Išsiuntė skundą VMVT
Į visuomenės susirūpinimą sureagavo ne pelno siekianti organizacija, besirūpinanti arklių gerove, jų globa ir reabilitacija, „Arklių slėnis“. Šioji, kaip ir gyvūnų mylėtojai, tokią Anykščių rajono šventę taip pat praminė kančios švente. Savo „Facebook“ paskyroje organizacija pasidalijo Laimo Fergizo filmuota vaizdo medžiaga iš vykusio renginio, taip pat rašo sulaukusi ne vieno susirūpinusio kreipimosi.
„Mes sulaukėme daug neabejingų žmonių pranešimų, skaitėme daug komentarų po paskelbtais vaizdo įrašais socialiniame tinkle „Facebook“, tad dėkojame ir džiaugiamės, kad žmonėms rūpi. Deja, rūpi tik paprastiems žmonėms, o ne tiems, kurie šiuos renginius organizavo, juos finansavo ir valdžios atstovams, pasinaudojusiems proga pasiafišuoti“, – rašo organizacija „Arklių slėnis“, turėdama omenyje Anykščių rajono merą Kęstutį Tubį, kuris apdovanojo varžytuves laimėjusio arklio savininką bei džiaugsmingai kartu fotografavosi.
Čia pat organizacija pateikia ir argumentus, kodėl, jų nuomone, gyvūnai išties buvo kankinami.
„Tokie renginiai, kuriuose dalyvauja gyvūnai, turi būti organizuojami su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimais, šios tarnybos atstovais, budinčiu veterinarijos gydytoju. Klausimas – ar minėtieji atstovai dalyvavo? Klausimas Nr. 2 – jei dalyvavo, kaip galėjo leisti vykti tam, ką visi puikiai matome vaizdo įraše?
O ką matome? Tiksliau – ko nematome? Kad arkliai galėtų tempti tokius svorius, jie ne tik turi būti specialiai treniruojami, ruošiami, bet ir – su atitinkama specialia amunicija, t. y. inventoriumi, kuris padėtų paskirstyti svorį ir užtikrinti, kad arkliui būtų kuo komfortiškiau, kad nebūtų žalojami raumenys, skeletas, sausgyslės ir t. t. Deja, tokios amunicijos vaizdo įraše matomi arkliai tikrai neturi… Arkliai traukia vagonus šonu, šalia bėgių. Tokiu būdu nėra net kalbos, kad jie galėtų panaudoti viso kūno jėgą ir paskirstyti svorį.
Arklys traukia, vagonas pamažu įsibėgi. Jis gali įsibėgėti ir kaip reikiant. Kas jį tuo atveju sustabdytų? Šalia besitrinantys keli vyrukai? Rimtai? Ar apskritai kas nors pagalvojo apie gyvūnų saugumą?“ – klausia arklių gerove besirūpinanti organizacija.
Siauruko tempimas – tik viena visos šventės dalis, kurioje gyvūnų mylėtojai ir teisių gynėjai įžvelgė gyvūnų gerovės pažeidimus. Tą savo įraše socialiniame tinkle patikina ir organizacija. Šioji nurodo, kad kitą šventės dieną jos dalyviams buvo siūloma pasivažinėti arklio traukiamu vežimu. Čia, pasak organizacijos, taip pat galima pastebėti gyvūno kankinimo apraiškų. Viena jų – prastai atrodančios arklio kanopos.
„Mat jos taip smarkiai laminitės, kad KIEKVIENAS ARKLIO ŽINGSNIS JAM KELIA SKAUSMĄ. KIEK-VIE-NAS! Šis arklys persmelktas skausmo ir kančios, luošas ir tikrai jam ne vieta būti pakinkytam vežime. Visa tai plika akimi matoma ir iš mums atsiųstų vaizdo įrašų ir juose skambančių komentarų supratome, kad tikrai buvo žmonių, kurie pastebėjo, kokios būklės arklys įkinkytas vežioti šventės dalyvius. Komentaruose įdėsime daugiau vaizdo įrašų iš šios šventės. Kiekviename jų – skirtingi arkliai. Ir kiekvienas jų turi kokią nors bėdą – laminitą, dusulį, neprižiūrėtas kanopas…
Be to, turime priminti, kad Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad: vadeliojamų vežimo ar rogių priekyje turi būti balti, iš šonų – oranžiniai, gale – raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo ar rogių gabaritus. Berods, šventėje „Bėk bėk, žirgeli!“ KET negalioja… [...] Žirgų sporto varžybų net neminėsime“, – toliau dėsto sužalotais ir atstumtais arkliais besirūpinanti organizacija. Ji nurodo, kad kreipėsi į VMVT ir „su nekantrumu“ laukia atsakymo.
Bėdos neįžvelgia
Jau anksčiau „Delfi“ publikavo Lietuvos sunkiųjų arklių asociacijos prezidentės Aurelijos Aksomaitytės poziciją, kuri regioniniam naujienų portalui „Anykšta“ prieš renginį sakė, kad arkliai tempti vagonus yra pasiruošę.
„Tai nėra, kad iš pievos paėmėme žirgą, kuris nėra dirbęs jokio fizinio darbo. Su tais arkliais, kurie bandys traukti vagonus, su jais yra ir ariama, ir dirbami visi žemės ūkio darbai. Jeigu jie nepatrauktų, mes net ir nebandytume tokio dalyko. Pirmiausia mes žiūrime gyvūnų gerovės, nes tai yra prioritetas visoms asociacijoms, mūsų irgi tame tarpe. Vagonus netgi Lietuvos galiūnų čempionato vyrai pastumia“, – prieš renginį komentavo A. Aksomaitytė. Be to, ji pridūrė, kad prieš šventę Anykščiuose buvo išbandyta, ar žirgai patrauks siauruko vagonus, ir jiems tai padaryti pavyko.
Renginio aprašyme Anykščių rajono savivaldybės puslapyje nurodyta, kad šventę „Bėk bėk, žirgeli!“ inicijavo Anykščių rajono savivaldybė, organizavo Anykščių kultūros centras, Anykščių kūno kultūros ir sporto centras, Arklio muziejus, rėmė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Kreipusis į Anykščių kultūros centrą, jo direktorė Diana Petrokaitė nurodė, kad siauruko tempimo rungtį organizavo VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“. Nepaisant to, centro vadovė pasidalijo savo pozicija.
„Man asmeniškai šis renginys nėra priimtinas, o ši rungtis nėra tinkama ir skirta gyvūnams“, – sakė ji.
„Delfi“ kreipusis į savivaldybę, kuri yra renginio iniciatorė, komunikacijos specialistė Silvija Sakevičiūtė aiškino, kad „prie šios iniciatyvos, renginio organizavimo Anykščių rajono savivaldybė neprisidėjo“ ir, kaip anksčiau sakė ir Anykščių kultūros centro vadovė, nurodė, kad už renginį atsakinga įmonė – VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“.
„Mūsų turimomis žiniomis organizatoriai turėjo reikiamus dokumentus ir leidimus organizuoti renginį, taip pat renginio metu budėjo veterinaras“, – pridūrė ji.
Kreipusis į VšĮ „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ vadovą Darių Liutiką, šis nurodė, kad įstaigos poziciją galima rasti jų „Facebook“ paskyroje.
Čia pirmiausia pateiktas išsamus arklių ir geležinkelio sąsajos paaiškinimas.
„Kadangi vis kyla klausimų dėl renginio „Arkliai geležiniame kelyje“, vykusio 2024 m. gegužės 31 d. Anykščių siaurojo geležinkelio stoties teritorijoje, tai primename istorines žirgų ir geležinkelio sąsajas. Lietuvos istorijoje arkliai susisiekimui ir krovinių pervežimui naudoti ilgą laiką. XVIII–XIX a. keleivius ir krovinius veždavo vežėjai ir pašto stočių darbuotojai. 1860 m. Lietuvoje pradėjo veikti geležinkelis, kuris sujungė pagrindinius miestus ir kuriuo buvo pervežami dideli krovinių srautai.
Vilniuje ir Kaune XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje veikė arklinis tramvajus, vadinamas konkė. Kaune konkė veikė 1892-1929 metais, kuomet ją pakeitė lengvieji automobiliai (pirmieji Kaune pasirodė 1919 m.) ir autobusai (1924 m.). Vilniuje konkė veikė 1893-1914 metais. Iš viso trimis maršrutais kursavo 28 vagonai, juos pasikeisdami traukė 122 arkliai. XX amžiaus pradžioje geležinkelio stotyse buvo pilna arklių, kurie atveždavo ir parveždavo keleivius ir krovinius į galutines tikslo vietas“, – į istorinę praeitį nukelia VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“.
Toliau aiškinama, kad vykęs renginys priminė ir šias arklių ir geležinkelio sąsajas, ir pristatė Lietuvos sunkiųjų arklių veislės arklius. Be to, pabrėžiama, kad pats renginys organizuotas bendradarbiaujant su Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacija.
„Renginio tikslas tiek pristatyti geležinkelio ir arklių sąsajas, tiek parodyti Lietuvos sunkiųjų arklių veislės arklius. Parodomojo renginio metu pristatyta Lietuvos sunkiųjų arklių veislės istorija. Darbiniai Lietuvos sunkiųjų arklių veislės arkliai (darbiniai arkliai yra treniruoti panašioms užduotims, jie naudojami darbui žemės ūkyje) parodomaisiais tikslais traukė ir siauruko vagonus. Čia verta atkreipti dėmesį, kad renginys nebuvo skirtas pademonstruoti maksimalias arklių jėgas. Gegužės mėnesio viduryje vykusiame Lietuvos galiūnų čempionato pirmajame etape Lietuvos stipruoliai traukė po penkis siauruko vagonus, šiuo atveju parodymo tikslais arkliai traukė vieną ir tris siauruko vagonus.
Taigi nors arkliai ir turi daugiau jėgų nei žmonės, jiems buvo suteikta lengvesnė užduotis. Renginyje dalyvavo du arkliai su šeimininkais, vyko du parodomieji traukimai, kurių metu arkliai vagonus traukė 50 metrų atstumu. Iš pradžių buvo traukiamas vienas siauruko vagonas. Su šia užduotimi arkliai susitvarkė itin lengvai. Išjudintas vagonas ant bėgių rieda lengvai, tad netgi buvo padėta jį sustabdyti. Tris vagonus arkliams traukti sekėsi skirtingai, skirtinga buvo ir jų pakinkymo technika. Vienam iš jų – jaunesniam arkliui – didesnių problemų nesudarė ir trys vagonai, o pamačius, kad kitam – vyresniam arkliui – galbūt tai per sunki užduotis, traukimas buvo sustabdytas.
Renginyje budėjo veterinaras, Lietuvos sunkiųjų arklių veislės žinovai. Arkliai ir jų šeimininkai buvo apdovanoti Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos ir VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ simbolinėmis dovanomis. Apie patį renginį iš anksto nustatyta tvarka buvo informuota Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, užpildytas pranešimas apie renginį su gyvūnais, pastabų ar pasiūlymų nesulaukta. Rūpinantis arklių sveikata, net ir kitą dieną jie buvo dar kartą patikrinti veterinarų, kuriuos arkliai pasitiko žvalūs ir laimingi“, – pabrėžia renginio organizatoriai.