybė už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnyje.